Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja nevyriausybinės organizacijos „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė ir teisės mokslų daktaras Julius Paškevičius.
3 mėnesiai po mirties: ką privalo padaryti įpėdiniai
Esame girdėję istorijų, kad labai dažnai būna, jog giminės dėl testamento susipyksta. Tad, kaip suprantu, jūsų praktikoje pasitaiko įvairių atvejų, nes, kaip sakote, daugiausia tenka dirbti su ginčijimais, o ne su maloniais dalykais, tokiais kaip priėmimas. Ar teisingai supratau?
J. Paškevičius: Taip, teisingai, bet nemanau, kad testamentas apskritai gali būti siejamas su kažkuo maloniu. Vis tiek tai būna kažkieno mirtis ir visi tie reikalai, kurie susiję su paveldėjimu, dažnai žmogui yra skausmingi, dėl ko labai ir kyla daug tų problemų.
Dažniausiai turbūt yra tai, kad asmenys per 3 mėnesius po palikėjo mirties turi kreiptis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Nes iš tiesų po artimojo mirties ne visada turbūt yra mąstoma apie turtinius klausimus. Tai turbūt čia pagrindinė problema būna po artimojo mirties – pats tas testamento sudarymas bei priėmimas nėra malonus klausimas, kurį visi paskui stengiasi atidėti.
Ar būna, kad palieka nevyriausybinėms organizacijoms arba kitoms organizacijoms?
J. Paškevičius: Taip, žmogus tokią teisę pagal įstatymą palikti pagal testamentą tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims turi, taip pat gali palikti savo turtą ir valstybei. Tai turbūt tokie testamentai sudaromi, praktikoje bent jau tokio testamento neteko susidurti, bet tokia galimybė tikrai yra. Tai, sakyčiau, tikrai gera būtent tų organizacijų iniciatyva, jos tikrai yra sveikintinos.
Didžiausia rizika – skolos, kurios ateina kartu
Ar matote kokių nors rizikų, jeigu palieka žmogus turtą kokiai nors organizacijai? Kokios jūsų įžvalgos būtų šia problemiškesne puse?
J. Paškevičius: Palikimą priima pagal testamentą ta pačia tvarka tiek juridiniai asmenys, tiek fiziniai asmenys. Kreipiamasi į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, tačiau gal kyla klausimas būtent dėl skolų, kurios su tuo palikėju siejamos.
Tai, jeigu siekiama apsisaugoti nuo kokių nors skolų, kartu pateikiamas pareiškimas dėl palikimo priėmimo nurodant, kad turtas priimamas pagal turto apyrašą. Tokiu būdu notaras duoda pavedimą antstoliui, kad sudarytų turto apyrašą, ir tuomet jau įpėdinis neatsako už palikėjo skolas būtent tuo turtu, kuris yra nurodytas turto apyraše.
Tačiau nereikėtų įpėdiniui piktnaudžiauti būtent tuo turto apyrašo sudarymo teisine galia, tai yra, jeigu asmuo nurodo ne visą turtą palikėjo, nors žino, kad turi tą turtą, arba nuslepia galbūt skolas, kurios būtų tame palikime, tai tuomet tas įpėdinis atsako už palikėjo skolas visu savo turtu. Tai yra tiesiog teisinė priemonė apsisaugoti, bet nereikėtų ja piktnaudžiauti.
O jeigu buvo fizinis žmogus, kuris numirė ir jis taip pat fiziniams asmenims paliko turtą, bet, sakykime, žinome, kad buvo ir, tarkime, pinigai II pensijų pakopoje ar kitos investicijos? Kaip su tuo yra, ar tai taip pat paveldimi kartu su viskuo?
J. Paškevičius: Taip, paveldėjimas yra toks universalus teisių ir pareigų perėjimas įpėdiniui – įpėdinis paveldi visas turtines teises ir turtines pareigas. Tai galima paveldėti tiek materialius daiktus, tai nekilnojamieji bei kilnojamieji daiktai, taip pat nematerialūs dalykai, kaip vertybiniai popieriai, akcijos. Taip pat paveldimos ir piniginės lėšos, esančios banko sąskaitoje. Tai visa tai, kas yra turtinė reikšmė, visa tai galime paveldėti.
Gerbiama Gabriele, sakykime, žmogus palieka „Tuštiems narvams“ kokio nors turto dalį. Kaip žinoti galbūt jo artimiesiems, kad tas turtas tikrai nukeliaus į „Tuščius narvus“ ar kitą organizaciją ir kam jis bus panaudotas?
G. Vaitkevičiūtė: Čia yra labai geras klausimas, bet kadangi beveik niekas dar nepalieka organizacijoms, aš nežinau, kaip atrodys procesas, kai sužinosime, kad kažkas paliko, o kaip bus turtas panaudotas, tai žinote, visą laiką tai yra parama veiklai.
Tą paramą reikia panaudoti pagal visus paramos įstatymus. Jeigu žmogus būtų nurodęs, kad kažkaip labai konkrečiai jis nori, jog tas jo turtas būtų panaudotas, tada jau reikėtų taip ir naudoti, arba manau, kad jeigu tu negali panaudoti taip, kaip žmogus nori, tu turi atsisakyti, nes visko būna – rėmėjai kartais nori, kad organizacijos darytų kažką, ko jos nėra įgalios padaryti arba nenori daryti, o kaip tai atrodys, man pačiai bus labai įdomu pamatyti, nes aš net nežinau, su kuo Lietuvoje pasikalbėti, nors tarp kitų organizacijų turiu labai daug pažįstamų, nes nesu girdėjusi tokio dar atvejo, kad kažkas gautų.
Žmonės galbūt prisibijo to, jog jeigu jie paliktų turtą organizacijai ir paskui po mirties juk jie nežino, kiek organizacija gyvuos, ar nebus likvidavimo ar kokių nors kitokių dalykų? Kaip žinoti, kad įmonė tuo turtu savo skolų nepasidengs? Kaip jūs apie tai galvojate?
G. Vaitkevičiūtė: Aš visiškai tą suprantu ir man pačiai, kai aš rašiau testamentą, aš galvojau: na, vis tiek aš jau tikiuosi būsiu labai sena, jau aš turbūt toje organizacijoje nebedirbsiu, tikiuosi daug metų jau nebedirbsiu, bus jaunesni kiti žmonės.
Kaip tada aš jausiuosi? O jeigu organizacija visai pasikeis? O jeigu kažkas atsitiks ir gal ji užsidarys, nes kažkas ten ją negerai tvarkys? Dėl to, manau, man tiek daug kartų akcentavo berašant testamentą, kad aš bet kada galiu keisti.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
