Atėjus laikui, kai dauguma kišenėse spaudžia paskutinius litus, vis dar yra žmonių, kurių naivumas kelia jau ne užuojautą, bet graudų juoką.
Štai praėjusią savaitę net trys garbaus amžiaus palangiškės, patikėjusios sukčių pasakomis atidavė jiems, ko gero, viso gyvenimo santaupas, bendrai sudėjus - apie 20 tūkst. Lt.
Nors sukčių scenarijus originalumu nepasižymėjo - šie telefonu prisistatė į nelaimę patekusiais artimaisiais, - močiutės tikriems savo vaikams kažkodėl paskambino tik po to, kai atsisveikino su santaupomis.
Sunkmetis neatveda žmonių į protą - ir toliau jie palieka savo rankines bei pinigines ant automobilių sėdynių, geranoriškai dalyvauja neaiškaus plauko aferistų loterijose ir perka pigius blizgučius už tūkstančius litų.
O ir sumanūs aferistai nesnaudžia - suka galvas ir randa vis originalesnių būdų, kaip išvilioti pinigus ar pasisavinti svetimą turtą.
Be komentarų...
Viename Lietuvos didmiestyje tiriant telefoninių sukčių bylą, močiutės poelgis išvertė iš koto net visko mačiusius policininkus.
Artimieji pranešė, jog iš pensininkės buvo išviliota krūva pinigų. Atvykę pas senolę aiškintis įvykio aplinkybių policininkai pastėro - nieko nesakiusi močiutė puolė brukti jiems pinigus. Pasirodo, kartą jau apgauta moteriškė buvo įsitikinusi, jog pareigūnai atėjo duoklės dėl nelaimėn patekusio artimojo. Pareigūnai jos taip ir nesugebėjo įtikinti, kad jokios nelaimės nebuvo. Pensininkė vis bandė įkišti jiems į kišenes sulamdytas litų kupiūras...
Terorizavo pirkti knygas
Pernai Klaipėdoje pasitaikė ypač įžūlių ir beširdiškų žmonių apgaudinėjimo atvejų.
"Vakarų ekspresui" paskambinę skaitytojai guodėsi, jog po Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) palatas vaikštantis vyriškis siūlė už 20 ir 30 litų pirkti keletą menkaverčių knygų. Dalis už knygą sumokėtos sumos - 10 litų, - tikino jis, esą būsianti paaukota Kuršėnų vaikų globos namams.
Kad priverstų žmones knygas nusipirkti, vyriškis nevengė net grasinimų: "Kas pirks - pasveiks, kas nepirks - nepasveiks". Kad ir absurdiškas, šis grasinimas prislėgė ir taip jau ligos ir nerimo prieš operaciją nukamuotus žmones.
Kuršėnų vaikų globos namų direktorius Feliksas Rudzinskas tąsyk paneigė bet kokią įstaigos sąsają su prekiautoju. Kad toks apsišaukėlis, besinaudojantis kažkokiais senais nukopijuotais įstaigos dokumentais, egzistuoja, globos namų administracija išgirdusi jau bene prieš 10 metų. Nors sukčius per tą laiką buvo ir sulaikytas, tačiau savo neteisėtą veiklą bandė tęsti ir vėliau.
Atakavo žaibiškomis vagystėmis
Prieš keletą metų, 2003-2004-aisiais, uostamiestyje sumaniai sukosi žaibiškų vagysčių "didmeistriai". Kol vagys darbuodavosi, signalizacijos viena po kitos kaukdavo vis kitose miesto vietose, tačiau ten nuvykę pareigūnai rasdavo tik išdaužtą stiklą. Vienu metu - 2004 metais tokiu būdu per mėnesį buvo apvogtos net 6 bendrovės. Žaibiškų vagysčių banga, prasidėjusi Klaipėdoje, vėliau persimetė į kitus šalies miestus.
Nuo to laiko dauguma parduotuvių vitrinose nebepalieka brangių prekių, kurios žaibiškų vagysčių metu kartu su seifais ar pinigais, paliktais kasose, "išgaruodavo" per ypač trumpą laiką.
Gali būti, kad prabangūs papuošalai bei paauksuoti laikrodžiai, išdėlioti vitrinose, ir tapo pagrindine vagysčių priežastimi, paviliojusia ilgapirščius.
