Šiaulių apylinkės teismas nusprendė, kad testamentas, kuriuo visas Jono turtas buvo paliktas dukterėčiai Jurgitai, negalioja, nes jo pasirašymo metu vyras dėl ligos nebegalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti.
Į teismą kreipėsi mirusiojo brolis Arūnas, prašęs panaikinti 2025 m. balandžio 8 d. sudarytą testamentą, patvirtintą Raseinių rajono 1-ajame notarų biure.
Į teismą kreipėsi brolis
Arūnas teigė, kad su broliu Jonu ilgą laiką bendravo artimai, gyveno netoli vienas kito. Vyro sveikata pradėjo sparčiai blogėti 2024-siais.
Pasak jo, brolis vis sunkiau kalbėjo, nebesiorientavo aplinkoje, bėgdavo iš namų ir ligoninės, o kasdienybėje jam jau reikėjo nuolatinės priežiūros.
Šioje byloje figūruoja ir Arūno dukra Jurgita, kuri 2025 m. vasarį persikraustė gyventi pas dėdę. Netrukus po to, anot ieškovo, buvo sudarytas testamentas, kuriuo visas nekilnojamasis turtas ir kitas palikimas atiteko būtent jai.
Ieškovas teisme sakė, kad tik po brolio mirties sužinojo apie testamentą. Jis tvirtino manęs, kad Jonas dėl ligų nebegalėjo suvokti, ką pasirašo, todėl ieškodamas teisingumo ir kreipėsi į teismą.
Dukterėčia pateikė kitą versiją
Atsakovė Jurgita su ieškiniu nesutiko. Ji aiškino, kad su krikšto tėvu bendravo ir anksčiau, o kai neteko ankstesnės gyvenamosios vietos, jis pats sutiko ją priimti gyventi pas save.
Pasak jos, Jono būklė tuo metu dar nebuvo tokia bloga, kad šis nesuprastų, ką daro. Moteris tikino, jog vežiojo jį pas gydytojus, rūpinosi kasdieniais reikalais, o vyras pats esą pasakė norintis turtą palikti jai, nes ji juo rūpinasi.
„Dėdės būklė nebuvo tiek pažengusi, kad jis nesuprastų to, ką daro. Dėdė su notare bendravo pats, pasakė norintis sudaryti testamentą ir nuomonės nekeitė“, – teisme aiškino Jurgita.
Atsakovės advokatė pabrėžė, kad testatoriaus valia turi būti gerbiama, o vien tai, kad žmogus sirgo ir turėjo sveikatos problemų, dar nereiškia, jog negalėjo sudaryti testamento. Gynyba akcentavo ir tai, kad vyrui buvo nustatyta vidutinio sunkumo, o ne sunki demencija.
Notarė abejonių neįžvelgė
Byloje apklausta notarė nurodė notarinį veiksmą prisimenanti. Ji pasakojo, kad Jonas atvyko lydimas dukterėčios, aiškiai pasakė norintis viską palikti jai, nes ši juo rūpinasi ir prižiūri.
Notarė teigė, jog vyras kalbėjo ramiai, tyliai, bet suprantamai, o jo valia buvo išreikšta aiškiai bent du kartus. „Jis sakė norintis viską palikti dukterėčiai, nes ji juo rūpinasi ir prižiūri“, – tokį Jono paaiškinimą teisme prisiminė notarė.
Vis dėlto teismas pažymėjo, kad notaro vertinimas nėra tapatus psichiatro ar ekspertų išvadai. Vien tai, kad notaras neįžvelgė abejonių, dar nereiškia, jog žmogus medicininiu požiūriu buvo pajėgus priimti tokį sprendimą.
Liudytojai kalbėjo skirtingai
Byloje apklausti liudytojai pateikė skirtingus parodymus. Arūno sūnus ir Jurgitos brolis Karolis teigė, kad dėdės sveikata nuo Naujųjų metų labai pablogėjo, jis nebesiorientavo aplinkoje ir praktiškai nebegalėjo prasmingai bendrauti.
Be to, liudytojas sakė, kad tą pačią dieną, kai sesuo paprašė dėdės leisti gyventi jo namuose, ji jam paskambinusi pasakė: „Tokio šanso nepraleisiu, dėsiu visas pastangas, kad man pasiliktų tie namai.“
Tuo metu kaimynė ir atsakovės artimieji piešė kitokį vaizdą. Jie tvirtino, kad Jonas dar eidavo į parduotuvę, naudodavosi banko kortele, kalbėdavosi apie buitinius dalykus, o jo akys, kaip sakė viena liudytoja, buvo protingos.
Šeimos gydytoja teismui nurodė, kad vyras buvo pasimetęs, blogai girdėjo ir matė, o dėl veiksnumo buvo tarpinės būklės. Būtent todėl jis ir buvo siunčiamas pas gydytoją psichiatrą bei neurologą.
Lemiamu tapo ekspertės vertinimas
Vienu svarbiausių bylos įrodymų tapo pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė. Jos išvadoje konstatuota, kad 2025 m. balandžio 8 d., kai buvo pasirašytas testamentas, Jonas sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – kraujagysline demencija – ir dėl to negalėjo suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti.
Ekspertė teisme patvirtino, kad ši išvada yra kategoriška, o ne tikėtina. Pasak jos, medicininių dokumentų byloje buvo neįprastai daug, ir visi jie rodė tą pačią kryptį – demencija jau buvo tokio lygio, kad vyras nebegalėjo adekvačiai suvokti svarbaus juridinio sandorio turinio.
„Vidutinė demencija eliminuoja galimybę mąstyti“, – posėdyje aiškino ekspertė. Ji taip pat pabrėžė, kad buitinis pokalbis dar nereiškia gebėjimo suprasti testamento ar įgaliojimo pasekmes.
Teismas testamentą panaikino
Įvertinęs ekspertizę, medicininius dokumentus, liudytojų parodymus ir notarės paaiškinimus, Šiaulių apylinkės teismas nusprendė, kad testamentas yra negaliojantis.
Teismas padarė išvadą, jog testamento sudarymo metu Jonas dėl ligos negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.
Sprendime pažymėta, kad kategoriška ekspertų išvada byloje nebuvo paneigta itin svariais priešingais įrodymais.
Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad tą pačią dieną buvo pasirašytas ir itin platus įgaliojimas, leidęs dukterėčiai tvarkyti vyro banko sąskaitas bei kitus turtinius reikalus, o tokio dokumento turinio Jonas, teismo vertinimu, taip pat negalėjo suvokti.
Teismas 2025 m. balandžio 8 d. sudarytą testamentą pripažino negaliojančiu. Iš atsakovės valstybei taip pat priteista 153 eurų žyminio mokesčio ir 1,6 tūkst. eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
Nuosprendis per nustatytą terminą gali būti skundžiamas aukštesnės instancijos teismui.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
