kandidatai

Sekmadienį Seimo rinkimai vyko 71 vienmandatėje apygardoje. Į antrąjį rinkimų patekusių kandidatų sąrašas pamažu pildosi, balsai skaičiuojami. Prognozuojama, kad galutiniai skaičiai paaiškės apie 2-3 valandą nakties. Naujamiesčio–Vilkpėdės apygarda: konservatorius Žygimantas Pavilionis (25,8 proc.) ir Laisvės partijos narys Tomas Vytautas Raskevičius (20,58 proc.

Siekiant užtikrinti asmens duomenų apsaugą, siūloma iš rinkėjų, pasirašančių už kandidatų galimybę dalyvauti rinkimuose, nereikalauti parašų rinkimų lape nurodyti savo gimimo datą ir gyvenamosios vietos adresą. Tai siūlančias Rinkimų kodekso pataisas įregistravo Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis parlamentaras Viktoras Fiodorovas. Pasak jo, parengti projektą paskatino galiojanti tvarka, kuomet rinkėjas parašų rinkimo lapuose turi nurodyti nemažai asmens duomenų.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos parlamentarės Ritos Tamašunienės reklamai prieš artėjančius Seimo rinkimus įdarbinti Sužionių seniūnijos darbuotojai ir automobilis. Vilniaus rajono gyventojas darbuotojus, darbo metu padedančius politikei rinkiminėje kovoje, prigavo ir nufilmavo. Galimą rinkimų agitacijos pažeidimą, naudojantis tarnybine padėtimi, dabar tiria Vyriausioji rinkimų komisija ir Vilniaus rajono savivaldybė. O Tamašunienė sako apie situaciją nieko nežinanti.

„Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos“ (LVŽS) narių kluptelėjimai tikrai neliko nepastebėti ar pamiršti, nors partija ketverius metus buvo opozicijoje.

Nors rinkėjams smalsu sužinoti politikų pozicijas artėjant Seimo rinkimams, kai kuriuos kandidatus „nepatogūs“ klausimai, matyt, per daug gąsdina, kad atsakytų. Taigi testas, skirtas pasitikrinti rinkėjų nuomonių su kandidatais suderinamumą, leidžia pasilyginti vos su 4 proc visų kandidatų, mat likusieji į klausimyną nusprendė neatsakinėti. Politologams taip pat akį rėžia testo rezultatai, kurie nieko nereprezentuoja. „Manoteises.

Kai kurie besiveržiantys į Seimą valdyti Lietuvos ir rūpintis visų žmonių gyvenimu skubantys kandidatai patys nesugeba net tinkamai užpildyti savo kandidato anketų – prikeverzoja raidžių kratinių, nedeklaruoja pajamų arba to nemokėdami, arba slėpdami pajamas. O štai Uspaskicho koalicijos kandidatas vienmandatininkas – socialiniuose tinkluose dedasi gyvenimo mokytoju ir pamokslauja, kad tikri vyrai turi savo moterį išdavinėti bent kartą per mėnesį, taip tikrinant, ar meilė vis dar gyva.

Kandidatai į Seimą socialiniuose tinkluose rinkiminę kampaniją vykdo visais įmanomais būdais: kuria partijų himnus, didžėjauja, daro tiesiogines transliacijas. Kol vienos partijos socialiniuose tinkluose reiškiasi kukliau, kitos „bombarduoja“ savo paskyras įvairiais vaizdo įrašais ar net komiškais pasisakymais.

Praėjus prezidento rinkimams, tik du šalies vadovo posto siekę kandidatai gyventojų akyse vertinami labiau palankiai nei nepalankiai – tai perrinktasis Gitanas Nausėda bei partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas ir įkūrėjas Remigijus Žemaitaitis, rodo ELTA užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa. Po pirmojo šalies vadovo rinkimų turo atliktas tyrimas atskleidė, jog iš 8 balsavime dalyvavusių kandidatų palankiausiai vertinamas antrąją kadenciją iškovojęs prezidentas G. Nausėda – apie jį 73 proc.