Pasvaliečius bandė rumunai
Prieš kurį laiką Pasvalio gyventojų patiklumą bandė rumunų tautybės vyrai. Kelyje Via Baltica jie iš pakeleivingų mašinų vairuotojų prašinėdavo pinigų kurui mainais už geltono metalo papuošalus, teigdami, jog tai brangūs aukso dirbiniai.
Paprastai pakelėje stovėdavo kelios prabangios mašinos su tranzitiniais numeriais, kurių vairuotojai stabdydavo pravažiuojančias mašinas.
Iš sustojusių paslaugių vairuotojų rumunai prašydavo pinigų, teigdami esą pritrūkę kuro. Sukčiai rusų kalba tikindavo, kad važiuoja iš Latvijos sostinės Rygos į Vilnių ir pasibaigė kuras. Jie įkyriai prašydavo duoti pinigų, o mainais siūlydavo, kaip vėliau paaiškėjo, beverčius masyvius geltono metalo papuošalus.
Visa laimė, jog aferistų kelyje pasitaikė budrūs lietuviai, pranešę apie pinigų kaulytojus policijai. Šie, nuvykę į nurodytą vietą, išsiaiškino tik tiek, kad prabangios BMW modelio mašinos vairuotojai yra rumunų tautybės ir kad jie Lietuvoje nėra padarę jokių pažeidimų. Sumanūs apgavikai, pareigūnams neužsiminę apie pasibaigusį kurą, sėdo į automobilius ir nuvažiavo jiems žinomais keliais.
Istorija nutyli, kiek tautiečių įsigijo "rumuniško aukso". Į pareigūnus nė vienas apgautasis nesikreipė.
Latviai lietuvius "lenkia"
Kaimyninės Latvijos gudragalviai išrado naują būdą, kaip pelnytis nenaudojant prievartos.
Jie tiesiog palaukia, kol paštininkai išmėtys į laiškų dėžutes sąskaitos lapelius už komunalinius patarnavimus, juos ištraukia ir pakeičia savais, kuriuose vietoje paslaugos teikėjo banko sąskaitos numerio nurodo savąjį.
Dažniausiai šios sąskaitos yra atidarytos neegzistuojančių bendrovių vardu arba pasinaudojus benamių, asocialių asmenų dokumentais. Sulaukę pavedimo internetu, gudročiai antrą kartą sąskaitomis nebesinaudoja.
Latvių pareigūnai kas savaitę gauna dešimtis tokiu būdu apgautųjų skundų. Lietuvoje tokių nusikaltimų dar neužfiksuota.
Mūsų šalyje sukčių menas "įvyniojamas" į gražų popierių. Nuo šių metų pradžios lietuviai savo pašto dėžutėse pradėjo rasti laiškų, ant kurių tvarkingai užrašytas tikslus jų adresas, gyvenamosios vietos pašto indeksas.
Laiškai pasirašyti nepažįstamų asmenų vardais ir pavardėmis, o jų turinys įvardijamas kaip "Didysis žaidimas".
Vokuose žmonės randa laiškučius, siūlančius laimėti 100 tūkstančių litų.
Juose teigiama, kad be didelių pastangų laimėjimas lengvai įkris į rankas, jeigu bus vykdomi nurodymai, kurie bus vėliau atsiųstame geltoname voke. Duodamas ir nekaltas patarimas: "Greičiausiai laimėtą piniginį prizą galėsite gauti, jei mes pervesime jį į Jūsų sąskaitą banke". Nurodytas ir adresas Vilniuje, kuriuo laukiama banko sąskaitos numerio. Tokie laiškai ėmė gundyti Šiaulių gyventojus, vėliau apkeliavo ir kitus didmiesčius.
Žemo lygio sąmoningumas
Lietuvos Kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Tomas Ulpis nepaliauja stebėtis, kaip pats sako, "žemu visuomenės sąmoningumo lygiu".
"Galime kokius 5000 kartų kalbėti, rašyti ir rodyti apie tai, jog pasitikėti apsimetėlių skambučiais ar organizuojamomis loterijomis nereikėtų. Tačiau žmonių patiklumas ir su šaknimis į sąmonę įaugęs suvokimas, jog kyšiais įmanoma visas skyles užkaišioti ir taip išvengti susidūrimo su teisėsauga, - beribis", - dienraščiui sakė T. Ulpis.
