Sukčiai atakuoja žmones – apsimeta ne tik giminaičiais, bet ir dainininkais, politikais

Šiemet naivuoliai sukčiams atidavė 6 milijonais eurų daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Kovai su sukčiais policija steigia specialų, visą parą veiksiantį prevencijos centrą.

Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. 

Tokiomis skambiomis frazėmis kaip „Policija sulaikė Marijoną Mikutavičių!“, Daliai „Grybauskaitei pateikti kaltinimai pasitvirtino“, „Lietuvos bankas padavė į teismą Marijoną Mikutavičių“ apie žinomus Lietuvos žmonės internetiniai sukčiai bando patraukti gyventojų dėmesį.

Pasak faktus tikrinančios organizacijos „Debunk.org“, sukčiai toliau sėkmingai naudojasi Lietuvos įžymybių vardais. Susidomėję gyventojai spaudžia nuorodas, kurias atidarius nusikaltėliai stengiasi išvilioti vertingus duomenis.

„Mes matome, kad yra nauja banga iš tų pačių sukčių, kuriuos analizavome ir pernai, jie sugrįžo. Panašu, kad tai ta pati kriminalinė grupuotė, kuri veikė ir pernai“, – pasakoja „Debunk.org“ vadovas Viktoras Daukšas. 

TAIP PAT SKAITYKITE:

Ši sukčių afera Lietuvoje plinta žaibiškai: ragina neapsigauti

Sukčiai iš gyventojų išvilioja įspūdingas sumas: policija steigia nuolat veiksiantį prevencijos centrą

VRM pristatys sukčiavimo internetu ir telefonu tendencijas

Internetiniai nusikaltėliai naudoja naujus metodus, stengiasi išvengti teisėsaugos dėmesio nuorodomis, kurios po kelių valandų tampa nebepavojingos. 

„Ta ataka turi labai trumpą galiojimo laiką, parodoma Lietuvos piliečiams, žmonės paspaudžia, nukreipiami į sukčių valdomas svetaines, ten yra išviliojami duomenys tiek kredito kortelių, tiek registravimas į neegzistuojančias platformas, ir tada visa tai pasikeičia“, – aiškina Viktoras Daukšas.

Suaktyvėjo telefoniniai sukčiai

Sukčiai toliau sėkmingai naudoja ne tik reklamas „Facebook“, bet ir elektroniniu laiškus, SMS žinutes, kuriose apsimetinėja siuntas pristatančiomis bendrovėmis. 

Vėl suaktyvėjo rusiškai kalbantys telefoniniai sukčiai.

„Labai noriu atkreipti dėmesį į telefoninį sukčiavimą, kuris jau tarsi atrodo ir pamirštas, o dabar rusakalbiai, skambinantys ir prisistatantys „Google“ darbuotojais ar bankų, kitų institucijų darbuotojais, ir teigiantys, kad neva tai paskyros užvaldytos, neva tai kitų nusikaltėlių, ir tokiu būdu išviliojami prisijungimai prie sistemų. Išviliojamos fizinės bankinės kortelės“, – pasakoja pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro vadovė Eglė Lukošienė. 

Lietuviai pasakoja susidūrę su sukčiais: 

„Paskambina, rusų kalba pradeda kalbėti. Dažniausiai rusų. Padedi ragelį ir tiek.“

„Būna su plėtiniais iš mokesčių inspekcijos ar iš banko, ar iš dar panašių svetainių. Tai per skubėjimą, per neatidumą galima prisijungti ir prarasti dideles sumas.“

„Skambino, pasakė, kad čia „autoatsakovas“, kad šį rytą man įmesta 15 tūkstančių eurų į mano sąskaitą, jeigu kilo klausimų, prašom pas mus kreiptis. Mano mamutei skambino, anūkais prisistatę, vardus žino, nepasiduoda mama.“

Neteko 13 mln. eurų

Skaičiuojama, kad gyventojai per tris metų ketvirčius neteko beveik 13 milijonų eurų. Tai beveik 6 milijonais daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Ši žala galėjo būti dar didesnė: bankams šiemet per tris ketvirčius pavyko sustabdyti arba grąžinti daugiau nei 11 milijonų eurų. Ši suma taip pat didesnė nei pernai per tą patį laikotarpį.

„Realūs patiriami nuostoliai, realiai netenkamos gyventojų ir įmonių lėšos, jos auga. Nuostoliai vis didesni. Sukčiai darosi efektyvūs: tarsi sumažėjo pačių atvejų, tačiau jų gaunamos sumos, jos padidėja“, – kalba E. Lukošienė. 

Per vadinamąsias „fišingo“ atakas, kai nusikaltėliai SMS žinutėmis, nuorodomis ir elektroniniais laiškais žvejoja aukas, vienas gyventojas vidutiniškai netenka 370 eurų. Kai gyventojas susigundo netikra investavimo platforma, jis vidutiniškai praranda pustrečio tūkstančio eurų.

Steigia prevencijos centrą

O jei pasiseka telefoniniam sukčiui, jis vidutiniškai pasisavina beveik 8 tūkstančius eurų.

„Skambučiai pranešant, kad užkrėsta jūsų banko sąskaita, vyksta įtartinos manipuliacijos, prašom prisijunkit, mes jums sukūrėme atsarginę banko sąskaitą, kurioje galite saugiai palaikyti pinigus. Žmonės, įtikėdami, tas savo lėšas perveda. Vėl prasidėjo „Alio, mama“ nusikalstamų veikų, apie į avariją patekusius artimuosius“, – sako Lietuvos policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas. 

Tam, kad internetiniams sukčiams gyvenimas taptų sunkesnis, valstybė steigia visą parą veikiantį Sukčiavimo prevencijos centrą, už jo veiklą bus atsakinga Lietuvos policija.

„Veiktų 24/7 principu, tai yra – specialiai apmokyti pareigūnai dirbtų su visais įmanomais įrankiais ir gavę pirminę informaciją apie galimą įvykdytą sukčiavimą, čia ir dabar nedelsiant reaguot, blokuojant banko sąskaitas, stabdant lėšas“, – pasakoja Arūnas Paulauskas. 

Pasak policijos, tokio centro kūrimas gali užtrukti kelis mėnesius.

Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.