Prasidedant rinkimų savaitei, naujienų agentūra BNS pristato trijų dalių straipsnių ciklą, kuriame prezidento posto siekiantys kandidatai atsako į BNS užduotus svarbiausius klausimus gynybos, užsienio politikos bei teismų ir teisėsaugos temomis. Pirmąją dalį apie Lietuvos saugumą ir gynybą sudaro penkios klausimų grupės, susijusios su išlaidomis krašto apsaugai, karinių įsigijimų prioritetais, visuotiniu šaukimu, santykiais su sąjungininkais.

Prieštaringai vertinamas kanditatas į prezidentus medikas Eduardas Vaitkus yra pateikęs ne vieną klausimų keliantį teiginį tiek apie Rusiją, Ukrainą ir kitas aktualijas. Dėl tokių pareiškimų jam net teko pakoreguoti prezidento rinkimų programą. Sprendimo projekte VRK buvo nurodžiusi, kad E. Vaitkaus programa neatitinka reikalavimų – joje yra teiginių prieš Lietuvos narystę NATO, skleidžiamas nepasitikėjimas ukrainiečiais.

2024 metais lietuvių laukia tikras rinkimų maratonas, tačiau daugiausiai dėmesio tikriausiai sutrauks gegužę prie balsadėžių kviesiantys prezidento rinkimai. Ateinančiuose prezidento rinkimuose ir nauji ryškūs veidai, iki tol politikoje nebuvę. Kodėl jie siekia prezidento posto? Ką jie siūlo Lietuvos žmonėms? Ar naujokai turi šansų įveikti G. Nausėdą ir I. Šimonytę? Apie tai –„Dėmesio centre“ šįvakar 19.30 val.

Tarp prezidentūros ir vyriausybės toliau gilėja konfliktas jau ketvirtą mėnesį nepaskiriant ambasadoriaus kaimyninėje Lenkijoje. Ugnies šliūkštelėjo vyriausiasis prezidento patarėjas Frederikas Jansonas, pareiškęs, kad Užsienio reikalų ministerija į galimus kandidatus siūlo buvusio valstybininkų klano narius. Jo žodžiais viešai pasipiktino premjerė Šimonytė.

Kol vieni kandidatai dar tik skelbia apie ketinimus grumtis dėl tautos simpatijų, šįkart opozicionierių rinkimuose žada būti nemažai. Tiesa, nemaža dalis galbūt būsimų kandidatų save priskiria kiek kitokiai opozicijai – tai, kuri neva priešinasi sistemai ir valdančiajam elitui. O tokių veikėjų sąrašas margas – nuo už aferas teisto ir dėl riaušių prie Seimo vis dar teisiamo Antano Kandroto-Celofano, iki Rusijos šnipo Algirdo Paleckio gerbėjų.

Nežinomybės dėl kandidatų į prezidento postą – vis mažiau. Ignas Vėgėlė jau ne tik atvirai kalba, kad rinkimuose dalyvaus, bet ir tikina neketinantis pralaimėti. Gitanas Nausėda galutinio žodžio nepasako, bet jau kalba jaučiantis atsakomybę dėl šalies. Apžvalgininkai svarsto, kad abu varžovai dabar bandys visais būdais įtikinti žmones, kuris yra tikrasis tradicinių vertybių ir „paprastų žmonių“ atstovas.

Iki prezidento rinkimų liko kiek daugiau nei pusmetis. Po truputį visos partijos kelia ir skelbia savo kandidatus, tačiau prezidentas Gitanas Nausėda žinią, apie savo sprendimą kandidatuoti ar nedalyvauti rinkimuose, vis dar laiko po paslapties šydu. Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Mykolo Romerio universiteto politologai – Rima Urbonaitė ir Virgis Valentinavičius.

