Iki Seimo rinkimų nebeliko nė mėnesio, rinkimų agitacija – pačiame įkarštyje. Šiaulių miesto savivaldybėje į Seimo rinkimus eina visa valdžios trijulė – meras, abi vicemerės. Plius du savivaldybės valdininkai. Bet tik jie oficialiai prašosi atleidžiami nuo darbo. Daugiamandatėje apygardoje su Socialdemokratų partijos sąrašu kandidatuoja miesto meras Justinas Sartauskas. Tiesa, mero teigimu, jis dėl rinkimų sau galvos nesuka – partijos sąraše jis yra 125-as. Anot J. Sartausko, „rinkimuose dalyvauja tik jo vardas“. Šiaulių miesto rinkėjų palankumo vienmandatėse sieks rekordinis kandidatų skaičius – 44. Tarp jų ypač daug dabartinių Seimo narių – net septyni: Edvardas Žakaris, Valerijus Simulikas, Laimontas Dinius, Andrius Šedžius, Evaldas Lementauskas, Egidijus Vareikis, Valentinas Mazuronis. Šiauliuose laimę bandys ir vienas viceministras, vienas Klaipėdos miesto tarybos narys ir vienas Šiaulių rajono seniūnas. „Viena koja – darbuose, kita – rinkimuose“. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Seimo rinkimuose dalyvaujantys politikai grūmėsi ne tik dėl vietos pirmajame dešimtuke, bet ir dėl paskutinio numerio sąraše. Rinkimuose dalyvaujančių partijų kandidatų sąrašų gale atsidūrė ir politikos naujokų, ir senbuvių. Į Liberalų sąjūdžio kandidatų sąrašą 141 numeriu įrašytas parlamentaras Audrius Endzinas nesitiki būti išrinktas į Seimą. Dvi kadencijas jame praleidęs liberalas nutarė trauktis iš aktyvios politinės veiklos: „Atėjo laikas, kai norisi basomis pavaikščioti po šlapią žolę“. Parlamentaras džiaugėsi, kad po aštuonerių Seime praleistų metų dar gali be didelių psichologinių sukrėtimų grįžti į ankstesnę aplinką. „Trauktis nusprendžiau būdamas blaivaus ir sveiko proto. Bent pats taip manau“, – juokavo A. Endzinas. Jis prisipažino, kad garsiai prakalbęs apie pasitraukimą iš politikos sulaukė ir kelių dėmesio vertų darbo pasiūlymų.
Tačiau kai kurie paskutinį numerį sąraše gavę kandidatai savęs nenurašo ir tikisi peržengti Seimo slenkstį. Pavyzdžiui, partijos „Tvarka ir teisingumas“ sąrašą baigia buvęs pašalinto prezidento Rolando Pakso patarėjas Gintaras Šurkus. Oreivis aiškino šią poziciją pasirinkęs pats. Kandidatas į parlamentą nemano, kad paskutinė vieta reiškia nuopuolį: „Aš kaip tik pakilau. Nes yra tiktai dvi išskirtinės vietos – pirmoji ir paskutinė“. Pasirinkimą kandidatuoti sąrašo pabaigoje G. Šurkus aiškino filosofiškai: „Man Seimas nėra reikalingas. Jeigu aš esu reikalingas Seimui, žmonės turi už mane balsuoti“. „Paskutinė vieta – gera, nes nėra kur kristi“. LIETUVOS RYTAS
Į Seimo kėdę nusitaikė beveik 40 kandidatų, kuriems yra tekę išgirsti teismo verdiktą „kaltas“. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininko Zenono Vaigausko teigimu, nesusipratimų dėl teistumo netrūksta – vieni partijų atstovai stengiasi skalbti suteptą mundurą, kiti, pasitaiko, suklysta prisipažindami buvę nuteisti, nors to niekada nebuvo. Daugiausia teistųjų susibūrė po Kristinos Brazauskienės vadovaujamos partijos, konservatorių, liberalcentristų ir „Drąsos kelio“ vėliavomis. Iš K. Brazauskienės vadovaujamos Demokratinės darbo ir vienybės partijos (DDVP) kandidatų buvę teisti prisipažįsta penki „perspektyvūs politikai“.
