Lietuvoje net intelektualų, žinomų kultūros, meno veikėjų balsas į dangų neina. Net 40 garsių veikėjų, tarp kurių – 14 Nacionalinės premijos laureatų, viešu kreipimusi bandė atkreipti Seimo dėmesį į tai, koks žalingas yra kelis mėnesius svarstomas Miškų įstatymas. Tačiau parlamentarai net nepasidomėjo, kuo tikrasis Lietuvos elitas nepatenkintas. Žymūs kultūros ir meno veikėjai išreiškė susirūpinimą dėl Seimo ketinimo įteisinti statybas miškuose, lengvesnio miško pavertimo kitomis naudmenomis ir kitų projekto nuostatų. Kreipimosi iniciatorius gamtininkas, ornitologas, judėjimo „Už gamtą“ vadovas Algirdas Knystautas džiaugėsi, kad pavyko surinkti tiek daug žinomų žmonių parašų, tačiau neslėpė, kad pastangos atkreipti Seimo dėmesį į planuojamas patvirtinti blogybes nuėjo veltui: nė vienas parlamentaras net nepaskambino, kad paprašytų patarimo ar paklaustų, kuo besikreipiantieji nepatenkinti. RESPUBLIKA
Dokumentų klastojimu kaltintą Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką J.Šimėną sausą iš skandalo ištraukę Seimo etikos sargai sulaukė naujos konservatoriaus staigmenos. Seime vakar svarstant J.Šimėno stumiamas prieštaringai vertinamas Miškų įstatymo pataisas paaiškėjo, kad parlamentarams išdalytas tekstas gerokai skiriasi nuo kompiuteryje matomo varianto. Tačiau į dokumentų nesutapimus dėmesį atkreipęs ir nenutylėjęs A.Valinskas, užuot sulaukęs padėkos, išgirdo J.Šimėno grasinimą kreiptis į prokuratūrą: „Norėčiau prašyti Generalinės prokuratūros, kad ji ištirtų A.Valinsko pasakytą frazę, jog aš esu paėmęs kyšį už šio įstatymo priėmimą. Tai – šiurkštus šmeižtas.“ Sunku pasakyti, kiek pamatuoti tie A.Valinsko įtarinėjimai ir gėdijimai, bet pastaruoju metu J.Šimėno akibrokštų iškyla vis dažniau ir ryškiau. Nejaugi akis badantis Aplinkos apsaugos komiteto vadovo darbo brokas matyti tik vienam A.Valinskui? LIETUVOS RYTAS
Šiaulių Jovaro pagrindinė mokykla, viena didžiausių mieste, neturi sporto aikštyno, kuris būtinas kūno kultūros pamokoms. Vaikai bėgioja aplinkui mokyklą duobėtu asfaltu. Savivaldybė renovuoja tuštėjančius mokyklų pastatus, o stadionams pinigų neranda. Per 800 moksleivių mokosi Jovaro pagrindinėje mokykloje. Kūno kultūros pamokos nė negalėtų vykti lauke, nes nėra kur jų vesti. Bet vyksta, nes moksleiviai bėgioja duobėtu asfaltu aplink mokyklą. Ilona Grušienė, Jovaro pagrindinės mokyklos kūno kultūros mokytoja, sako, jog tai nėra saugu, bet nėra pasirinkimo. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Ar po „Al Qaeda“ lyderio O. bin Ladeno mirties Lietuva tapo saugesnė? Apie tai prie „Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo“ apskritojo stalo diskutuota vakar. Seimo nariui Vytautui Gapšiui abejonių sukėlė tai, kaip į suverenios valstybės, Pakistano, teritoriją įskrido JAV valstybės daliniai. Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras, pirmasis nepriklausomos Lietuvos krašto apaugos ministras Audrius Butkevičius teigė, jeigu analogiškai būtų pasielgusi kažkuri kita valstybė, JAV būtų pirmosios šį klausimą kėlusios kaip tarptautinės teisės normų laužymą. „Tai yra didelis žingsnis susipriešinimo link“, – sakė Varėnos Šv. Arkangelo Mykolo parapijos klebonas Elijus Markauskas. – Visas diskusijos tekstas „Respublikoje“ kitą savaitę. RESPUBLIKA
