„Mes niekaip neprisidėjome prie šio incidento, to nesankcionavome ir tam nepritarėme jokia forma. Kaip suprantu, šiuo metu vyksta nepriklausomas teisinis tyrimas. Manau, reikia palikti tai teisėsaugai – taip tokie klausimai sprendžiami mūsų šalyse“, – sakė C. Bildtas.
C. Bildtas taip pat pažymėjo, kad Švedija remia demokratines jėgas Baltarusijoje, ir Švedijos diplomatai iš Baltarusijos buvo išvaryti būtent dėl paramos žmogaus teisėms. Jis teigė, kad tai šį tą pasako apie „režimą toje šalyje“, o faktą, kad šalyje esama politinių kalinių, pavadino nepriimtinu, ir pabrėžė, kad Švedija siekia, kad jie būtų paleisti.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis konferencijoje pridūrė, kad plačiau incidentą komentuoti bus galima, kai Generalinė prokuratūra baigs tyrimą dėl galimai neteisėto sienos kirtimo.
NB8 užsienio reikalų ministrų susitikime buvo aptartos Šiaurės ir Baltijos regiono bendradarbiavimo perspektyvos, Rytų partnerystės šalių ir Artimųjų Rytų aktualijos, euro zonos, nusiginklavimo bei kiti aktualūs tarptautinės politikos klausimai.
Ministrai taip pat apžvelgė šių metų rezultatus, pasiektus įgyvendinant 2010 m. ekspertų parengtą raportą, apibrėžiantį Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo gaires.
„Kalbėjome apie tai, kad mūsų regionas yra stabilus, atlaikė visus krizės išbandymus, tačiau geopolitinių pokyčių ir grėsmių nemažėja ir pirmiausia tai pasakytina apie Rytų politikos kaimynystę. Padėtis Baltarusijoje, rinkimai Ukrainoje ir Gruzijoje, situacija Pietų Kaukaze, nestabilumas Pietų kaimynystėje, euro zonos situacija – taigi vienas svarbus dalykas yra tai, kad mes kalbame, kaip kartu nugalėti šituos iššūkius, kaip juos deramai pasitikti“, – sakė A. Ažubalis.
A. Ažubalis pažymėjo, kad visi ministrai sutarė, kad dabartinė situacija Rytų kaimynėse yra labai įtempta ir kad sudėtinga euro zonos padėtis jokiu būdu nereiškia, kad ES gali atsisakyti teikti pagalbą Rytų kaimynėms, net jei kai kurioms ES valstybėms tai būtų politiškai ar ekonomiškai naudinga.
„Tarptautinę bendruomenę ateities kartos vertins pagal tai, kaip ji sugebės padėti Rytų ir Pietų valstybėms spręsti savas problemas tuo pačiu metu“, – sakė ministras.
Užsienio reikalų ministrai konferencijoje pabrėžė, kad Europai susiskaldymas į Šiaurę ir Pietus, apie kurį perspėja kai kurie analitikai, tikrai negresia, net jei kai kuriose srityse valstybės ir vystosi skirtingai.
Lygiai taip pat ministrai vieningai teigė, kad glaudesnis Šiaurės valstybių bendradarbiavimas gynybos srityje jokiu būdu nereiškia, kad formuojasi savotiška „mažoji NATO“ – aljansas aljanse. Pasak jų, dalyvavimas NATO veikloje arba bendradarbiavimas su ja yra pagrindinis saugumo garantas ir bendradarbiavimas yra skirtas tik efektyviau vykdyti šią užduotį.
