Didieji verslai savo pozicijų nekomentuoja, o politikai Seime ragina palaukti bent metus, kol paaiškės, ar tikrai veikia įstatymas.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Baristos Panevėžio kavinėje „Kavalierius“ tiems, kurie nenori gurkšnoti kavos viduje, ją ruošia į baltus puodelius iš popieriaus ir plastiko. Už tai žmonės turi papildomai sumokėti 10 centų.
„Čia turbūt dėl tvarumo“, – spėja panevėžietė Aida. Ji kaip tik ir užsisakė kavos „netvariame“ vienkartiniame puodelyje.
O štai Modestui staigmena, kad gegužę įsigaliojo įstatymas, įpareigojantis kavines, restoranus vienkartiniams puodeliams, indeliams nustatyti kainą, kad gyventojai imtų mažiau naudoti sunkiai perdirbamų puodelių:
„Iš tiesų, tai net nežinau, ar moko to tvarumo. Viduje reikia mokytis tvariai gyventi.“
Sumą nustato patys verslai
Pagal Europos direktyvą Seimo priimtas įstatymas nurodo prievolę maitinimo įstaigoms nurodyti vienkartinių indelių, puodelių ar įrankių kainą. Tikslią sumą gali nustatyti patys verslininkai.
„Kadangi ir tie centai apvalinami, tai dabar vieno cento nedėsi, o 10 centų – tai toks simbolinis, kad įvykdyti direktyvą ir ženkliai parodyti, kad tai kainuoja“, – aiškino kavinės savininkas Justinas Dalinda.
Po mėnesio, kai įsigaliojo papildomas mokestis už vienkartinį puodelį, bent šioje kavinėje niekas nepasikeitė.
„Nei jokio pasipiktinimo, nieko neišreiškė. O kad daugiau savo atsineštų – taip pat nepastebėjom. Net ir tie žmonės, kurie geria išsinešimo puodeliuose vietoje, net ir jie išliko su savo įpročiais“, – teigė verslininkas.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotoja Aistė Gedvilienė nesutinka, kad Seimo įstatymas, užuot mažinęs taršą, tik pildo verslininkų kišenes. Esą mėnuo įstatymui įvertinti – per trumpas laiko tarpas.
„Čia yra didelis pokytis, ir jis susijęs su vartojimo pokyčiu, žmonių pokyčiu, vartojimo įpročiais. Man atrodo, kad metai būtų optimalus laiko tarpas“, – sakė Seimo narė.
Tikslių skaičių nepateikia
Didžiosios degalinės taip pat vienkartiniams puodeliams taiko 10 centų kainą. Kavinėse puodelio kaina gali būti ir 3, ir tie patys 10 centų. Kai kurie verslininkai klientus su savo puodeliais skatina papildomomis nuolaidomis.
„Tokia pilkoji zona. Vienas prekybininkas uždeda 50 centų, kitas – 10, o kokia reali savikaina to indelio, taip ir lieka neaišku“, – kalbėjo Žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė.
Neaišku ir tai, kiek naudos iš papildomų mokesčių gamtai, o kiek – verslininkams, ypač didiesiems. Gėrimų kainos nesumažėjo, o ir anksčiau vartotojai susimokėdavo už vienkartinius puodelius. Dabar išeina, kad žmonės tiesiog sumoka daugiau.
Pavyzdžiui, maždaug trisdešimties kavinių tinkle per metus gali būti išgeriamas milijonas vienkartinių puodelių karštų gėrimų. Taigi, jei taikoma kaina puodeliui yra 10 centų, tokiu atveju per metus verslas gautų papildomai 100 tūkstančių eurų.
Didžiųjų kavinių ir degalinių atstovai TV3 žinioms atsisakė pateikti skaičius ir pasakyti ar žmonės, apmokestinus vienkartinius indus, tikrai ėmė jų vartoti mažiau.
„Dabar visa atsakomybė tarsi užkraunama ant vartotojo pečių – tu turi susimokėti už tą savo pasirinkimą, tačiau ne visais atvejais tas pasirinkimas yra galimas kitoks“, – sakė I. Budraitė.
Ar iš plastikinių indų apmokestinimo yra kokia nauda, sužinosime negreit, mat oficiali informacija apie vienkartinių indų su plastiku vartojimą yra lėtai kaupiama, o valstybės institucijos sako negalinčios pasakyti, kiek vienkartinių indų per ankstesnius metus lietuviai sunaudojo.
2020-aisiais, pagal „Vilnius Tech“ duomenis, lietuviai sunaudojo 40 milijonų vienkartinių puodelių.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:















































































































































































































































