Ekonominio sunkmečio prispausti Lietuvos gyventojai, pristigę pinigų ar netekę pragyvenimo šaltinio, vis dažniau ryžtasi pasipelnyti iš šalies draudimo bendrovių, inscenizuodami savo apdrausto turto vagystes ir patys žalodamiesi.
Pinigų panūdę, maisto kainų bei komunalinių mokesčių nustekenti gyventojai tampa vis išradingesni. Bendrovės „BTA draudimas" Žalų reguliavimo departamento direktorė Karolina Karpova irgi pastebi, kad nuo 2008 metų pranešimų apie sukčiavimus sparčiai daugėja. Kai kurie tokie atvejai komiški, o kai kurie - tragiškesni.
Saldus kerštas
Bendrovės „Lietuvos draudimo" kompleksinių žalų direktorius Gytis Matiukas papasakojo istoriją, kai du draugai sugalvojo gauti kasko draudimo išmoką už savininkui nusibodusį automobilį. Jie sugalvojo autorodeo. Vienas vyriškių sėdo prie automobilio vairo ir sąmoningai nuvairavo mašiną tiesiai į medžio kelmą. Kitas vyriškis šį procesą nufilmavo.
Kai automobilio priekis buvo galutinai į kelmą sulamdytas, linksmieji vyrukai nustūmė mašiną į nuošalią vietą. Kitą rytą savininkas paskambino į policiją ir draudikams. Esą įvyko baisi nelaimė, savininkas rado savo gerąją mašiną visai sudaužytą.
Istorija išaiškėjo, kai vyriškiai nepasidalijo pinigų ir susipyko. O tada sekė saldus kerštas. Filmuota medžiaga, kaip mašinos savininkas dideliu greičiu taranuoja kelmą, atsidūrė internete. Draudikams ir policijai to užteko.
Norų riba - ketvirtis milijono
Kol kas didžiausia draudimo išmoka, kurią sukčiai planavo gauti iš “Lietuvos draudimo", užfiksuota Klaipėdos mieste. Ten klientas inscenizavo naujos mašinos vagystę, tikėdamasis gauti ketvirčio milijono draudimo išmoką.
Jis ne tik „pavogė" automobilį, bet ir padegė. Tokią pačią pinigų sumą tikėjosi gauti ir nesąžiningas draudimo bendrovės „Ergo Lietuva" klientas, tyčia sudeginęs savo visureigį.
Nevengia žiaurumo
O štai kur kas liūdnesnė sukčiavimo istorija. 2009 metų vasarą trys jauni vyrai, tarp jų ir draudimo bendrovėje dirbęs asmuo, įkalbėjo bedarbį Telšių gyventoją 46 metų Vygandą Miliauskį apsidrausti nelaimingų atsitikimų draudimu pirštą. Už tokią bedarbio traumą sukčiai tikėjosi uždirbti 30-35 tūkstančius litų, o suluošintam bedarbiui tik šiek tiek sumokėti.
V.Miliauskis, įkalbėtas draugužių, gerokai išgėrė, kad alkoholis atstotų narkozę, ir kirviu kaukštelėjo sau per pirštą.
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkas Imantas Motiejūnas teigė, kad dėl šios istorijos dar atliekamas ikiteisminis tyrimas.
„Miliauskis prisipažino, o kiti - tik iš dalies. Ne, jie nėra Miliauskio giminaičiai. Ir nėra asocialūs. Kai kurių įtariamųjų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Miliauskis nusikirto pirštą sąmoningai. Nugirdė žmogų ir įkalbėjo. Pats prisipažino. Išgėrė daug, kad kertant mažiau skaudėtų. Jei nebūtų norėjęs, niekas nebūtų privertęs. Skolų neturėjo. Buvo tik neturtingas žmogus, mėgėjas išgerti. Pažadėjo jam pinigų ir sutiko. Gyvena bute su sugyventine. Dabar - jau invalidas. Bedarbis. Jo nusikaltimą perkvalifikavome į sukčiavimą nedideliu mastu", - pasakojo I.Motiejūnas.
O vilties praturtėti neprarandantys gyventojai toliau žalojasi. Pavyzdžiui, patys nusiplikina karštu vandeniu. Kartais apsukruoliai net nesusižaloja, tik pristato fiktyvias medicinines pažymas apie kaulų lūžius ar sąnarių išnirimus. Bet tokios apgaulės paprastai išaiškėja.
„BTA draudimo" rinkodaros skyriaus vadovė Eglė Berentienė prisiminė, kad kai kurie klientai bando įrodyti, jog apsinuodijo kelionių metu. “Išsiaiškinome, kad ne visai tikri tie apsinuodijimai, - sakė E.Berentienė. - Tačiau sukčiavimai, susiję su sveikata, kartojasi".
Populiariausias būdas praturtėti
Pasirodo, populiariausias sukčiavimo būdas - savo mašinų apgadinimas. Automobilių savininkai patys nusukioja savo draustų mašinų lempas, veidrodėlius, ratus, išlupa oro pagalves, navigacijos sistemas ir išslapsto bičiulių bei giminių garažuose. O praėjus tam tikram laikui, taupusis savininkas vėl įsuka į mašiną tas pačias lempas, tuos pačius neva nugvelbtus veidrodėlius bei kitą neva pavogtą amuniciją.
