Anot advokato V. Bužinsko, bet kokia smurto forma prieš moterį turi būti vertinama griežtai ir teisiškai. Vyras priduria, kad smurto sąvoka plati, todėl reiktų nepamiršti, kad šeimose gali būti naudojamas ne tik fizinis, bet ir psichologinis smurtas.
„Koks smurtas prieš moterį, nesvarbu, kokiu pretekstu, nesvarbu, dėl kokių priežasčių yra smerktinas, negalimas ir turi būti teisiškai įvertintas“, – sako advokatas V. Bužinskas.
„Mano supratimu, XXI amžiuje, bet koks smurtas prieš moterį, nesvarbu, kokiu pretekstu, nesvarbu, dėl kokių priežasčių, yra smerktinas, negalimas ir turi būti teisiškai įvertintas.
Noriu pasakyti, kad smurtas gali būti ne tik fizinis – sumušant, suluošinant, – smurtas gali būti abipusis. Vieno asmens naudojamas fizinis smurtas, kito asmens ilgą laiką naudojant psichologinio smurto elementus ir privedant prie tam tikrų veiksmų.
Dėl to, mano galva, kiek aš esu išskaičiavęs, vienareikšmiškai pasakyti, kokia yra šeimyninio konflikto priežastis, labai retai kada galima. Aišku, būna girtavimas, narkotikai ir visi kiti dalykai, kurie yra akivaizdūs. Tada lieka išsiskirti, o išsiskirti civilizuotai kažkaip neišmokome dar“, – teigia V. Bužinskas.
Skubotos santuokos ir neištyrinėtos charakterio savybės
Advokatas V. Bužinskas teigė, kad kiekvienas, prieš pradėdamas gyventi su antra puse, turi išsiaiškinti vienas kito psichologinius dirgiklius. Anot jo, tam tikras charakterio savybes vertėtų padauginti iš dviejų.
„Kas pirmiausia man visada krenta į akis, kada tie du žmonės pradeda tą bendrą gyvenimą, nesvarbu, santuoka ar kitokiame lygmenyje, jie pirmiausia turėtų labai gerai pažinti vienas kitą ir išsiaiškinti vienas kito psichologinius dirgiklius. Dažniausiai prieš sueidami žmonės dėl to visiškai nesuka galvos.
Jeigu tu matai, kad žmogus yra hyper pavydus, šykštus, kai pradėsi su juo gyventi, padaugink šitas ydas iš dviejų ir pagalvok, ar jos bus tau pakenčiamos. Niekada negalvok, kad tu esi ta pasaulio stebukladarė ar stebukladarys, kuris tas ydas ištaisys ir gyvendamas su tavimi žmogus kažkaip stebuklingai pasikeis, kaip tu įsivaizduotum. Reikia suprasti, kad tie du žmonės augo skirtingose aplinkose“, – vardija advokatas.
Lietuvą sukrėtė Suodaičių drama
Policija pranešė, kad konfliktas tarp V. Siegel ir L. Suodaičio įvyko antradienio vakarą apie 21 val. 49 min. Į namus Vilniaus rajone Geležų kaime buvo iškviestos tarnybos. Teko įsikišti ne tik policijai, bet ir greitosios pagalbos medikams. Konflikto metu nukentėjo V. Siegel, kuri kreipėsi į medikus.
Policija praneša, kad į pareigūnus ir tarnybas dėl kilusio konflikto kreipėsi pati V. Siegel. Ji paskambino tarnyboms.
„Namuose vyko konfliktas. Vyras smurtavo prieš moterį ir moteriai prireikė medikų pagalbos. Kreipėsi į ligoninę, o vyras uždarytas į areštinę.
Jis yra dar sulaikytas, areštinėje. Atliekami pirminiai procesiniai veiksmai, apklausos. Pirmiausia apklausiami tie, kurie areštinėje ir paskui bus apklausiama nukentėjusioji“, – trečiadienio rytą tv3.lt teigė policijos atstovė Julija Samorokovskaja.
Daugiau apie V. Siegel sveikatos būklę kol kas nežinoma. Pati V. Siegel TV3 žurnalistams atsisakė komentuoti situaciją, bet vėliau kelis žodžius parašė savo „Instagram“ paskyroje.
V. Siegel: „Esu sukrėsta, šoke, pažeminta“
Trečiadienio rytą po kilusio incidento prakalbo ir pati nukentėjusi V. Siegel. Socialiniame tinkle „Instagram“ ji paviešino trumpą žinutę.
„Esu sukrėsta, šoke, pažeminta. Daugiau negaliu nieko kol kas parašyti. Kiekvienas žodis dabar – neapsakomai sunkus. Atima visas jėgas. Tenoriu padėkoti medikams už pagalbą ir pareigūnams už greitį“, – rašė V. Siegel.
Viktorija ir Laurynas susituokė 2021-ųjų metų vasarą, o 2022-aisiais susilaukė sūnaus. Tiesa, jau kurį laiką sklandė kalbos, kad žinoma pora nesutaria ir ruošiasi skyryboms.
Sureagavo ir vaiko teisių gynėjai
Situaciją pakomentavo ir vaiko teisių specialistai. Jie atkreipia dėmesį, kad svarbu užtrikrinti vaikų saugumą.
Kaip teigia Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Lina Baranauskienė, smurtas artimoje aplinkoje – viena skaudžiausių šeimos problemų, kuri paliečia kiekvieną jos narį.
