Taip pat žiauriai nukentėjo ir jų šeimos: buvo tremiamos į Komiją, Altajaus kraštą, Tomsko ir Novosibirsko sritis, vėliau dauguma šeimų iš Altajaus krašto perkeltos į Jakutijos šiaurę prie Laptevų jūros.
Ministrai buvo išsilavinę žmonės: teisininkai, finansininkai, gydytojai, pedagogai, karininkai, dvasininkai, inžinieriai, žemės ūkio srities specialistai ir kt., mokėjo ne vieną užsienio kalbą, aktyviai reiškėsi spaudoje kaip leidinių iniciatoriai ir redaktoriai, mokslinių straipsnių, darbų, metodinių instrukcijų ir vadovėlių autoriai ar vertėjai, aukštųjų mokyklų dėstytojai ar kursų lektoriai.
Kiekvienas įnešė savo indėlį į Lietuvos valstybės raidą ir visuotinės gerovės kūrimą. Jų stiprybė buvo tikėjimas savo tėvynės ateitimi ir garbinga jos vieta tarp išsivysčiusių vakarietiškų valstybių. Deja, visus pasiekimus sužlugdė sudėtinga geopolitinė padėtis, Antrojo pasaulinio karo metu Lietuva atsidūrė pačiame įvykių centre ir labai greitai visko neteko.
Pirmadienį, lapkričio 12 d., 16 val. Vilniaus Rotušėje atidaroma Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro parengta paroda, skirta sovietinės ir nacistinės okupacijos laikotarpiu represuotiems Lietuvos Respublikos ministrų kabinetų nariams atminti. Parodoje panaudota daug naujos, iki šiol niekur neeksponuotos vaizdinės medžiagos. Represuotų asmenų biografijas papildo fotografijos, dokumentai, spaudos leidinių faksimilės, laiškai iš Nepriklausomos Lietuvos laikotarpio, kalinimo lageriuose, kalėjimuose ar tremties vietų, tarpukario Vilniaus ir Kauno panoraminiai vaizdai.
Sušaudyti
Pirmąją atkurtos Lietuvos vyriausybę sudarė septyni nariai, taigi, simboliškai matuojant šiuo skaičiumi, komunistai sušaudė dvi Lietuvos vyriausybes.
Iš 16 sušaudytų ministrų du buvo Ministrai Pirmininkai, net 6 vidaus reikalų ministrai, 2 krašto apsaugos ir švietimo ministrai ir t.t. Šių ministrų palaikai taip ir liko užkasti masinėse (tūkstantinėse) kapavietėse: Maskvos Komunarkoje, 12-ame km. prie Sverdlovsko, Kuropatų prie Minsko ir kt.
Nelaisvėje numarinti
Trylika ministrų mirė kalėjimuose, lageriuose ar tremtyje – simboliškai matuojant pirmosios vyriausybės narių skaičiumi, komunistai nelaisvėje numarino beveik dvi Lietuvos vyriausybes. Tarp jų – 3 Ministrai Pirmininkai, po 2 krašto apsaugos, žemės ūkio, susisiekimo ministrai. Pirmąjį Ministrą Pirmininką, daugiametį užsienio reikalų ministrą Augustiną Voldemarą NKVD-istai įvardino kaip Butyrkų kalėjimo kalinį Nr.1.
Vieną ministrą – žydų reikalams – Lukiškių kalėjime numarino nacių valdžia.
Represuoti, bet likę gyvi
11-ai ministrų iš represijų pavyko grįžti gyviems, tačiau be sveikatos: pvz., krašto apsaugos ministras Mykolas Velykis pakeliui iš lagerio mirė Vilniuje, taip ir nepasiekęs namų Kaune, dar trys po grįžimo greitai mirė. Devynis iš jų represijoms pasmerkė komunistai, vieną – naciai, o dar vienas buvo kalintas ir nacių, ir komunistų.
Sušaudyti ministrai:
Petras Aravičius – XV ministrų kabineto vidaus reikalų ministras, 1942 m. rugpjūčio 25 d. sušaudytas Sverdlovske, šeima ištremta į Altajaus kraštą.