Lietuvoje artėjant prezidento rinkimams, politinėje arenoje išnyra vis daugiau kandidatų pavardžių. Savo ruožtu Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė užsiminė, kad artimiausiu metu turėtų paaiškėti, kas bus jų partijos kandidatas. Tiesa, politiniuose užkulisiuose minima buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo pavardė, o šio fakto paneigti neskuba nė viena iš pusių. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Savaitgalį Darbo partija pranešė kelsianti kandidatus į prezidento rinkimus. Raseinių rajone, Karpynėje, vykusiame partijos suvažiavime aptarti ne tik artėjantys Prezidento bei Europos Parlamento narių rinkimai, diskutuota Lietuvai aktualiomis temomis, bet ir stiprinta komandinė dvasia. Sąskrydyje vykusiame partijos suvažiavime nuspręsta, kad Darbo partijos kandidatas į prezidentus bus patvirtintas spalio viduryje. Iki tol vyks kandidatų rinkimai skyriuose.

Dėl Kupiškio rajono mero posto varžytis ketina penki kandidatai, kuriuos kelia socialdemokratų, konservatorių, „valstiečių“, Lietuvos regionų partijos ir Liberalų sąjūdis. Penktadienį iki darbo dienos pabaigos kandidatai turėjo pateikti pareiškinius dokumentus, kaip pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), tai padarė visi penki partijų keliami atstovai. Pasibaigus pareiškinių dokumentų priėmimo procedūrai, prasideda kandidatų dokumentų patikrinimas.

Pasaulio taurėje besivaržysianti Venesuelos rinktinė paskelbė kandidatų sąrašą. Fernando Duro treniruojamoje rinktinėje žaisti pretenduoja 21 žaidėjas. Europoje rungtyniauja vienintelis krepšininkas – Michaelas Carrera, kuris atstovauja Madrido „Estudiantes“ ekipai Ispanijos antroje lygoje.

Baigiantis politinės kampanijos dalyvių registracijai Kupiškio rajono mero rinkimuose, apie ketinimus kelti savo kandidatus pranešė penkios partijos. Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, kol kas politinės kampanijos dalyviais registravosi Liberalų sąjūdis, Lietuvos regionų partija, Lietuvos socialdemokratų partija, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.

Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad partija dėl būsimo kandidato prezidento rinkimuose turėtų apsispręsti rudenį. „Mes partijoje turėsime suvažiavimą rugsėjo mėnesį. Tai tikėtina, kad sprendimai dėl kandidato prezidento rinkimuose bus priimti rudenį“, – interviu naujienų portalui „15min“ sakė politikė. „Galbūt suvažiavimo metu, galbūt šiek tiek vėliau“, – pridūrė ji. Liberalų vadovė neatskleidė, ar pati siektų tapti kandidate.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo posto siekia 18 kandidatų, sako Žemės ūkio ministerijos kancleris Valdas Aleknavičius.   „Kiek žinau, preliminariai yra 18 pirminių kandidatų. Dabar vykdoma atranka, kurie atitinka, kurie neatitinka valstybės tarnybos reikalavimų“, – trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete sakė kancleris. Šią informaciją BNS patvirtino ir konkursą paskelbusi Vyriausybės kanceliarija. Kandidatų paraiškų priėmimas baigėsi birželio 23 dieną.

Į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) teisėjo pareigas kandidatūras pateikė devyni pretendentai, antradienį pranešė Teisingumo ministerija. Pasak ministerijos, pirmadienį dėl techninių kliūčių skelbtas nepilnas pretendentų sąrašas, jis papildytas dar vienu dalyviu.

LRT taryba naują nacionalinio transliuotojo vadovo konkursą skelbs trečiadienį, kandidatų pavardės bus skelbiamos viešai. Kaip antradienio vakarą pranešė nacionalinis transliuotojas, LRT taryba nusprendė, jog kandidatų pavardės bus skelbiamos viešai po dokumentų patikrinimo, taip pat bus viešinamos kandidatų veiklos programų santraukos.

