Štai ir viskas: paaiškėjo, kas mokės NT mokestį ir kam kirs skaudžiausiai

Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja buvęs finansų ministras, „Insynergy 4“ strateginio valdymo konsultantas Vilius Šapoka ir „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

TAIP PAT SKAITYKITE:

NT mokestį pakeitė: kas mokės daugiau, o kam apsimokės išsiregistruoti ar parduoti?

Paluckas gina NT mokesčio projektą: pirmasis būstas iš esmės neapmokestinamas

NT ir gyventojų pajamų mokesčiai: laukia galutinis sprendimas, kam ir kiek teks primokėti

Pagrindinis būstas bus dabar apmokestinamas nuo 450 tūkst. eur. jeigu vienam asmeniui, ir nuo 900 tūkst. jeigu du asmenys bendrasavininkai. Kaip apskritai jūs vertinate tą nekilnojamo turto apmokestinimą?

V. Šapoka: Manau, kad dabartinė pertvarka buvo ganėtinai chaotiška, turbūt girdėjome virš 10 įvairių versijų. Jeigu iš pradžių buvo keliamas tikslas, kad surinkti daugiau lėšų krašto apsaugai, po to buvo nueita iki dalį lėšų apsaugai, dalį savivaldybėms, infrastruktūros gerinimui, tai galų gale galutinis variantas yra toks, kad pinigų bus surinkta mažiau, negu, kad su ankstesniu įstatymu.

Todėl aš tikrai vertinu neigiamai – net nereikėjo turbūt ir pradėti jei toks galutinis rezultatas. Vienas taip pat iš tikslų buvo, kad neprarasti lėšų iš RRF fondo, Europos komisijos.

Tai matyt buvo žengtas žingsnis parodyti Europos komisijai, ir užsidirbti papildomų „karmos taškų“, kad štai vyriausybė buvo pritarusi projektui, bet tas projektas po to keitėsi daugybę kartų ir galų gale toks, kaip visuotinis NT mokestis iš esmės buvo panaikintas, nes iš esmės niekas jo nemokės.

Kaip jūs vertinate priimta sprendimą, jo laukia žmonės, du mėnesius svarstė, daug ginčų dėl to kilo ir dabar mes turime galutinį variantą, kaip jums atrodo?

Ž. Mauricas: Aš sutikčiau iš esmės, kad mes nebeturime to mokesčio – jeigu mes surinkdavome 16 mln., dabar prognozė, jog surinksime 10 mln. Tie asmenys, kurie mokės už pirmąjį būstą, jų bus apie 1 tūkstantis gyventojų, ko gero. Ta suma bus tik 1 mln. eurų, grubiai 1 tūkst. eurų vienam žmogui.

Jei nieko nebūtume darę, būtume surinkę apie 60 mln., plius dar potencialiai prarasime potencialiai kelis šimtus milijonų iš negautų Europos sąjungos lėšų. Tai šis sprendimas ne tik kad sumažins Lietuvos biudžeto įplaukas, bet tikėtina, kad mes į minusą nueisime, lyginant su tuo kas galėjo būti.

Tai jis mažins vienareikšmiškai biudžeto pajamas. Tų versijų 10 būtent ir buvo dėl to, kad buvo baiminasi žmonių reakcijos, buvo protestai, ir tas mokestis traukėsi, traukėsi ir galiausiai susitraukė tas mokestis, ir praktiškai nebeturime jokio mokesčio.

Tas tikslas pirminis, kad mes mažinsime turtinę atskirtį, tai nebegalime taip pasakyti, nes tie asmenys, kurie turi tą turtą, jie mokesčio nemokės.

Ar ta situacija pasitvirtino, kad tie žmonės kurie ankščiau mokėjo NT mokestį, dabar ganėtinai daug jų išviso nemokės, nes tai tik jų pirmasis būstas?

Ž. Mauricas: Taip, nes pirmo būsto kartelė, virš kurios reikia mokėti mokestį ji užkelta labai aukšta, ir kaip minėjau tik labai mažas skaičius asmenų jį mokės. Tai iš esmės buvo norima įvesti visuotinį turto mokestį, buvo tokia komunikacija, kuris nieko nepaliestų – tai nieko dabar ir nepalietė.

Tik klausimas: ar tai yra visuotinis? Beabejo, tai nėra visuotinis, tai palies mus per kitą galą – negausime Europos sąjungos kelių šimtų milijonų. Iš to viso tikslo, bendros mokesčių reformos, kad papildyti biudžetą, tai gavosi taip, kad mes jį sumažinsime dviems aspektais – tiesiogiai surinkdami mažai pinigų ir negaudami Europos sąjungos lėšų.

Kaip jūs galvojate, tie RRF pinigai iš Europos sąjungos, ar išties mes juos galime pamiršti, ar dar yra tam tikrų niuansų, kaip vertinate?

V. Šapoka: Aš manau, kad viskas priklausys nuo derybų – su ta pačia Europos komisija, su argumentacija, kokią pateiks Finansų ministerija ir Vyriausybė – viskas dar po klaustuku.

Galima tik tikėtis, kad Vyriausybė ras argumentų pateisinti šį chaosą, kuri pati ir sukūrė.

Jūs paminėjote žodį chaosą, tai šiandien po Seimo balsavimo, buvusi premjerė Ingrida Šimonytė negailėjo aštrios kritikos valdantiesiems, kurių balsais ir buvo priimtas NT įstatymas, vadindama visą tai jovalu. Ar jūs pritartumėte?

V.Šapoka: Manau, kad situacija tikrai nėra gera, buvo nekilnojamo turto mokestis su savo trūkumais dėl to, kad tos lėšos keliavo ne taip kaip pasauly įprasta savivaldybėms, o keliavo į valstybės biudžetą, bet buvo aiški schema – turtas sumuojamas nuo tam tikros ribos, apmokestinamas.

Buvo galima tiesiog palikti taip, kaip buvo ir būtų surenkama daugiau lėšų vien dėl naujo vertinimo, arba buvo galima, siekiant surinkti daugiau lėšų – tą kartelę nuleisti. Šiuo atveju, kuomet yra keliami vieni tikslai, tie tikslai eigoje keičiami, o galų gale pasakoma, kad to ir tikėjomės, to ir siekėme – neatrodo profesionalu.

Kaip jums atrodo, buvusi premjerė sako, kad jeigu norint problemas išspręsti, tai tiesiog reikėjo indeksuojant turto vertę sutvarkyti tas situacijas ir nepriiminėti naujų turto mokesčių. Ar tai būtų realu?

Ž. Mauricas: Kaip minėjau, skaičiuojama, kad nieko nedarant būtų buvę apie 60 mln. surinkta, tai yra nuo 16 iki 60 mln. mokesčių minuso.

Tie pirminiai variantai, jie buvo panašaus masto, tik perskirstant naštą skirtingoms gyventojų grupėms, į tokią sumą ir apeliavo, bet būtent paskutinėmis savaitėmis buvo padaryta išimtis pirmajam būstui, tai iš esmės tas visuotinis mokestis tapo nevisuotinis, o antro ir paskesnio būsto mokesčiu.

Tai labiausiai paveiks nuomos rinką, ir tuos asmenis kurie nuomoja daug būstų ir nėra įsteigę įmonės.

Visą pokalbį kviečiame pamatyti teksto pradžioje.