Kazys Bizauskas – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Steigiamojo Seimo narys, VI ministrų kabineto švietimo ministras, XX, XXI ministrų kabineto Ministro Pirmininko pavaduotojas, sušaudytas 1941 m. birželio 26 d. prie Bigosovo geležinkelio stoties Polocko r., Baltarusijoje.
Julius Čaplikas – Ketvirtojo Seimo narys, XVII ministrų kabineto vidaus reikalų ministras, Nepriklausomybės kovų dalyvis, sušaudytas 1941 m. liepos 30 d. Butyrkų kalėjime Maskvoje.
Voldemaras Čarneckis – Steigiamojo Seimo narys, II ministrų kabineto finansų ministras, IV, V ministrų kabineto susisiekimo ministras, X, XI ministrų kabineto užsienio reikalų ministras, sušaudytas 1942 m. lapkričio 4 d. Sverdlovske, šeima ištremta į Altajaus kraštą.
Pranas Dovydaitis – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, III ministrų kabineto Ministras Pirmininkas, 1942 m. lapkričio 4 d. sušaudytas Sverdlovske, šeima ištremta į Tomsko sritį.
Antanas Endziulaitis – XI, XII ministrų kabineto vidaus reikalų ministras, Trečiojo Seimo narys, sušaudytas 1942 m. gruodžio 10 d. Sverdlovske, šeima ištremta į Altajaus kraštą.
Balys Giedraitis – XV ministrų kabineto krašto apsaugos ministras, Nepriklausomybės kovų dalyvis, sušaudytas 1941 m. birželio 27-osios Červenėje (Baltarusija).
Kazimieras Jokantas – Steigiamojo, Pirmojo, Antrojo ir Trečiojo Seimo narys, XI, XII, XXI ministrų kabineto švietimo ministras, sušaudytas 1942 m. rugpjūčio 25 d. Sverdlovske, šeima ištremta į Altajaus kraštą.
Jonas Masiliūnas – Trečiojo Seimo narys, XXI ministrų kabineto susisiekimo ministras, Nepriklausomybės kovų dalyvis, sušaudytas 1941 m. lapkričio 23 d., šeima ištremta į Novosibirsko sritį.
Juozas Papečkys – XIII ministrų kabineto krašto apsaugos ministras, Klaipėdos sukilimo dalyvis, sušaudytas 1942 m. lapkričio 4 d. Sverdlovske, šeima ištremta į Altajaus kraštą.
Vytautas Petrulis – Antrojo Seimo Pirmininkas, III ministrų kabineto finansų ministras, VII, VIII, IX, X ministrų kabineto finansų, prekybos ir pramonės ministras, XI ministrų kabineto Ministras Pirmininkas ir finansų ministras, sušaudytas 1941 m. gruodžio 3 d.
Steponas Rusteika – XV, XVI ministrų kabineto vidaus reikalų ministras, sušaudytas 1941 m. birželio 24 d. Minsko kalėjime.
Kazimieras Skučas – XX, XXI ministrų kabineto vidaus reikalų ministras, Nepriklausomybės kovų dalyvis, sušaudytas 1941 m. liepos 30 d. Butyrkų kalėjime Maskvoje.
Zigmas Pranas Starkus – Steigiamojo, Pirmojo, Antrojo, Trečiojo Seimo narys, X ministrų kabineto vidaus reikalų ministras, sušaudytas 1942 m. rugpjūčio 25 d. Sverdlovske, šeima ištremta į Altajaus kraštą.
Jonas Sutkus – XX ministrų kabineto finansų ministras, Nepriklausomybės kovų dalyvis, sušaudytas 1942 m. gruodžio 10 d. Sverdlovske, šeima ištremta į Altajaus kraštą.
Antanas Tamošaitis – Steigiamojo Seimo narys , XX, XXI ministrų kabineto teisingumo ministras, sušaudytas 1941 m. liepos 30 d. Butyrkų kalėjime Maskvoje.
