Laidoje apie mikrojudumo priemonių saugumą ir numatomą reguliavimą kalbėjo susisiekimo ministro patarėjas Viktoras Jakovlevas ir veido bei žandikaulių chirurgas Dalius Matkevičius.
Apie ką kalbama šiose priemonėse ir kodėl jų reikia?
V. Jakovlevas: Visų pirma motyvacija yra tokia, kad statistika yra labai liūdna ir jos tiesiog nebegalima ignoruoti. Yra 185 žmonės sužeisti per metus, tai yra 10 proc. daugiau, nei praėjusiais metais.
Kas yra dar liūdniau, daugiau, nei pusė jų – 95 , yra nepilnamečiai. Jeigu mes pažiūrėsime, kas buvo praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu – buvo sužeistas 71-as nepilnametis. Jei pasižiūrėsime grynai statistiškai, tai yra plius 24, arba 36 proc. daugiau. Reiškia problema tik didėja.
Tada klausimas – ką reikėtų daryti? Ar baigiasi laisvė, ar atsiranda ribojimai? Esminis principas bet kokios laisvės, keliuose taip pat, yra tas, kad laisvė negali trukdyti kitiems. Jeigu mes matome eismo statistiką, kad yra sužeidžiami patys vairuotojai arba kenčia kiti eismo dalyviai –reiškia reikia imtis priemonių.
Toks buvo ministro Juro Taminsko noras, įvesti kažkokią tvarką šitame chaose.
Problema atsirado tada, kai technologijos ėmė plėtotis ir vystytis greičiau, nei įstatymai spėjo. Už tai dabar atrodo, kad tos priemonės yra labai drakoniškos, kad mes kažkam kažką draudžiame, bet taip nėra. Esminis dalykas – keliuose turi būti tvarka, jei tvarkos nėra, ją reikia kažkaip įvesti.
Reikia pasižiūrėti, kokios yra tos transporto priemonės. Tos, kurios iš tikro juda lėtai, iki 25-ių kilometrų per valandą, jos nėra labai galingos – viskas tvarkoj. Mikrojudumo priemones reikia priregistruoti, kad būtų bendras registras. Dviračių registruoti nereikės, net ir tų, kurie turi variklius ir padeda minti.
Bet yra ir tokių transporto priemonių, kurio gali važiuoti 120-ies kilometrų per valandą greičiu. Tai kas tai yra, paspirtukas? Jį dar galima pasispirti važiuojant tokiu greičiu?
Toks juokas buvo iš ministerijos kolegų: turbūt galima paimti ir šaldytuvą su ratais ir jei jis yra su varikliu – galima jį apsižergti ir važinėti gatvėmis ir tai vadinti mikrojudumo priemone.
Kas dabar yra mikrojudumo priemonės?
V. Jakovlevas: Pagrindinis dalykas yra jų galingumas ir greitis. Iki 1-o kilovato galingumas ir greitis iki 25-ių kilometrų per valandą. Tai yra mikrojudumo priemonė.
Kokios traumos būna dažniausiai ir koks jų pavojingumas?
D. Matkevičius: Pagrinde nukenčia veidas. Būna rankos užimtos vairo laikymu, maži ratai, svorio centras aukštai ir kinetinė jėga, kuri paveikia veido kaulus, yra ganėtinai didelė. Aišku, prie veido kaulų dažniausiai eina ir minkštieji audiniai.
Susisiekimo ministerija teikia statistiką, kad yra augimas. Ar jūs pastebite traumų kiekio augimą?
D. Matkevičius: Pati pradžia, kaip aš sakau, mes pirmi nuo tų paspirtukų ir pradėjome. Po pandemijos sekė pandemija. Buvo kovidas ir iškart, kovido metu atsirado kita pandemija – paspirtukų traumos.
Mes tą pastebėjome, kad jų labai daug, didėjo, didėjo, net ne metais, ten mėnesiais. Tų traumų kiekis šimtais didėjo. Tada buvo metų, kai kažkiek normalizavosi. Ir socialinės medijos, ir žiniasklaidos pateikti pavyzdžiai gal kažkiek atgrasė. Tada atsirado apsaugos šiokios tokios.
Dabar vėl, ką matom, nors ir ruduo – turim ką turim. Vėl pas mus pradėjo jų daugėti. Tų traumų yra ir tos traumos skaudžios. Labai ilgam iškrenta žmogus iš socialinio gyvenimo, kol jis yra grąžinamas į tai, kas buvo prieš.
Tai vis tiek jauni žmonės – traumos ir fizinės, bet kartu turbūt ir psichologinės?
D. Matkevičius: Sunkiausia yra tą laikotarpį išbūti, kol tu gyji. Kadangi tai trauma didelės apimties, gatvėje, nesterilioje aplinkoje, minkštų audinių, kietų audinių trūkumas – kol rekonstruoji visą veidą, psichologiškai labai būna sunku žmogui išlaukti.
Atrodo maža trauma, bet žiūrėk – pusė metų, kol viskas normaliai sugyja. O jei pažeidžiame pusę veido, tai užtrunka ir pusantrų metų. Tą laikotarpį išbūti pacientui, psichologiškai susitaikyti yra ganėtinai sunku.
Buvo kaip ir su vėjeliu važiavimas, linksmas geras laikas buvo, paskui vienam reikia ištverti ir operacijas ir viską.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
