Kol aukščiausiu lygiu laužomos ietys dėl aukštojo mokslo finansavimo ir studijų kokybės, studentai skundžiasi dėl kur kas paprastesnių teisių - tokių, kaip skųsti diplominio darbo įvertinimą, rašo "Lietuvos žinios".
Bakalauro, magistro darbų gynimas Lietuvos aukštosiose mokyklose nuolat kelia neigiamų emocijų ir pretenzijų bangą. Nepatenkintųjų prastu pažymiu buvo ir bus, tačiau nerimauti verčia kai kuriuose šalies universitetuose nepripažįstama apeliavimo teisė.
Itin daug nusiskundimų ataidi iš seniausios mūsų šalies mokslų kalvės - Vilniaus universiteto (VU). Vidinės mokymo įstaigos taisyklės numato, kad per darbo gynimą procedūrinių pažeidimų pastebėję studentai gali kreiptis į fakulteto, o reikalui esant - ir į centrinę ginčų nagrinėjimo komisiją.
Tačiau nesutinkantieji su magistro ar bakalauro darbo dalykiniu įvertinimu pasiskųsti neturi kur, nes VU Senatas dar 2004 ir 2005 metais patvirtino Baigiamųjų darbų rengimo, gynimo ir saugojimo tvarką, pagal kurią egzaminų komisijos sprendimas yra galutinis ir apeliacine tvarka neskundžiamas.
"Darbo vertinimas yra kolektyvinis ir nesama kitos aukštesnės egzaminavimo formos, kuri būtų labiau kompetentinga, nei komisija", - aiškino VU Studijų direkcijos vadovas Gintaras Dikčius.
Panašios gynimo tvarkos esama ir Vytauto Didžiojo universitete Kaune. Pareikšti pretenzijas dėl prasto pažymio gali tik laikiusieji egzaminą.
Tuo tarpu Klaipėdos universiteto (KU) studentai gali nesutikti su įvertinimu ir jų balsas bus išgirstas. Tokiu atveju studentas diplominį darbą gina antrą kartą. Teikti apeliacijas dėl baigiamojo darbo įvertinimo gali ir Šiaulių universiteto (ŠU) studentai.
Lietuvos studentų sąjungos (LSS) viceprezidento komunikacijai Dainiaus Dikšaičio teigimu, studentams apeliacijos teisė privalėtų būti suteikta, bet šis procesas, jo manymu, negali tęstis be pabaigos.
Filosofas Leonidas Donskis pripažino, kad baigiamųjų darbų vertinimo tvarka - aktuali problema. Jis pažymėjo palaikantis studentų teisę apeliuoti.
"Dėstytojai ne visada objektyvūs. Ir ne todėl, kad būtų negeranoriški. Pati gynimo tvarka neracionali", - kalbėjo L.Donskis.
Jo nuomone, komisijoms atstovaujantys dėstytojai yra pernelyg "apkrauti", todėl tik paviršutiniškai susipažįsta su studento darbu, o kartais net nebūna jo skaitę. Studentų ir universitetų ginčams spręsti, L.Donskio nuomone, reikia arbitro - ombudsmeno.
Tuo metu Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Arminas Lydeka atkreipė dėmesį, kad pagal civilizuotos, demokratinės valstybės įstatymus universitetams suteikta mokslinė-pedagoginė autonomija, bet, jo nuomone, "išmintinga ir žmogiška, jei studentas galėtų apeliuoti, diskutuoti, ginčytis dėl vertinimo".