Anot pareigūno, Lietuvoje išdrąsėję telefoniniai sukčiai kurį laiką neblogai sukosi ir Estijoje bei Suomijoje. Šiose šalyse jie dažniausiai mulkino rusų tautybės gyventojus, kuriuos išsirinkdavo telefonų knygose.
Visa laimė, kad ilgaliežuvių aukso amžius kaimyninėse šalyse buvo trumpas - juos gana greitai nustatė vietos pareigūnai, padedami Lietuvos teisėsaugininkų.
Pasak T. Ulpio, pastarojo meto suvestinės rodo, kad šis sukčiavimo būdas - jau keletą mėnesių ir vėl "ant bangos".
"Viešindami tokio pobūdžio nusikaltimus kartu su žiniasklaida sustabdome įsivažiavusius sukčius. Kurį laiką būna ramu, o po to ir vėl - tas pats. Dar ir dar kartą primenu, jog sulaukus įtartino skambučio, pirmiausia reikia atsikvošėti ir tikrinti informaciją. Būdų yra daug - pranešti policijai, iškart skambinti tam asmeniui, kuris neva pateko į nelaimę. Dukros, sūnūs ir anūkai turėtų pamokyti savo senolius budrumo. Tie patys patarimai galioja ir tėvams - juk dažnai ir mažamečiai tėvų santaupas atiduoda apgavikams", - kalbėjo pareigūnas.
Liūdnos prognozės
Generalinis prokuroras Algimantas Valantinas prognozuoja, kad šiais metais daugės turtinių ir smurtinių nusikaltimų (plėšimai ir vagystės iš butų, bankų bei kitų kreditinių įstaigų), ekonominio pobūdžio nusikaltimų (akcizais neapmokestinamų prekių nelegali apyvarta, kontrabanda) bei nusikaltimų finansams (netikrų pinigų, vertybinių popierių, mokėjimo instrumentų gaminimas).
A. Valantino nuomone, turėtų smarkiai augti įmonių tyčinių bankrotų ir draudimo apgavysčių, turto prievartavimų skaičius, padaugėti prekybos uždraustomis civilinėje apyvartoje prekėmis, prostitucijos, nelegalaus lošimo verslo atvejų. Didėjant įsiskolinimams, stringant atsiskaitymams tarp bendrovių, generalinio prokuroro teigimu, galimas savavaldžiavimo faktų augimas, skolų prievartavimas.
A. Valantinas neatmeta galimybės, kad gali būti padaroma ir Lietuvai iki šiol nebūdingų nusikaltimų, pavyzdžiui, žmonių grobimai reikalaujant išpirkos.
Kriminogeninė situacija nekinta
Sunkmečiu prognozuojant, kad Lietuvoje augs nusikalstamumas, kriminogeninė situacija šalyje išlieka tokia pati kaip ir pernai, tačiau skiriasi įvykdomų nusikaltimų pobūdis. Daugėja vagysčių iš parduotuvių, gyvulių vagysčių, plėšimų, sukčiavimo atvejų, nusikaltimų elektroninėje erdvėje, neteisėto ginklo laikymo. Tuo tarpu galima pasidžiaugti, kad sumažėjo nužudymų ar pasikėsinimų nužudyti, nusikaltimų prieš vaikus, kelių eismo taisyklių pažeidimų ir per avarijas žuvusiųjų, teigia Policijos departamentas.
Pasak Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojo Visvaldo Račkausko, kriminogeninė situacija šalyje per pirmuosius keturis mėnesius išlieka tokia pati kaip ir 2008-aisiais.
"Kelia nerimą tai, kad daugėja vagysčių iš parduotuvių ar prekybos įstaigų tiek pasisavinant prekes, tiek pinigines lėšas. (...) Kad ir kaip būtų keista, nors ganymo sezonas dar neprasidėjęs, išaugo gyvulių vagystės ir turime jau tokių atvejų, kad gyvuliai išdorojami grynai maistui. Kelia nerimą plėšimai, nusikaltimai elektroninėje erdvėje, kai, suklastojant mokėjimo korteles, užvaldomos asmeninės lėšos", - kalbėjo V. Račkauskas.
Vaida JUTKONĖ
