Užvakar vakare Baltarusijos teisėsaugos institucijos Minske sulaikė Baltarusijos žmogaus teisių organizacijos „Viasna“ vadovą Alesių Beliackį. Organizacijos būstinėje atlikta krata. Baltarusis sulaikytas gavus iš Lietuvos teisingumo ministerijos informaciją apie jo asmeninę sąskaitą banke „DnB Nord“. Teisingumo viceministro teigimu, ministerija vykdo teisinį bendradarbiavimą ir nėra atsakinga už tarptautinę politiką. „Būtinai turime išsiaiškinti, kas užtraukė gėdą Lietuvai ir išdavė Baltarusijos valdžiai informaciją apie šios šalies demokratus“,- teigia Užsienio reikalų komiteto pirmininkas E.Zingeris. RESPUBLIKA
Teisingumo ministerija vakar pripažino, kad suteikė Baltarusijai informacijos apie suimtą nevyriausybinės organizacijos „Viasna“ vadovą Alesį Beliackį. Žmogaus teisių gynėjai tvirtina, kad būtent mūsų šalies institucijų veiksmai privedė prie jo sulaikymo. „Kasmet iš Baltarusijos gauname per 500 teisinės pagalbos prašymų. Šiuo atveju nebuvo jokių indikacijų, kad pateikta informacija bus panaudota politiniams tikslams. Nepateisiname ir netoleruojame tokio teisinių įrankių naudojimo politiniams siekiams, todėl laikinai sustabdėme teisinės pagalbos teikimą Baltarusijai ir kartu su kitomis institucijomis aiškinsimės, kokių priemonių imtis, kad ateityje tam būtų užkirstas kelias“, – vakar sakė teisingumo viceministras Tomas Vaitkevičius. VAKARŲ EKSPRESAS
Po susitikimo su Austrijos pareigūnais į Lietuvą sugrįžusi darbo grupė, tirianti Sausio 13-osios bylos įtariamojo Michailo Golovatovo paleidimo aplinkybes, kol kas turi daugiau klausimų nei atsakymų. Ką tik grįžęs iš Austrijos po dvišalės darbo grupės susitikimo teisingumo viceministras Tomas Vaitkevičius atvirai pripažino, jog išsiaiškinti kol kas pavyko nedaug. „Visų atsakymų į klausimus taip ir negavome, – „Vakaro žinioms“ pabrėžė jis. – Liko neatsakyta į svarbiausius, esminius klausimus.“ „Mums labai svarbu, jog Austrija pagaliau pripažino, kad konsulinė pagalba ponui Golovatovui viršijo įprastą konsulinės pagalbos lygį“, – sakė jis. Justinas Karosas, Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas: „ Ko nors daugiau čia neišspausi – yra teisiniai niuansai, kuriais operuoja austrai, ir jie formaliai turbūt teisūs. Taigi lieka tik viską išsiaiškinti ir daugiau niekam iš ES narių tokių gėdingų klaidų nekartoti. “ VAKARO ŽINIOS
„Parašykite: Aš noriu būti Europoje, aš noriu būti normaliu europiečiu, ir, man rodosi, aš to vertas. O šalies ir tėvų nepasirinksi, ir ne dėl to, kad aš pesimistas, tiesiog Dievo man duota gyventi čia“, – sako vienas talentingiausių Baltarusijos ir Europos grafikų, tituluojamas ofortų Paganiniu, Jurijus Jakovenko, „Monmartro respublikos-2011“ svečias, atvežęs į Šiaulius unikalią trijų dalių ofortų parodą „Alfabetas“. „Man Lietuva visada asocijavosi su Vilniumi. Pats mokiausi specializuotoje menų mokykloje Minske, panašioje kaip M. K.Čiurlionio Vilniuje. Tokių meno mokyklų Tarybų Sąjungoje buvo penkios. Draugavome su vilniečiais, rengėme bendras parodas. Prisimenu, kai atvežė Stasio Krasausko parodą, mus ištiko šokas, kad karą galima vaizduoti taip. Kitas šokas buvo, kai mums parodė M. K. Čiurlionio reprodukcijas“, – prisimena dailininkas Jurijus Jakovenko. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
„Architektūra yra neatskiriama mūsų gyvenimo, realybės, būties ir filosofijos dalis. Kai šitai suvoksime, daug kas išryškės“, – teigia Kultūros ir meno premijos laureatas, kaunietis, architektas, profesorius Jonas Minkevičius, akcentuodamas architektūros misiją tarnauti ir konkrečiam žmogui, ir visuomenei, ir valstybei. Deja, šiandien mūsų architektūrai profesorius pagiriamųjų žodžių pasakyti negali, nes ji pernelyg veikiama bendro fono, kuriame jis labiausiai pasigenda dvasinių vertybių. „Laisvė mums tapo esminiu išbandymu, kurio iki šiol neišlaikėme ir esame už tai baudžiami. Laisvė mums tapo bausme, užuot tapusi gėrybe“, – sako profesorius. – „Pasižiūrėkime, kur mes esame, kokioje zonoje, kokių iššūkių akivaizdoje atsidūrėme. Esame dvasiškai ir materialiai nestabili visuomenė. Tad ir kyla klausimas – ar gali rastis sveika architektūra?“ RESPUBLIKA
