Susisiekimo ministerija kol kas neketina prisidėti prie Baltųjų Vilniaus stulpų atkūrimo, tačiau ateityje žada ieškoti galimybių tai padaryti. Kultūros ministerija jau šiuo metu teigia galėsianti projektą paremti.
Paveldo išsaugojimo entuziastai, svarstantys galimybę atkurti bent vieną iš Baltųjų Vilniaus stulpų, vasario pradžioje pasiūlė apsvarstyti šią galimybę kai kurių valstybės institucijų vadovams, pranešė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kultūros ir paveldo fondo atstovas Gintautas Ivinskas.
Su šiuo pasiūlymu kreiptasi į Vilniaus merą Juozą Imbrasą ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybą, susisiekimo ministrą Eligijų Masiulį, kultūros ministrą Remigijų Vilkaitį ir Kultūros paveldo departamento direktorę Dianą Varnaitę.
Pasak G. Ivinsko, kai sausio pradžioje jis su etnologu Libertu Klimka pristatė E.Masiuliui stulpų atkūrimo idėją, šis iš esmės pritarė iniciatyvai ir žadėjo apsvarstyti, kaip ministerija praktiškai galėtų prisidėti prie istorinio objekto atkūrimo.
Tačiau vasario pabaigoje susisiekimo ministerija pranešė, kad ji negalinti finansuoti stulpų atkūrimo, kadangi lėšų kultūros paveldo objektams atkurti Kelių fonde nenumatyta. Ministerijos atsakymą pasirašė ministerijos sekretorius Rimvydas Gradauskas.
„Mūsų formalus atsakymas, kad iš Kelių fondo lėšų nėra galimybės (remti programą - BNS), iš pažiūros atrodo „ne“, bet iš esmės buvo pagalvota tik apie vieną finansavimo galimybę, kuri nelabai tinkama“, - BNS sakė susisiekimo ministro patarėja Rūta Diržanauskaitė.
Pasak jos, ministerija iš tiesų neatmeta galimybės prisidėti prie stulpų atnaujinimo. Tiesa, ji nemano turinti būti pagrindinis finansuotojas bei ketina laukti, kol apsispręs kitos valstybės institucijos, į kurias kreipėsi idėjos iniciatoriai.
„Vargu, ar tai liečia susisiekimo sritį - greičiau tai miesto istorija. Savivaldybė dar nėra atsakiusi, taip pat turėtų atsirasti konkretūs pasiūlymai, sąmatos, todėl svarstyti apie realią paramą mes dar neturime pagrindo. (...) Susisiekimo ministerija tikrai neturėtų būti pagrindinis finansuotojas. Kai viskas pajudės ir bus atsakymai iš kitų galimų pagrindinių finansuotojų, manau, kad pagal galimybę ir proporciją tikrai rasime tų galimybių prisidėti“, - sakė ministro patarėja.
Tuo metu kultūros ministerija viceministro Donato Valančiausko praėjusią savaitę pasirašytame rašte tikino idėjai atkurti stulpus pritarianti ir galinti projektą dalinai finansuoti.
„Kultūros ministerija pritaria ir remia idėją atkurti šį istorinį Vilniaus miesto akcentą ir simbolį. (...) Priėmus sprendimą (...) ir pradėjus atkūrimo darbus, Kultūros ministerija, vadovaudamasi finansuojamų programų nuostatomis, meninės projekto dalies įgyvendinimui galėtų skirti dalinį finansavimą“, - teigiama atsakyme.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas nežadėjo paremti projekto, tačiau ir nepareiškė negalintis to padaryti.
Departamento direktoriaus Artūro Blotnio pasirašytame rašte teigiama, kad pateiktos medžiagos nepakanka sprendimui priimti ir prašoma pateikti papildomą istorinę medžiagą ir grafinę dalį (projektinius pasiūlymus) bei nurodyti galimą Baltųjų stulpų projektavimo ir atstatymo šaltinį.
„Gavus papildomą medžiagą, klausimas dėl Baltųjų stulpų atstatymo būtų svarstomas pasitarime pas Vilniaus miesto savivaldybės merą“, - rašoma savivaldybės rašte.
M. K. Čiurlionio fondo atstovas tikina, kad iš pačių paveldosaugininkų - Kultūros paveldo departamento - atsakymo kol kas negauta.
G. Ivinsko teigimu, šiuo metu ketinama prašyti savivaldybės leidimo stendui apie Baltuosius Vilniaus stulpus. Jį norima įrengti netoli tos vietos, kur kadaise stovėję stulpai žymėjo tuometinę Vilniaus miesto ribą - dabartinėje J. Basanavičiaus, S. Konarskio gatvių ir Savanorių prospekto sankirtoje.
Fondo atstovai yra sakę, kad projektas ir neturėtų miestui daug kainuoti.
Siūlymas atkurti tik vieną, o ne abu stulpus, remiasi ir praktine galimybe tai įgyvendinti, nes atkurti abu stulpus būtų sudėtingiau, - tuomet vienas iš jų turėtų stovėti vos ne J.Basanavičiaus gatvės pabaigos (prie dabar esančio gėlių turgelio) ir Savanorių prospekto pradžios važiuojamosios dalies viduryje.
Fondo atstovai sako, kad galima būtų šalia atkurto stulpo atskirai lentelėje pažymėti, kad turėtų būti du analogiški stulpai, o planelyje nurodyti tikslią jų buvimo vietą ir kryptį.