Nepalankų teismo nuosprendį prisipažįsta išgirdę ir keturi didžiausios valdančiosios partijos – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovai. Keturi teisti asmenys yra tarp partijos „Drąsos kelias“ kandidatų, trys – į Seimo rinkimus žengia su Vytauto Šustausko vedama „Kovotojų už Lietuvą sąjunga“. „Nuodėmes“ deklaravo ir trys Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatai, du teistuosius turi opozicinė partija „Tvarka ir teisingumas“, kai kurios kitos partijos. Tuo tarpu sostinės meras, politinės partijos „Sąjunga TAIP“ vedlys Artūras Zuokas savo anketoje deklaruoja, kad yra „baustas už gerus darbus“. Čia pat jis nurodo, kad 2009 metais teistumas buvo panaikintas. VRK pirmininko Zenono Vaigausko teigimu, nesvarbu, ar asmens teistumas jau išnykęs, ar ne, jis savo anketoje privalo pateikti duomenis, ar buvo kada nors teistas. „Teistumas valdžios troškulio nemalšina“. LIETUVOS ŽINIOS
Dargužių kaime (Radviliškio r.) kasdamas šulinį žuvo 41 metų Šiaulių apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos komandos ugniagesys gelbėtojas. Kai šiaulietis gelbėtojas penktadienio vakare kasė šulinį 68-erių metų dargužiškio sodyboje, ant kasėjo užvirto sugriuvusi viena senovinio akmeninio šulinio siena. Į įvykio vietą atvykę Radviliškio bei Šeduvos gelbėtojų ekipažai pamatė akmenimis ir žeme užverstą šulinio duobę – iš maždaug 10 metrų gylio šulinio bebuvo likę apie pusantro metro. Pasak ugniagesių gelbėtojų, be specialios technikos pradėti gelbėjimo darbų buvo neįmanoma – ugniagesiai ieškojo ekskavatoriaus, o kad šis privažiuotų, teko nugriauti keletą nereikšmingų pastatų. Anksti rytą gelbėtojai atkasė ir iškėlė žuvusį kolegą. Ugniagesių gelbėtojų duomenimis, kasant šulinį, nebuvo prisilaikyta saugumo taisyklių – prieš pradedant darbus nesutvirtinti šulinio šonai. „Gelbėtojas žuvo kasdamas šulinį“. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Į Mastaičiuose (Kauno r.) esantį garažą vagys įsibrovė pro skylę sienoje. Sekmadienį popiet garažo savininkas policijai pranešė, kad iš garažo dingo 10 nuotekų vamzdžių, elektros įrankiai ir galinės kairės pusės automobilio durelės, kurias įsilaužėliai nusuko nuo garaže stovinčios „Audi 80“. Nustatyta, kad vagys į garažą įsilaužė iš kito, neprižiūrimo, garažo rūsio, išardę garažus skiriančios sienos plytas. Apvogtas pilietis pranešė patyręs 2 tūkst. litų nuostolį. Pirmadienį policija įtariamųjų dar nebuvo nustačiusi. „Garažą apšvarino pro skylę“. KAUNO DIENA
Buvusiam policininkui, kalinčiam už teisėjos nužudymą, nepavyko pasinaudoti nauja lygtinio paleidimo į laisvę tvarka. Vilniaus pataisos namų komisija patenkino jo prašymą, bet teismai kalinį paliko už grotų. Vilniaus pataisos namuose bausmę atliekantis 52 metų kaunietis Gintautas Valiukevičius už stropų darbą ir mokymąsi buvo skatinamas 12 kartų, tačiau to neužteko, kad 5 metus už grotų praleidusį buvusį policininką teismas pirma laiko išleistų į laisvę. Siūlymą pirma laiko į laisvę išleisti Kauno teisėjos Linos Erentienės žudiką atmetė ne tiktai Vilniaus 3-iasis apylinkės, bet ir Vilniaus apygardos teismas (VAT). VAT galutine ir neskundžiama nutartimi nusprendė, kad G. Valiukevičius turės kalėti iki teismo jam paskirtos bausmės pabaigos – 2015 metų sausio. Teismas konstatavo, kad nusikaltimas sukėlė neištaisomų pasekmių ir padarė didelę žalą visuomenei bei nužudytosios šeimos nariams. „Teisėjai negailestingi kolegės žudikui“. LIETUVOS RYTAS
Lietuvos darbo biržos duomenimis, kasmet daugėja įvairių įdarbinimo įstaigų, kurios skelbiasi galinčios padėti susirasti gerai apmokamus darbus Anglijoje, Norvegijoje, Olandijoje ar Vokietijoje. Kartu daugėja ir apgautųjų, už trokštamus darbus sumokėjusių nemenkas sumas pinigų, bet taip nieko ir negavusių. Apie tai skaitykite straipsnyje „Ieškai darbo užsienyje – saugokis sukčių“. AKISTATA