Yra manančių, jog pėstiesiems galioja ta pati tvarka, kaip ir vairuotojams – jeigu organizme aptinkama daugiau nei 0,4 promilės alkoholio, žmogus gali būti baudžiamas už pasirodymą girtam viešoje vietoje. Tokiu atveju Klaipėdoje per Džiazo festivalį arba Jūros šventę uostamiesčio policijos pareigūnams tektų mesti visus kitus darbus, užsisakyti dėžes administracinių teisės pažeidimų protokolų blankų ir eiti gaudyti pažeidėjų, kurių, reikia manyti, nepritrūktų. Tačiau pareigūnai sako, jog teisės aktai numato atsakomybę ne už tai, kiek svaigalų išgerta.VAKARŲ EKSPRESAS
Šalia Vilniaus, Lavoriškių pasienio ruože, pasieniečiai aptiko į Lietuvos teritoriją iš Baltarusijos vedančius stambaus žvėries pėdsakus. Nustatyta, kad jie – meškos. Anot Vilniaus rinktinės specialiosios paskirties būrio vado majoro Dainiaus Dautaro, pasienio ruože žvėrių ir jų pėdsakų pasitaiko dažnai, nes teritorija mažiau apgyvendinta, galioja specialios jos lankymo taisyklės, o Baltarusijoje keliolikos kilometrų ruože draudžiama medžioklė, todėl žvėrys keliauja nebaidomi ir valstybių sienų nepaiso. „Aptikti meškos pėdsakai tikri, ne kontrabandininkų gudrybė, nors juos užtikę pareigūnai pirmą akimirką svarstė ir tokį variantą“, – sakė D.Dautaras. LIETUVOS RYTAS
Šiomis dienomis Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamos kelios prekybos žmonėmis baudžiamosios bylos, o vienam merginų pirkliui – albanui Jetmirui Oltariui (35 m.) – nuosprendis jau paskelbtas. Jam paskirta didžiausia už tokią nusikalstamą veiką Baudžiamajame kodekse numatyta bausmė – 8 metai nelaisvės. Apie šios bylos detales plačiau skaitykite straipsnyje „Kaip albanas žmonos drauges pardavinėjo“. AKISTATA
Stipriausias per 500 metų Pietryčių Ispanijoje žemės drebėjimas paliko mirties, sugriovimų ir baimės pėdsaką. Supurtytame Lorkos mieste siaubą išgyvenusi lietuvių šeima ir vakar bijojo įžengti į namus. O tūkstančiams grįžti net nebuvo kur. Vakar nebuvo duomenų, kad tarp žuvusiųjų ar nukentėjusiųjų yra lietuvių. Tačiau Lorkoje gyvenanti Žąsinų šeima trečiadienio naktį pajuto mirties šnopavimą. „Tėti, dar nenorime mirti!“ – taip į Lorkos miestą supurčiusį žemės drebėjimą reagavo trys čia gyvenančio lietuvio Mindaugo Žąsino vaikai. 31 metų lietuvis „Lietuvos rytui“ vakar prisipažino, kad jį, kaip ir daugelį Lorkos gyventojų, trečiadienio vakarą buvo sukausčiusi baimė dėl savo gyvybės. Mat Ispanijoje jau seniai nebuvo tokių stiprių ir tiek daug žalos pridariusių drebėjimų. „Žemė sudrebėjo dukart. Pirmąsyk buvome namuose, bet antrą kartą jau buvome gatvėje, – vakar susijaudinęs pasakojo M.Žąsinas. – Buvo labai baisu. Girdėjome, kad numatomas dar vienas drebėjimas, – neramiai jo laukiame.“ LIETUVOS RYTAS
Poryt, gegužės 15-ąją, tradiciniu atidarymo renginiu sostinės Taikomosios dailės muziejuje keturiasdešimt septintą kartą Lietuvoje prasidės didžiausias šalies literatūros festivalis – dvi savaites po visą šalį bruzdėsiantis ir skambėsiantis „Poezijos pavasaris“. O vakar pačių landžiausių poezijos gerbėjų bei plunksnos meistrų rankose atsidūrė ir ką tik užgimęs šio pavasario poezijos almanachas. Almanacho sudarytoja poetė Erika Drungytė spaudos konferencijoje kalbėjo, kad šių metų almanachui pasirinko chronologinę koncepciją – sugrupavo autorius pagal jų atstovaujamas kartas, sugraduodama jas dešimtmečiais nuo 1930-ųjų. Taigi almanache autoriai „surikiuoti“ nuo paties vyriausio – devyniasdešimtmečio Vacio Reimerio – iki pačių jauniausių, kuriems atstovauja septyniolikmečiai. RESPUBLIKA