Kalėjimuose, lageriuose ir tremtyje mirę ministrai:
Jonas Pranas Aleksa – Trečiojo Seimo narys, VI, VII, VIII ministrų kabineto žemės ūkio ir valstybės turtų ministras, XIV, XV, XVI vyriausybių žemės ūkio ministras, 1955 m. balandžio 22 d. mirė tremtyje, Svetlo Zelionoje, Tomsko sr.
Julius Indrišiūnas – Ketvirtojo Seimo vicepirmininkas, XVIII, XIX ministrų kabineto finansų ministras, 1944 m. sausio 4 d. suimtas, 1945 m. sausio 4 d. mirė lageryje Komijos ASSR.
Juozas Jankevičius – XIV ministrų kabineto susisiekimo ministras, 1945 m. balandžio 22 d. mirė invalidų namuose Chvalinske, Saratovo sr.
Pranas Liatukas – V ministrų kabineto Krašto apsaugos ministras, Nepriklausomybės kovų dalyvis, 1945 m. rugsėjo 2 d. mirė Lukiškių kalėjimo ligoninėje.
Antanas Merkys – 1940 m. birželio 15–17 d. ėjo Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas, III, IV, V, XIV ministrų kabineto krašto apsaugos ministras, XXI ministrų kabineto Ministras Pirmininkas, su žmona ir sūnumi kalinti atskirose kamerose Saratovo, Kirovo, Ivanovo, Butyrkų ir Vladimiro kalėjimuose, 1955 m. kovo 5 d. mirė Melenkų invalidų namuose (Vladimiro sr.).
Vladas Mironas – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Trečiojo Seimo narys, XVIII ministrų kabineto Ministras Pirmininkas, žemės ūkio ministras, XIX ministrų kabineto Ministras Pirmininkas, Lietuvos kariuomenės vyriausiasis kapelionas ir Kauno Šv. Mykolo (Įgulos) bažnyčios rektorius, 1953 m. vasario 17 d. mirė Vladimiro kalėjime.
Stasys Putvinskis-Pūtvis – Ketvirtojo Seimo narys, XVII ministrų kabineto žemės ūkio ministras, Nepriklausomybės kovų dalyvis, 1942 m. balandžio 4 d. mirė Gorkio kalėjime, šeima ištremta į Altajaus kraštą.
Mečislovas Reinys – XII ministrų kabineto užsienio reikalų ministras, vyskupas, 1953 m. lapkričio 8 d. mirė Vladimiro kalėjime.
Jokūbas Stanišauskis – XVI, XVII, XVIII ministrų kabineto susisiekimo ministras, 1943 m. balandžio 15 d. mirė Kansko kalėjime, Krasnojarsko kr., šeima ištremta į Altajaus kraštą.
Benediktas Feliksas Tomaševičius – VIII, XIII ministrų kabineto susisiekimo ministras, kalintas Rešotų lageryje, Krasnojarsko kr. , 1942 m. sausio 23 d. mirė Kraslago Nižnij Pojmensko poskyrio ligoninėje, šeima ištremta į Altajaus kraštą.
Jokūbas Vygodskis – I, II ministrų kabineto ministras be portfelio žydų reikalams, Vilniaus sionistų bendruomenės pirmininkas, vokiečių gestapo kalintas Vilniaus Lukiškių kalėjime, kur 1942 m. pradžioje mirė.
Augustinas Voldemaras – I ministrų kabineto Ministras Pirmininkas, užsienio reikalų ministras ir krašto apsaugos ministras, II, III, IV, V ministrų kabineto užsienio reikalų ministras, XIV ministrų kabineto Ministras Pirmininkas, užsienio reikalų ministras, krašto apsaugos ministras, suimtas kartu su žmona, 1942 m. gruodžio 16 d. mirė Butyrkų kalėjime (NKVD jį įvardino kaip Butyrkų kalėjimo kalinį Nr.1).