NATO ieško generalinio sekretoriaus, bet šis darbas netikėtai tapo toks politiškai jautrus ir aukšto lygio, kad imama kalbėti net apie Ursulą von der Leyen, esą ji galėtų imtis vadovauti NATO. Tiesa, toks įvykių posūkis mažai tikėtinas, rašo „Politico“. Gandai Briuselyje sklinda greitai. Kalbama, kad ES Komisijos vadovė Ursula von der Leyen gali keisti darbą  ir imti vadovauti NATO. Toks gandas yra gana logiškas.

Nors gali atrodyti, kad šie savivaldybių tarybų ir merų rinkimai yra kaip niekada nuobodūs, bet „Žinau, ką renku“ debatai parodė, kad rinkėjams savivaldybės reikalai yra svarbūs – kaip teigiama pranešime žiniasklaidai, juos stebėjo virš 7000 žmonių gyvai ir virš 300 tūkst. nuotoliu, o susirinkę gyventojai turėjo įvairiausių klausimų kandidatams į merus.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako turinti du kandidatus į žvalgybos kontrolierius, juos žada pristatyti Seimui pavasario sesijos pradžioje. „Taip, sesija prasidės keliais svarbiais kandidatūrų pateikimais, tai yra ir Konstitucinio Teismo teisėjų kandidatūros, tikėtina, kad jau kovo 10-ąją pradėsime. Taip pat, žinoma, ir žvalgybos kontrolieriai, vienas kandidatas ar abu – tai dar klausimai“, – žurnalistams Vilniuje antradienį sakė ji.

Artėjant rinkimams, Vyriausioji rinkimų komisija ragina žmones itin atidžiai domėtis kandidatais į merus ar tarybą. Mat užkibti galima net ir ant kandidatų apsišaukėlių kabliuko, pavyzdžiui, studentų grupelės, užsiimančios politine satyra, pasivadinusios politiniu judėjimu „Vardan Ostampo“. Jaunuoliai pašiepia politikus, ragindami tautiečius šimtus kartų pagalvoti prieš balsuojant. Ir neslepia – po tokių raginimų sulaukiantys ir tikrų politikų skambučių, ir patiklių žmonių reakcijų.

Šiemet kovo 5 d. vyks savivaldybių tarybų ir mero rinkimai. Naujienų portalas „Made In Vilnius“ visą mėnesį iki pat rinkimų publikuos straipsnius aktualiausiais miesto klausimais, atsakymus į kuriuos pateikia kandidatai į Vilniaus mero postą. Klausimai buvo užduoti kandidatams, kurie paskutinių apklausų metu peržengė 5 proc. rinkėjų balsų ribą.

Šiemet kovo 5 d. vyks savivaldybių tarybų ir mero rinkimai. Naujienų portalas „Made In Vilnius“ visą mėnesį iki pat rinkimų publikuos straipsnius aktualiausiais miesto klausimais, atsakymus į kuriuos pateikia kandidatai į Vilniaus mero postą. Šį kartą – klausimas apie planus šių metų kalėdiniam laikotarpiui. Visi klausimai užduodami kandidatams, kurie paskutinių apklausų metu peržengė 5 proc. rinkėjų balsų ribą.

Artėjant Lietuvos Respublikos savivaldybių rinkimams, Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas (NSMOT) internete paskelbė išplatinęs kreipimąsi kandidatams į merus su siūlymais, kaip mažinti skurdą ir socialinę atskirtį savivaldybių lygmeniu. „Deja per rinkimus didžiausi prioritetai ir pažadai yra keliami infrastruktūrai: gatvių  kelių siaurinimui arba plėtimui, naujų objektų statybai ar kelio asfaltavimui.

Savivaldos rinkimų kandidatai šiuo metu agitacijai iš viso yra surinkę 4,3 mln. eurų, pirmadienį paskelbė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Jos duomenimis, daugiausia lėšų – apie 3 mln. eurų – skyrė pačios rinkimuose dalyvaujančios politinės organizacijos, 1,12 mln. eurų paaukojo fiziniai asmenys, kandidatai save parėmė 156,9 tūkst. eurų. Turtingiausia dabar yra valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, jos sąskaitoje – 973 tūkst. eurų, didžiąją jų dalį – 831 tūkst.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pirmadienį spręs dėl savivaldos rinkimuose kandidatuojančio asmens, nenurodžiusio slapta bendradarbiavus su buvusios Sovietų Sąjungos specialiosiomis tarnybomis, išbraukimo iš kandidatų sąrašų. VRK iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) yra gavusi informaciją apie tris pareiškinius dokumentus dalyvauti savivaldos rinkimuose pateikusius asmenis.