Draudikams telieka dar kartą patikrinti mašiną. Kad įsitikintų, jog „pavogtoji" oro pagalvė ar veidrodėlis vėl stebuklingai atsidūrė savo ankstesnėje vietoje.
Paprastoji schema
Draudimo bendrovės IF Žalų centro vadovas Audrius Smaliukas pastebi, jog dažniausiai sukčiaujama inscenizuojant avarijas arba apdraudžiant mašinas jau po eismo įvykio.
„Lietuvos draudimo" kompleksinių žalų direktorius G.Matiukas tokią dažną sukčiavimo schemą taip pat yra įsidėmėjęs.
Schema visai paprasta. Gyventojai, norėdami pasipelnyti, įsigudrina net klastoti tikro eismo įvykio laiką. Tarkim, važiuoja sau žmogus pirmadienį Vilniaus gatve. Nepaiso saugaus atstumo. Bumpt - ir trinkteli į kitą mašiną. Nukentėjusiojo automobilis draustas, o kaltininko - nedraustas. Ką daro kaltininkas? Jei nesąžiningas, čia pat, įvykio vietoje, puola drausti savo jau sudaužytą mašiną telefonu. O nukentėjusiojo prašo palaukti, kol apsidraus. Tada draudimas atlygins žalą. Deklaruokime eismo įvykį ne dabar, bet kitą trečiadienį. Būna, kad žmonės iš gailesčio sutinka padėti sukčiautojams. Arba patiki pasakėle, kad kol kaltininkas neapsidraus, nukentėjusysis savo draudimo negaus. Nors tai yra netiesa.
Draudimo bendrovės „Ergo Lietuva" Žalų administravimo skyriaus direktorius Nerijus Giedraitis prisimena vieną kurioziškiausių istorijų: “Apie automobilio vagystę policijai ir mums pranešęs klientas vėliau ją nuvežė į automobilių sąvartyną, o pridavimo dokumentuose nurodė savo vardą, pavardę bei pridavimą patvirtino savo parašu".
„Lietuvos draudimo" kompleksinių žalų direktorius G.Matiukas paaiškina, kaip ekspertams pavyksta nustatyti tiesą: “Tokius įvykius ištirti nėra itin sunku. Kiekvienas įvykis turi tam tikrų aplinkybių, kurioms sutapus, jis darosi mažų mažiausiai keistas. Žinoma, pasitaiko, kai mūsų ekspertams tenka paplušėti, kol nustatoma reali įvykio priežastis, bet dažniausiai sukčiai veikia pagal tam tikrus scenarijus, tad atskirti realų įvykį nuo inscenizuoto tikrai nėra sunku".
N.Giedraitis patikino, jog „Ergo Lietuva" darbuotojai buvo mokomi tirti draudžiamuosius įvykius Vakarų Europos draudimo įmonėse ir Lietuvoje organizuotuose mokymuose. Tad didesnė dalis įvykių ištiriama per kelias dienas, o kartais užtenka ir vienos valandos.
Rizikuoja jaunimas
IF atstovas A.Smaliukas, paklaustas, kas labiau linkę sukčiauti - miestiečiai ar kaimiečiai, atsakė: „Dažniausiai sukčiauja gana jauni miesto gyventojai. Sukčiavimą vidutiniškai pavyksta įrodyti per 30 dienų. Draudikų asociacija ir policija yra pasirašiusios bendradarbiavimo sutartį".
„BTA draudime" dirbanti K.Karpova dar tikslesnė: “Ne mažiau nei devyniasdešimt procentų atvejų sukčiauja vyrai. Taip pat pastebima tendencija, kad daugiausia jauni - iki dvidešimt penkerių metų. Tačiau yra ir vyresnių nesąžiningų klientų".
N.Giedraičio duomenimis, fiktyvių įvykių iniciatoriais dažniausiai tampa 18-35 metų vairuotojai. Be to, sukčiai jau ištrina miesto ir kaimo ribas. “Ergo Lietuva" anksčiau pastebėdavo ryškią tendenciją, kad sukčiavimo atvejų daugiau pasitaikydavo miestuose, tačiau dabar, vertinant draudimo sutarčių ir fiktyvių įvykių skaičiaus santykį, akivaizdu, kad miestuose ir kaimų gyvenvietėse bandymų neteisėtai gauti draudimo išmoką skaičius supanašėjo", - informavo N.Giedraitis.
Informacija
2007 m. Sukčiavimo atvejai - 78 Tikėtasi pasipelnyti - 0,6 mln. Lt
2008 m. Sukčiavimo atvejai - 157 Tikėtasi pasipelnyti - 3,4 mln. Lt
2009 m. Sukčiavimo atvejai - 272 Tikėtasi pasipelnyti - 6,1 mln. Lt
2010 m. aštuoni mėnesiai Sukčiavimo atvejai - 205 Tikėtasi pasipelnyti - 3,5 mln. Lt
AB „Lietuvos draudimas" duomenys
Olava STRIKULIENĖ
