Organizacija pripažįsta, kad taip daro siekdama išvengti užtruksiančių naujo streiko procedūrų paskelbimo ateityje, bet Švietimo ministerija ir dalis teisininkų sako, kad to vis tiek reikės.
Siekia išvengti biurokratijos
A. Navicko profsąjunga streiką pradėjo rugsėjo pabaigoje, nesusitarusi su Vyriausybe dėl to, kiek kitąmet turėtų augti mokytojų atlyginimai.
Gruodį priėmus valstybės biudžetą, nuo šių metų sausio mokytojams algos pakeltos 10 proc., o nuo rugsėjo – tiek, kad būtų pasiektas 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio rodiklis.
Toks kėlimo tempas nuo sausio buvo kiek didesnis, nei iš pradžių siūlė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), bet mažesnis nei siekė profsąjunga. LŠDPS derybose kėlė ir kitus reikalavimus.
Po biudžeto priėmimo A. Navickas teigė, kad nesusitarus su politikais dėl visų problemų sprendimo ir nesikeičiant reikalavimams, streikas bus sustabdytas, tačiau formaliai nenutraukiamas. Mokytojai grįžo į klases gruodžio 6 dieną.
LŠDPS vadovas BNS teigė streiko nenutraukiantis dėl to, kad mokytojai bet kada galėtų vėl nustoti dirbti be užtrunkančio derinimo.
„Taip, visiškai teisingai, nes iš esmės kam iš naujo netgi, kad ir su nauja Vyriausybe, pradėti reikalavimus dėl tų pačių dalykų, pavyzdžiui, ar dėl vaikų skaičiaus klasėje mažinimo, ar dėl darbo apmokėjimo sistemos. Niekas nesikeis ir iš esmės, jeigu nerandame sutarimo, bet kada galime tą streiką ir atnaujinti“, – kalbėjo jis.
Anot profsąjungos vadovo, ginčas su ministerija iki galo nebuvo išspręstas. Jį A. Navickas vadino tęstiniu procesu.
„Jis gali užsitęsti ir prie šitos, ir prie kitos Vyriausybės, nes švietimo bendruomenės reikalavimai nesikeičia. Jie nėra įgyvendinti, tai manome, kad galima streiką ir atnaujinti, kada sugalvosime arba kada vėlgi bandysime kažkaip paspausti“, – kalbėjo LŠDPS lyderis.
ŠMSM nurodė, kad profsąjunga su ja leidimo streikui derinti neturi – Darbo kodekse numatyta tik jos pareiga įspėti apie būsimą streiką.
„Apie būsimo įspėjamojo streiko pradžią darbdavys ar darbdavių organizacija ir atskiri jos nariai – darbdaviai turi būti įspėti raštu ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas, o prieš tikrojo streiko pradžią – ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, nusiunčiant jiems profesinės sąjungos ar jų organizacijos sprendimą skelbti streiką“, – rašė ministerija.
Anot jos, oficialią informaciją iš LŠDPS apie įspėjamąjį streiką ministerija gavo likus savaitei iki jo, o apie tikrąjį buvo informuota prieš daugiau nei savaitę.
LŠDPS komunikacija rodo, kad streikas pasibaigęs
Advokatų kontoros „Ilaw Lextal“ vyresnioji teisininkė, buvusi Darbo ginčų komisijos pirmininkė Akvilė Stoškutė-Bendorienė sako, kad vieša profsąjungos komunikacija rodo, jog ji nebemato tikslo toliau streikuoti, tad streiką galima būtų laikyti tiek faktiškai, tiek juridiškai pasibaigusiu.
„Vienas iš streiko pasibaigimo pagrindų ir yra, kai streiką organizavusi organizacija nusprendžia, kad streiką toliau tęsti netikslinga“, – BNS sakė teisininkė.
Ji pridūrė, kad nors teismų praktikų dėl streiko stabdymo yra mažai, gruodžio mėnesį atsirado pirmoji šia tema apeliacinės instancijos teismo nutartis.
Remiantis ja, ŠMSM galėtų kreiptis į teismą, kad šis pripažintų streiko pabaigą.
„(...) Darbdavys – šiuo atveju ministerija, jei atsinaujintų tas streikas, teoriškai galėtų kreiptis į teismą, kad būtų pripažinta, jog streikas pasibaigė su paskutiniu aktyviu veiksmu. Norint dabar vėl pradėti aktyvius veiksmus reikėtų vėl iš naujo vykdyti visą procesą su reikalavimų iškėlimu, derybomis, nesutarimų protokolu ir galiausiai streiku“, – teigė A. Stoškutė-Bendorienė.
Ministerija BNS nurodė, kad kreiptis į teismą dėl streiko pasibaigimo neketina. Jos nuomone, streikas ir taip jau yra pasibaigęs, praeityje A. Navicko profsąjunga irgi formaliai nenutraukdavo streikų, tačiau naujus skelbdavo pagal visas procedūras.
„Primename, kad taip pat pasibaigė šios profesinės sąjungos streikas, vykęs 2018 metais, tada taip pat nebuvo formalaus streiko užbaigimo. Profesinė sąjunga, norėdama streiką atnaujinti, vadovaudamasi Darbo kodeksu, turėtų streiką skelbti iš naujo“, – komentare BNS nurodė ministerija.
A. Stoškutė-Bendorienė ministerijos poziciją vadino suprantama ir aiškia. Anot jos, jei nėra aktyvių streiko veiksmų, nėra pagrindo ir kreiptis į teismą.