Didžiausia konkurencija dėl mero posto yra Vilniaus mieste: čia kandidatuoja 16 politikų, Kaune ketina išsilaipinti Kultūros ministerijos desantas, o dabartinis meras į tarybą mėgins atsivesti visus šeimos narius. Be to, visų penkių didmiesčių rinkėjai galės rinktis ne tik iš dar vienos kadencijos siekiančių dabartinių valdžios atstovų, bet ir Seimo narių, europarlamentarų. Daugiausia jų – taip pat sostinėje: šeši Seimo bei du Europos Parlamento nariai.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) gavo informaciją apie tris pareiškinius dokumentus dalyvauti savivaldos rinkimuose pateikusius asmenis, kurie nenurodė slapta bendradarbiavę su buvusios Sovietų Sąjungos specialiosiomis tarnybomis.

Kovą vyksiančiuose merų ir savivaldybių tarybų narių rinkimuose dalyvauja 109 milijonieriai, per tūkstantis neturinčiųjų jokio turto, apie pusė tūkstančio teistų asmenų, o Ukmergėje kandidatuoja 94 metų vyras, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys. Penktadienį VRK svetainėje paskelbti kandidatų sąrašai, biografijos, turto ir pajamų deklaracijos, biografijos, kiti duomenys.

Kandidatams savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose ketvirtadienį baigiasi terminas pateikti parašų rinkimo lapus savivaldybių rinkimų komisijoms. Parašų rinkti nereikia toms partijoms, kurios per praėjusius savivaldybių tarybų rinkimus toje savivaldybėje jau kėlė kandidatą į merus ir kandidatų sąrašą.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) antradienį nutarė daugiau kaip pusei tūkstančio arba beveik 4 proc. politikų neleisti dalyvauti savivaldos rinkimuose dėl netinkamai pateiktų pareiškinių dokumentų. Tarp tokių asmenų atsidūrė Tautos ir teisingumo sąjungos (centristų, tautininkų) pirmininkas Seimo narys Petras Gražulis.  Į Vilniaus miesto merus ir sostinės savivaldybės tarybą norėjęs kandidatuoti politikas nesumokėjo dvigubo rinkimų užstato.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) šią savaitę nusprendė, jog vieno iš Krikščionių sąjungos kandidatų 33 partiečiams pervestos lėšos, kad šie galėtų sumokėti užstatą praėjusiuose Seimo rinkimuose, buvo neteisėtas finansavimas. VRK taip įvertino beveik 44,9 tūkst. eurų, kuriuos partijos kandidatas rinkimuose Jonas Viesulas partijos vadovų prašymu pervedė kolegoms. Krikščionių sąjunga pripažinta šiurkščiai pažeidusi Politinių partijų įstatymą. Šis sprendimas dar gali būti skundžiamas teismui.

Užsienio reikalų ministerija rudenį buvo paskelbusi konkursą į diplomatinę tarnybą, tačiau jame dalyvavusi Ineta, kurios tapatybė redakcijai yra žinoma, pasakoja pasibaisėjusi, kaip atrenkami ateities diplomatai. Moteris pasakoja, kad konkurso įgyvendinimas labai strigo, tačiau labiausiai jai klausimų sukėlė konkurso objektyvumas: egzaminas raštu buvo palengvintas, todėl jį išlaikė dauguma dalyvių ir apie kandidatų tinkamumą iš esmės sprendė komisija. O pastaroji metai iš metų vis mažinama.

Opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) taryba penktadienį Kauno rajone svarstys pasirengimą savivaldos rinkimams, tvirtins tris naujus „šešėlinės“ Vyriausybės narius. Planuojama patvirtinti dalį partijos kandidatų į merus, tarp jų – ir kandidatą į Vilniaus miesto merus. Juo turėtų tapti europarlamentaras ekonomistas Stasys Jakeliūnas. 24 kandidatus į merus LVŽS taryba patvirtino gegužę.

Visus tris Lietuvos kandidatus į Europos Žmogaus Teisių Teismą Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA) atmetė, naują atranką ketinama rengti spalį. Sekmadienį apie tai pranešė LNK „Žinios“.  Šias pareigas užimti pretendavo Teisingumo ministerijos atranką praėję pretendentai: Mykolo Romerio universiteto profesorė Lyra Jakulevičienė, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Račkauskaitė-Burneikienė ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Gediminas Sagatys.

Artūrui Zuokui paskelbus, kad vėl kandidatuos į Vilniaus miesto merus, kilo susidomėjimas, kas jam mes iššūkį. Galimi konkurentai kaip ir buvęs meras negailėjo karčių žodžių dabartiniam Vilniaus merui Remigijui Šimašiui ir jo komandai.

Šeši kandidatai liks kovoti dėl teisės perimti Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Boriso Johnsono pareigas, trečiadienį įvykus pirmajam balsavimo ratui, pranešė valdančioji Konservatorių partija. Iš šio proceso pirmieji iškrito finansų ministras Nadhimas Zahawi ir buvęs užsienio reikalų sekretorius Jeremy Huntas.

Stoti į universitetus ir kolegijas svarsto 16,5 tūkst. kandidatų, iš jų kol kas mažiau nei du trečdaliai jau užpildė prašymus, ketvirtadienį informavo Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO). Pasak asociacijos, įsibėgėjus stojimams, 16,5 tūkst. asmenų užsiregistravo LAMABPO sistemoje, o per 10 tūkst. jau užpildė pagrindinio priėmimo pirmojo etapo prašymus ir pareiškė daugiau nei 37,7 tūkst. pageidavimų.

Pernai vykusiems Seimo rinkimams partijos ir atskiri kandidatai išleido daugiau kaip 9 mln. eurų, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) surinkti duomenys. Kadangi jų išlaidos buvo didesnės nei pajamos, beveik 1 mln. eurų rinkimų dalyviai liko skolingi. Didžiausia skylė – beveik pusės milijono eurų – atsivėrė socialdemokratų biudžete. VRK duomenimis, Seimo rinkimų kampanijai politikai iš viso surinko 8 mln. 111 tūkst. 207 eurus. Didžiąją – 6,4 mln.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Seimo Užsienio reikalų komitetui (URK) penktadienį pristatė keturis kandidatus į ambasadas užsienyje, tačiau nei pavardžių, nei šalių neatskleidžia.

Kandidatai į ministrus iš eilės keliauja į prezidentūrą ir susitinka su šalies vadovu Gitanu Nausėda. Pasigirdo kalbų, kad prezidentūroje skamba ir galimų viceministrų pavardės. Vieni kandidatai tai neigia, o kiti pripažįsta, kad patys prašo rekomendacijų, kad padėtų atsirinkti nepriekaištingus viceministrus. Politologą stebina, kas vyksta prezidentūroje. Pasak jo, kyla klausimų, ar G. Nausėda tikrai supranta, koks yra prezidentūros vaidmuo ir koks premjerės vaidmuo.

Ryžtinga, bet vargu ar autoritetinga – taip prezidentas Gitanas Nausėda po pokalbio įvertino kandidatę į teisingumo ministrus Eveliną Dobrovolską. Ją viešoji erdvė aptarinėja bene labiausiai – ir dėl neišlaikyto advokato egzamino, ir net tatuiruočių. Pati Laisvės partijos deleguota politikė atšauna, kad autoriteto jai netrūksta, o jei ir trūks, kompensuos komanda. Pirmiausia Dobrovolska imtųsi kalėjimų ir bausmių sistemos peržiūros. 32-ejų pretendentę į ministrus deleguoja Laisvės partija.