Taikos prospekte rymo kuklus namelis. Tarsi koks sargas jį sergsti už tvoros stovintis paminklas poetui Bernardui Brazdžioniui (1907-2002). Šiame pastate rašytojas gyveno, tačiau jo ateitis – neaiški. Ar B.Brazdžionio name kas nors gyvena, ar galima jį apžiūrėti? Nekviestą, smalsaujančią viešnią pasitinka nerakinti mediniai varteliai, už jų – jokių skalijančių šunų. Erdvus kiemas su žaliuojančiu sodu ir gausų derlių žadančiomis obelimis. B.Brazdžionis šį namą savo šeimai nupirko 1939-aisiais. Anuomet tai buvo Kauno priemiestis. Šiame name poetas gyveno vos penkerius metus – kaip ir daugelis to meto inteligentų, vengdamas gresiančios tremties jis su šeima pasitraukė į Vakarus. Po poeto mirties namą paveldėjo B.Brazdžionio dukraitė Dalita Lovett, kuri su šeima gyvena už Atlanto ir nedažnai atvyksta į Kauną. B.Brazdžionio namo likimas neaiškus. KAUNO DIENA
Rugpjūčio 31 dieną Lietuvoje prasidėsianti krepšinio puota suteiks ne tik gerų emocijų tautiečiams, bet, tikėtina, ir papildys ištuštėjusias pinigines. Ne vienas lietuvis jau nuo žiemos rezga planus, kaip užlopyti šeimos biudžeto skylę ir rodos fantazijos nepritrūko – nuo nuomojamų lygintuvų, iki medinių tarškynių, nuo vežiojimo iki rungtynių vietos, iki budinimo paslaugų. Prie oficialios atributikos kūrimo, Užgavėnių kaukių personažų aprašymo prisidėjęs profesorius Libertas Klimka tautiečių norą užsidirbti iš Lietuvoje vyksiančio Europos vyrų krepšinio čempionato vertina labai neigiamai: „Bijau, kad čia bus visokio kičo. Mes norėjome, kad vis dėlto oficiali atributika būtų aukšto meninio lygio ir aukštos semantinės prasmės. Tai turi atstovauti mūsų etninei kultūrai, lietuviškai kultūrai. Skaudu, jei bus visokie niekdirbiai siūlomi kaip suvenyrai iš Lietuvos. Nuo to juk nukentės tautos orumas. Reikėtų įvesti kokią nors tvarką.“ VAKARO ŽINIOS
Vakar Šiauliai atsisveikino su žiauriai nužudyta septyniolikmete gimnaziste. Tėvai savo vienturtę dukterį palaidojo taip ir nematę jos palaikų. Raudanti minia penktadienį iš Švč.Mergelės Marijos Nekalto prasidėjimo bažnyčios parapijos laidojimo namų į paskutinę kelionę išlydėjo nužudytą moksleivę. Urna su pelenais buvo nešama tarp abipus tako su baltomis rožėmis rankose išsirikiavusių aukos giminaičių, draugų, pažįstamų. Procesijos priekyje kūkčiodamos ėjo dvi merginos. Viena nešė svajingos mėlynakės portretą, o antroji – didelę širdį iš raudonų rožių žiedų su angelu. Į Ginkūnų kapines urną su vienturtės dukters pelenais vežė tėvai. LIETUVOS RYTAS
Prieš 13 metų Kauną sukrėtė kraupi istorija. Plėšikai kankino, nužudė ir užkasė motiną, o jos vaikus paliko miške. Dabar tie vaikai – jau beveik suaugę, bet tragedija paliko gilų pėdsaką jų gyvenime. Vienas iš Linos Liepinlauskienės žudikų už 300 dolerių turėjo nužudyti ir du jos vaikus – septynmetę Sandrą ir trejų metukų Mantą. Tačiau paskutinę akimirką žudiko širdis, matyt, suminkštėjo. Vyras paliko vaikus miške ir liepė eiti į tą pusę, kur už medžių buvo Kauno marių skardis: neva ten jų laukia tėtis. „Jis, matyt, manė, kad nuo skardžio įkrisime tiesiai į marias. Pasimeldėme abu ir pagalvojau: juk tėtis net nežino, kad mes išvažiavome iš namų, tai iš kur jis žinos, kad mes galime būti šiame miške. Todėl pasukome į tą pusę, kur nuvažiavo tas dėdė. Beeidami tamsoje pamatėme žiburėlį. Priėjome namelį. Labai lojo šuo. Bet aš pagalvojau: geriau tegul šuo sudrasko, kad tik nebereikėtų likti tame miške“, – pasakojo iki šiol visas detales prisimenanti Sandra. Svetinga moteris netikėtus svečius pavaišino arbata ir medumi. Tuo metu Sandros ir Manto mama buvo kankinama už kelių kilometrų esančiame garaže prie Gervėnupio kolektyvinių sodų. Netrukus ji buvo nužudyta, nurengta ir užkasta, drabužiai sudeginti. Kad miške palikti vaikai tapo našlaičiais, paaiškėjo tik po kelių savaičių. KAUNO DIENA
Šiaulių verslininkas jį pamilusiai merginai parūpino 47 tūkstančių litų paskolą, kad įklampintų ją į skolas ir priverstų teikti erotines paslaugas kitiems. „Apsimesti mylimuoju – šio išgamos verslo schema. Jis kvailina teismą ir toliau vilioja į savo tinklus naujas aukas. Kad ir kaip man būtų gėda dėl savo patiklumo, esu pasiryžusi eiti iki galo ir demaskuoti šį pašlemėką“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo nukentėjusioji Regina (vardas pakeistas). Tai viena iš daugelio merginų, kurias tuo pačiu būdu į spąstus įviliojo Renatas Girdvainis. Kalbėti viešai išdrįso tik Regina. Šiam šiauliečiui už jo veiklą iškelta baudžiamoji byla.Verslas – įsimylėjėlę paversti prostitute. LIETUVOS RYTAS