„Smurtinėse situacijose nukenčia ne vien konfliktuojantys suaugusieji, bet net ir matomas smurtas gali palikti ryškius emocinės ir psichologinės žalos pėdsakus tolimesniame vaiko gyvenime. Bet kuriuo atveju, šeimoje įvykęs smurtas signalizuoja apie patiriamus sunkumus ir pagalbos poreikį. Tam, kad vaikas augtų saugioje, jo poreikius atliepiančioje aplinkoje, pirmiausiai pagalba reikalinga visai šeimai – suaugusiesiems svarbu išspręsti savo emocinius sunkumus, įveikti savo krizes ir nuo jų apsaugoti savo vaikus“, – atsakė L. Baranauskienė.
Vaiko teisių gynėjai teigia, kad yra visuomet pasirengę padėti ir reaguoja į kiekvieną – žodžiu, raštu ar bet kuria kita forma – gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, o ištikus krizinei situacijai konsultuoja šeimos narius bei tikslingai nukreipia pas kitus specialistus – psichologus, medikus, socialinius darbuotojus, teisininkus ir kt.
„Įprastai nagrinėdami vaiko teisių pažeidimą, vykstame į šeimą ir visada individualiai bendraujame su kiekvienu jos nariu, išklausome vaiko nuomonę, jeigu pagal amžių ir sveikatos būklę jis gali ją išsakyti. Vertindami situaciją šeimoje, siekiame identifikuoti galimas problemas ir drauge ieškome geriausių sprendimo būdų, kurie padėtų šeimai įveikti sunkumus ir leistų kiekvienam jos nariui jaustis saugiai.
„Kalbant apie galimo smurto šeimoje atvejus, pirmiausia vaiko teisių gynėjai pasirūpina, jog vaikas liktų saugioje aplinkoje ir artimų žmonių, galinčių suteikti jam visapusišką gerovę, priežiūroje“, – atsakė L. Baranauskienė.
Kalbant apie galimo smurto šeimoje atvejus, pirmiausia vaiko teisių gynėjai pasirūpina, jog vaikas liktų saugioje aplinkoje ir artimų žmonių, galinčių suteikti jam visapusišką gerovę, priežiūroje. Pokalbio su vaiku metu, vaiko teisių gynėjai išklauso jo nuomonę, aiškinasi, kaip vaikas jaučiasi, ką jis šiuo metu išgyvena, sprendžia, kokius veiksmus reikėtų atlikti, kad vaikas pasijustų geriau. Visuomet siekiama korektiško pokalbio, nesmerkiant ir nevertinant tėvų elgesio bei stengiantis neiššaukti vaiko gynybiškumo.
Vaikai linkę atsiverti, jeigu tinkamai prakalbinami, jaučiasi saugūs ir pasitiki žmogumi. Tam reikia empatijos, kantrybės, neskubėti ir nespausti vaiko. Siekiame, kad nuo netinkamo suaugusiųjų elgesio kenčiantys vaikai žinotų, jog vaiko teisių gynėjai ir kitos vaikų saugumu besirūpinančios tarnybos yra pasiruošusios išklausyti, suprasti ir suteikti visapusiškai reikalingą pagalbą, kuri leistų vaikui jaustis saugiam, o šeimai padėtų identifikuoti smurtą sukeliančias priežastis, paskatintų spręsti susikaupusias problemas, įkvėptų stengtis ir keistis dėl visų šeimos narių gerovės.
Vaiko teisių gynėjai primena, jog kiekvienas galime padėti sustabdyti smurtą visuomenėje, tad pastebėjus bet kurios rūšies smurtą nuo kurio galimai kenčia vaikai, prašome nelikti abejingiems ir visada pranešti šią informaciją“, – atsakė L. Baranauskienė.
Viktorija Siegel prakalbo po konflikto su Laurynu Suodaičiu: esu sukrėsta, šoke, pažeminta:
Smurtas vienareikšmiškai yra blogai ir už tai turi būti baudžiama ir taškas.
Kodėl keliamas šis klausimas dabar ir akcentuojamas smurtas prieš moterį. Ogi todėl, kad spėju, mėnesio laikotarpyje valdantieji vėl bandys stumti Stambulo konvenciją. Ši moteris bus rodoma, kaip pavyzdys vyro smurto prieš moterį, ir kokia būtinybė yra ratifikuoti Stambulo konvenciją, nes smurtas klesti... O , bet, tačiau,bus nutylima, kad ir dabar veikia moters apsaugos įstatymai ir kaip pavyzdys vyras uždarytas į areštinę, pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Kiekvienas nutikęs ar sąmoningai kuriamas rezonansinis įvykis yra priemonė prastumti valdančiųjų įstatymus, kuriems prieštarauja visuomenė. Prisiminkime neseną įvykį - apsvaigusios nuo halecinogenų ir psichotropinių medžiagų Diawaros sulaikymą. Vietoje to, kad būtų pasmerktas jos elgesys, valdantieji ir įtakotukai ėmė ją rodyti kaip auką, kurią nori teisėsauga nubausti pagal galiojančius įstatymus. Ją padarė auka ir pavyzdžiu siekdami narkotikų dekriminalizavimo.
Šiandieninių įstatymų užtenka, kad būtų apgintos moterys, o smurtautojai nubausti. Mums nereikia Stambulo konvencijos ir narkotikų dekriminalizavimo įstatymų, mums reikia atsakingo pareigūnų požiūrio ir mažiau iškreipto įtakotukų požiūrio formavimo...
