Pleškantys automobiliai, nevaldomos migrantų gaujos ir jų nusikaltimai Švedijoje: šalies teisėsaugai šiaušiasi plaukai – praėjusį rugsėjį pagausėjo susišaudymų ir sprogdinimų. Migrantų gaujų policija suvaldyti nebeįstengia, todėl prašo kariuomenės pagalbos. Praėjęs rugsėjis yra laikomas baisiausiu, mat nuo sprogimų ir sušaudymų žuvo 12 žmonių.
„Nusikaltėliai yra negailestingi. Jie samdo dažniausiai jaunus, ginkluotus žmones ir duoda nurodymus, kuriuos žmones ir kur pulti. Nuo 2022 metų gruodžio buvo sulaikytas rekordinis asmenų skaičius“, – tvirtina Švedijos policijos vadovas Anders Thonberg.
Nors policijos vadovybė konkrečiai neįvardija, kas tie jauni ginkluoti žmonės, apžvalgininkai neslepia, kad nusikalstamumo bangą kelia migrantai, daugiausia iš Islamo šalių, kurie nesugebėjo pritapti prie visuomenės.
„Jokia kita šalis nesusiduria su tokia situacija kaip Švedija“, – teigia Švedijos premjeras Ulfas Kristerssonas.
Ir tokia padėtis Švedijoje – nuo praeito amžiaus septinto dešimtmečio prasidėjusios atviros migrantams ir tolerantiškos politikos rezultatas. Migrantų tiek daug ir dalis jų spėjo įleisti šaknis, kad tiksliai nežinoma, kiek jų yra. Formaliai – tik penktadalis nuo visų dešimties milijonų, tačiau tas penktadalis tik gimė ne Švedijoje.
Po praėjusių metų rinkimų Švedijos parlamente daugumą sudaro vadinamieji „kraštutiniai dešinieji“. Taip Vakarų žiniasklaida mėgsta vadinti tuos politikus, kurie dažniau kalba apie savo šalies interesus, o ne toleranciją atvykėliams iš kitų šalių.
Kenčia patys švedai
Nuosaikiųjų, krikščionių demokratų ir liberalų vyriausybė pradėjo imtis migracijos politikos griežtinimo. Darbo leidimą Švedijoje dabar gali gauti žmogus, kuris per mėnesį gauna 80 procentų vidutinio šalies atlyginimo. Anksčiau ta kartelė buvo perpus mažesnė. Laipsniškai atsisakoma pagreitintos leidimo dirbti procedūros. Tačiau problemos tęsiasi: tarp migrantų atsiranda visokio plauko veikėjų. Pavyzdžiui, vieni degina Koraną, o kiti – protestuoja prieš šio Šventojo rašto deginimą.
Švedijos vyriausybė sako negalinti varžyti žodžio laisvės, o kenčia švedai. Po šaudynių Briuselyje, kai islamistas nušovė du švedus, kilo grėsmė, kad švedai saugūs negali jaustis niekur. Juo labiau, kad atvirumo migrantams politiką deklaruojančios Vakarų Europos valstybės nebepajėgia sutrukdyti gyventi nusikaltėliams ir jiems leidžia daryti, ką tik geidžia.
Švedus nušovęs tunisietis, pasirodo, Briuselyje nelegaliai gyveno jau ketverius metus. Paaiškėjo, kad Tunisas teikė vyro ekstradicijos prašymą, o Belgija į jį nereagavo.
„Kompetentingas magistratas nesiėmė veiksmų dėl šio ekstradicijos prašymo, jis liko neišnagrinėtas. Tai yra individuali klaida, tai rimta klaida, tai nepriimtina klaida. Tai klaida su dramatiškomis pasekmėmis. Perdaviau šią informaciją Ministrui Pirmininkui ir informavau, kad atsistatydinu iš teisingumo ministro pareigų“, – sako Belgijos teisingumo ministras Vincent Van Quickrnborne.
Sudėtingėjanti situacija jau budina Europos šalis. Pavyzdžiui, Slovėnija sustiprino sienų su Kroatija ir Vengrija kontrolę. Pasienio pareigūnai atvykstančiuosius atidžiau tikrina ir Italijoje bei Vokietijoje. Tačiau kol kas ryžtingesnių sprendimų nepriimta.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
