šapoka

Pandemijos metu Europos šalyse ir JAV atlikti tyrimai parodė, kad organizmo gynybinei–imuninei funkcijai didelę įtaką turi vitaminas D. Kai vitamino D pakanka, žmogaus imuninė sistema veikia efektyviau ir gali geriau užkirsti kelią koronaviruso patekimui ir dauginimuisi organizme. Tuo tarpu jau anksčiau nustatyta, kad trys iš keturių suaugusiųjų Lietuvoje šaltuoju metų laiku patiria vitamino D trūkumą.

Kadenciją baigiantis finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad vakcinoms nuo koronaviruso įsigyti numatytas lankstus mechanizmas naudoti skolintas lėšas užtikrins efektyvų sprendimų priėmimą, o išlaidų formalus įtraukimas į biudžetą galėtų apsunkinti procesą. V. Šapokos teigimu, toks modelis pasirinktas įvertinus tai, kad šiuo metu dar nėra žinomos tikslios išlaidos, o biudžeto peržiūros procedūros yra sudėtingos.

Vyriausybei nusprendus nuo šeštadienio įvesti karantiną ir apriboti daugelio įmonių veiklą, daugeliui kilo klausimų, kaip bus remiamas dėl to negalintis dirbti verslas ir jo darbuotojai. Tiesa, parama nebus tokia, kaip buvo pavasarį, įvedus pirmą karantiną. Trečiadienį po Vyriausybės posėdžio finansų ministras Vilius Šapoka paaiškino, kuo skirsis parama per šį karantiną.

Atsakinga pastarųjų ketverių metų valstybės fiskalinė politika leido Lietuvai tinkamai reaguoti į koronaviruso sukeltą krizę, tačiau pasaulio ekonomikai atsidūrus precedeno neturinčioje situacijoje, būtina mažinti nereikalingas išlaidas, valstybės investicijas nukreipiant į ekonomikos transformavimą, sako kadenciją baigiantis finansų ministras. Interviu BNS Vilius Šapoka sakė, kad būtent sustyguotą valstybės fiskalinę politiką jis laiko vienu svarbiausių savo pasiekimų šiame poste.

Vyriausybės žadėtų 100 eurų pedagogų poilsiui kitų metų biudžete kol kas nenumatyta, nes ši priemonė nėra suderinta su Europos Komisija (EK), sako finansų ministras Vilius Šapoka. Tuo metu Ekonomikos ir inovacijų ministerija tikina, kad suderinti paramą Komisijos bus prašoma tik numačius lėšas. „Tai priemonei reikia atlikti eilę procedūrų ir suderinti su Europos Komisija, todėl kol tas nėra atlikta, asignavimai nėra numatyti“, – interviu BNS sakė ministras.

Vyriausybės patvirtintas 2021 metų biudžeto projektas, kuris parengtas kitąmet planuojant 5 proc. BVP viešųjų finansų deficitą, suteikia Lietuvai istorinę galimybę transformuoti ekonomiką ir užtikrinti ateities augimo potencialą, tačiau taip pat kelia rizikų, kad netinkamai panaudotos lėšos gali paskatinti ūkio perkaitimą ir infliacijos augimą, teigia ekonomistai. „Netgi įvertinus tai, kad mes iš Europos Sąjungos gausime daugiau kaip 2 mlrd.

Valdančiųjų inicijuojamą 13-tą pensiją prezidentas Gitanas Nausėda vadina netvariu sprendimu. Anot jo, pensijos turėtų būti ir toliau indeksuojamos, o 13-ta pensija yra „mažiau taiklus sprendimas“. „Tryliktoji pensija yra mažiau taiklus problemos sprendimas, nes įvedama kaip absoliuti suma visiems, nepriklausomai nuo pensijos dydžio“, – žurnalistams antradienį Tauragėje sakė G. Nausėda.

Dėl koronaviruso krizės išaugusi Lietuvos skola šiuo metu finansų sistemai problemų nekelia, tačiau reikia kuo greičiau ne tik stabilizuoti jos augimą, bet ir sudaryti prielaidas jos mažėjimui, teigia finansų ministras Vilius Šapoka. „Lietuvai reikia kuo greičiau keisti skolos trajektoriją į mažėjimo pusę (...). Mokslininkai sako, kad Lietuvos optimalus skolos lygis yra apie 40 proc.

Dalis viešųjų finansų išlaidų 2021 metais bus finansuojamos skolintomis lėšomis, kadangi ekonomikos atsigavimas užtruks, todėl bus numatomas biudžeto deficitas, interviu portalui 15min.lt sakė finansų ministras Vilius Šapoka. „Deficitas bus sveiko proto ribose tam, kad iš tiesų skolos ir BVP santykis kuo greičiau galėtų pakeisti trajektoriją ir grįžti į mažėjimo tendenciją“, – tvirtino V. Šapoka.