„Finansų ministerija negali prisidėti, kadangi biudžetas patvirtintas, jis turi būti vykdomas. Sveikatos apsaugos ministerija pati turi nemažą savo biudžetą, kurio viduje gali perskirstyti lėšas. Tą ir padarys“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį žurnalistams teigė R. Šadžius.
„Manau, kad Sveikatos apsaugos ministerija suras tarp savo vykdomų programų tas, kurioms galbūt šiuo metu reikėtų mažiau lėšų“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad dėl finansinių sunkumų nuo šios savaitės Greitosios medicinos pagalbos tarnyba (GMPT) laikinai įvedė pacientų pavėžėjimo tvarkos pakeitimus, kuriais paslaugai nuo šiol yra registruojami tik gulintys ir į transplantacijos procedūrą vykstantys asmenys.
Savo ruožtu sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė, reaguodama į susiklosčiusią situaciją, tikino, kad yra ieškoma būdų, kaip kuo greičiau ir efektyviau užtikrinti paslaugos tęstinumą. Jos teigimu, ši problema kilo buvusiai ministerijos vadovybei neįvertinus pacientų pavėžėjimo paslaugos paklausumo bei nepakankamai tvariai suplanavus tam reikalingus finansus.
GMPT atstovas Tomas Bagdonas pirmadienį LRT radijui teigė, kad norint užtikrinti paslaugos tęstinumą iki šiol buvusiomis apimtimis 2025 metais papildomai reikėtų maždaug 5–6 mln. eurų.
Trečiadienį vykusiame Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje viceministrė Laimutė Vaidelienė pranešė, kad SAM kreipėsi į Finansų ministeriją, prašydama papildomų 4,2 mln. eurų. Anot jos, tai minimali apskaičiuota suma, kuri leistų užtikrinti pacientų pavėžėjimo paslaugos tęstinumą.
Praėjusių metų liepą pradėta teikti pacientų pavėžėjimo paslauga yra finansuojama valstybės biudžeto lėšomis, jai šiais metais skirta 8,7 mln. eurų. GMPT duomenimis, per beveik metus ši paslauga buvo suteikta daugiau kaip 50 tūkst. kartų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