Aleksandras Žilinskas – XV, XVI ministrų kabineto teisingumo ministras, 1941 m. birželio 14 d. su sūnumi ištremtas, 1942 m. sausio 21 d. mirė Krivošeine, Tomsko sr.
Iš kalėjimų, lagerių ir tremčių grįžę ministrai:
Leonas Bistras – Pirmojo, Antrojo ir Trečiojo Seimo narys XII ministrų kabineto Ministras Pirmininkas, krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministras, IX, X, XIV, XX ministrų kabineto švietimo ministras, du kartus kalintas lageriuose: 1941-45 m. ir 1950-54 m., sugrįžęs po trejų metų mirė.
Vladas Rafaelis Jurgutis – Steigiamojo Seimo narys, VI, VII ministrų kabineto užsienio reikalų ministras, lito „tėvas“, 1943-45 m. nacių kalintas Štuthofo koncentracijos stovykloje.
Petras Klimas – Nepriklausomybės Akto signataras, VI ministrų kabineto užsienio reikalų ministras, nacių kalintas 1943-44 m., komunistų kalintas 1945-54 m.
Silvestras Leonas – XVIII, XIX ministrų kabineto vidaus reikalų ministras, Nepriklausomybės kovų dalyvis, kalintas du kartus: 1940-41 m. ir 1945-54 m., 1956 m. grįžo iš tremties.
Juozas Skaisgiris – XIX ministrų kabineto žemės ūkio ministras, Nepriklausomybės kovų dalyvis, Klaipėdos sukilimo dalyvis, kalintas 1940-43 m., su šeima ištremtas 1948-58 m.
Aleksandras Stulginskis – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Lietuvos Respublikos Prezidentas, Steigiamojo Seimo Pirmininkas, Trečiojo Seimo Pirmininkas, II ministrų kabineto ministras be portfelio, III ministrų kabineto Ministro Pirmininko pavaduotojas, vidaus reikalų, maitinimo ir viešųjų darbų ministras, IV ministrų kabineto žemės ūkio ir valstybės turtų ministras, kalintas 1941-54 m., iš tremties su žmona grįžo 1956 m.
Konstantinas Šakenis – Ketvirtojo Seimo Pirmininkas, Trečiojo Seimo narys, XIV, XV ministrų kabineto švietimo ministras, kalintas 1941-51 m., iš tremties grįžo 1956 m., po trejų metų mirė.
Stasys Šilingas – Pirmojo ir Antrojo Seimo narys, XIV, XVI, XVII ministrų kabineto teisingumo ministras, kalintas 1941-54 m., iš tremties grįžo 1961 m., po metų mirė, šeima ištremta.
Juozas Tonkūnas – XVI, XVII, XVIII, XIX ministrų kabineto švietimo ministras, kalintas 1941-54 m., 1955 m. su šeima grįžo iš tremties.
Juozas Urbšys – XIX, XX, XXI ministrų kabineto užsienio reikalų ministras, Nepriklausomybės kovų dalyvis, kartu su žmona (atskirose kamerose) kalinti 1940-54 m., iš tremties su žmona grįžo 1956 m.
Mykolas Velykis - I, II ministrų kabineto krašto apsaugos ministras, kalintas 1944-54 m., mirė pakeliui į namus.
Dar penki komunistų suimti ministrai buvo išlaisvinti po 1941 m. Birželio sukilimo:
Teodoras Daukantas – X, XI, XIV ministrų kabineto krašto apsaugos ministras, kalėjo pusę metų.
Kazys Germanas – XIX, XX ministrų kabineto susisiekimo ministras, Nepriklausomybės kovų ir Klaipėdos sukilimo dalyvis, kalėjo metus laiko.
Jonas Gudauskis – XIX ministrų kabineto teisingumo ministras, kalėjo pusę metų.
Ignas Musteikis – XIV, XV ministrų kabineto vidaus reikalų ministras, Nepriklausomybės kovų dalyvis, kalėjo metus laiko.
Petras Šniukšta – XVI, XVII ministrų kabineto krašto apsaugos ministras, kalėjo metus laiko.