„Galima būtų kreiptis, jeigu profsąjunga, tarkime, nuspręstų atnaujinti veiksmus ir aktyviąją streiko dalį. Tai tada ministerija turėtų pagrindą kreiptis į teismą ir sakyti žiūrėkite, buvo lyg ir de facto pabaiga, prašome pripažinti juridinį faktą, kad tas streikas yra pasibaigęs“, – kalbėjo teisininkė.
Nustatė, kad naujas „Achemos“ streikas pradėtas neteisėtai
Kontoros „Ilaw Lextal“ vyresniosios teisininkės minima nutartis yra susijusi su ginču dėl streiko teisėtumo tarp Jonavos azoto trąšų gamyklos „Achema“ darbuotojų ir įmonės vadovybės.
Kauno apygardos teismas pernai gruodį nutarė, kad 2022-ųjų vasarį pradėtas neterminuotas Jonavos azoto trąšų gamyklos „Achema“ darbuotojų streikas buvo laikomas pasibaigusiu, tad pernai vasarą pradėtas naujas streikas buvo neteisėtas.
Jis pripažintas neteisėtu darbuotojų atstovams pateikus naujus reikalavimus.
Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs „Achemos“ darbuotojų profesinės sąjungos skundą, paliko iš esmės nepakeistą pirmos instancijos teismo sprendimą.
„Ieškovė nurodė, kad atsakovė, organizuodama (antrąjį – BNS) streiką, pažeidė DK 246 straipsnio 3 dalies reikalavimus – kelia naują reikalavimą (padidinti darbo užmokestį 6,5 proc., išmokėti darbuotojams priedus prie atostogų), kuris ieškovei nebuvo keliamas kolektyvinių derybų metu, po kurių vyko (pirmasis – BNS) streikas, taip pat nebuvo keliamas ir jokiose kitose kolektyvinėse derybose“, – rašoma teismo nutartyje.
„(...) Atsakovė, įvertinusi nuosekliai mažėjusių streikuojančių darbuotojų skaičių, tai, kad paskutinę dieną tebuvo du streikuojantys darbuotojai, sąmoningai sprendė, kad tęsti streiką yra nebetikslinga, todėl pasibaigus nepaprastajai padėčiai streikas nebuvo atnaujintas“, – nurodė teismas.
LAT pateikus poziciją būtų apibrėžti kriterijai
Pasak teisininkės, „Achemos“ byloje dėl streiko stabdymo teismas pasisakė, kad streikas negali būti tęsiamas, jei jame dalyvauja, pavyzdžiui, du žmonės. Anot jo, streikuojančiųjų turėtų būti bent keli šimtai.
„Tai šitoje situacijoje mes jau nebeturime kelių šimtų streikuojančiųjų“, – sakė A. Stoškutė-Bendorienė.
Svarbu, anot teisininkės, ir tai, kiek laiko streikas yra sustabdytas.
„Toje byloje aktyvūs streiko veiksmai nevyko aštuonis mėnesius, tai jau yra neprotingai ilgas laikas“, – kalbėjo ji.
Teisininkai sako, kad sprendimai laikinai stabdyti streiką jo nenutraukus nėra įprasti – tokia galimybė neapibrėžta darbo teisėje, panašių pavyzdžių trūksta ir realiame gyvenime. Pasak jų, šią pilkąją zoną gali panaikinti teisės aktų pakeitimai arba teismų praktika.
A. Stoškutė-Bendorienė teigė, kad „Achemos“ byloje dėl streiko stabdymo į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą (LAT) dar nebuvo kreiptasi.
Ji svarstė, kad atsiradus aiškesnei LAT pozicijai galėtų būti apibrėžti ir kriterijai – kada streiką galima stabdyti, kuriam laikui, kiek turėtų būti streikuojančiųjų, kad streikas vis dar būtų laikomas vykstančiu.
Nedirbančių mokytojų nėra
Paklaustas, ar nemano, kad formaliai nenutraukus streiko dalis mokytojų galėtų piktnaudžiauti situacija ir toliau nedirbti nepaisydami profsąjungos vadovybės raginimų grįžti į klases, A. Navickas atmetė tokių atvejų tikimybę.
„Streikuodamas mokytojas praranda darbo užmokestį, tai tikrai nemanau, kad neorganizuotai galėtų tą daryti“, – sakė LŠDPS vadovas.
Švietimo ministerija taip pat nurodė negavusi informacijos apie susidariusia situacija besinaudojančius mokytojus.
„Atsakomybė dėl streiko atitikimo Lietuvos teisės aktams tenka streikui vadovaujančiam profesinės sąjungos sudarytam streiko komitetui“, – komentare rašė ministerija.
ŠMSM taip pat pridūrė, kad streiko pradžioje profsąjungos iškelti reikalavimai po pernai gruodį patvirtino 2024-ųjų biudžeto yra nebetekę prasmės.
A. Navickas, paklaustas, ar profsąjunga turi planų atnaujinti streiką, sakė dabar tokių planų neturintis.
„(...) Nes patvirtintas biudžetas, paskui galbūt atsiras perskirstymo galimybės“, – kalbėjo profsąjungos vadovas.
Specialistai sako, kad Vyriausybei 2024 metų eigoje gali tekti ieškoti papildomų lėšų mokytojų algoms, nes vidutinio darbo užmokesčio (VDU) prognozės gali keistis, o priimant biudžetą pedagogams žadėta, jog jų atlyginimai rugsėjį pasieks 130 proc. VDU.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
