Palaidojus artimąjį Lietuvoje būtina padaryti tai: nesakykite, kad neįspėjo

Naujienų portalui tv3.lt šia tema sutiko pakomentuoti teisininkų įmonės „NOOR“ advokatė Agnė Jonaitytė.

Pirmieji teisiniai žingsniai po artimojo mirties

Pokalbį teisininkė pradėjo nuo to, kad palaidojus artimą giminaitį svarbu pasirūpinti palikimo klausimu. Tai daroma vizito pas notarą metu.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Netektis: mirė mylima aktorė

Skaudi žinia: staiga mirė 55-erių aktorius

Sulygino artimojo ir augintinio netektis: mokslininkai atskleidė, kuri skaudesnė

Pasak jos, reikia kreiptis į tą notarą, kuriam buvo paskirta aptarnauti palikėjo paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą, o informacija yra randama Notarų rūmų puslapyje.

Ji pasakojo, kad įprastai paveldėti turtą teisę žmonės turi šiais atvejais:

• Jei buvo sudarytas testamentas – testamente nurodyti paveldėtojai;
• Jei testamentas nebuvo sudarytas – paveldima pagal įstatyme nustatytas taisykles, t. y. paveldi palikėjo vaikai ir įvaikiai (I eile), palikėjo tėvai (įtėviai), anūkai (II eile), palikėjo seneliai ir proanūkiai (III eile), palikėjo broliai / seserys, proseneliai / prosenelės (IV eile) ir t.t. Paskesnės eilės paveldėtojai paveldi tiktai tuo atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo.

„Palikėją pergyvenęs sutuoktinis (jei mirties dieną santuoka buvo galiojanti / nenutraukta) paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio.

Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą“, – nurodė teisininkė.

Ji taip pat prakalbo apie tai, kokie žingsniai seka tuomet, kai žmonės nėra tikri, ar buvo sudarytas testamentas, nesant tikriems, ar tikrai sieja giminystės ryšiai, ar tikrai priklauso paveldėjimo teisės.

Tokiais atvejais ji ragino kreiptis į notarą tam, kad būtų išsiaiškinta, ar žmogus turi paveldėjimo teisę konkrečiu atveju.

Į notarą reikėtų kreiptis per 3 mėnesius

Pasiteiravus teisininkės, per kiek laiko po artimojo netekties žmogus turėtų kreiptis į notarą dėl palikimo klausimų, ji pabrėžė, kad terminas – trys mėnesiai.

Anot A. Jonaitytės, šį terminą fiksuoja įstatymas, tad visiems svarbu ir reikšminga jo laikytis, priimti palikimą laiku.

„Jeigu dėl svarbių priežasčių praleistumėte terminą, galite kreiptis į teismą dėl praleisto termino atstatymo, bet turėkite omenyje, kad terminą teismas atstatys tik tuomet, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių“, – pabrėžė pašnekovė.

Ji pridėjo, kad tokiais atvejais teismas vertina, ar priežastys, dėl kurių buvo praleistas terminas, buvo svarbios ir asmuo iš tiesų neturėjo galimybės kreiptis į notarą per nurodytus tris mėnesius.

Kokius dokumentus reikia turėti keliaujant pas notarą?

Teisininkė pokalbio metu pridėjo, kad pas notarą vertėtų atsinešti kelis dokumentus, kurie bus reikalingi procedūrai.

Pašnekovė įvardijo šiuos dokumentus:

• Asmens dokumentas;
• Palikėjo medicininis mirties liudijimas;
• Giminystę (įpėdinio pagal įstatymo teisę) patvirtinančius dokumentus, t. y. santuokos liudijimą, gimimo liudijimą ir pan.

Jeigu asmuo šių dokumentų neturi, tuomet, pasak A. Jonynaitės, vertėtų kreiptis į notarą su prašymu juos gauti.

„Testamento sudarymo atveju, jeigu palikėjas jums buvo palikęs testamentą ar jo kopiją, taip pat galite notarui pateikti ir tokį jūsų turimą dokumentą. Bet kuriuo atveju, notaras patikrins testamentų registrą, tam, kad nustatytų, ar palikėjo mirties momentu buvo galiojantis testamentas ir koks jis.

Kaip žinia, testamentas yra palikėjo vienašalis sandoris ir palikėjas jį sudaręs savo nuožiūra taip pat bet kuriuo metu galėjo jį savo nuožiūra ir panaikinti bei sudaryti naują testamentą arba ne (panaikinus testamentą ir nesudarius naujo, bus paveldima pagal įstatymą)“, – sakė ji.

Tuomet, pasirašius pareiškimą dėl palikimo, notaras užveda paveldėjimo bylą. Tuomet palikimą priimantis paveldėtojas pats arba su notaro pagalba turi surinkti palikėjo turtą bei skolas patvirtinančius dokumentus.

„Surinkus šią informaciją ir dokumentus bei pasibaigus 3 mėnesių terminui, reiks vėl kreiptis į notarą dėl paveldėjimo bylos užbaigimo ir paveldėjimo liudijimo išdavimo.

Svarbu paminėti, kad paveldėtu turtu paveldėtojai galės disponuoti tik gavę paveldėjimo liudijimą, kuris išduodamas ne anksčiau nei pasibaigia 3 mėnesių terminas ir yra gauti visi reikalingi palikėjo nuosavybės ir / ar kitas teises į turtą ir skolas patvirtinantys dokumentai“, – pabrėžė pašnekovė.

Paveldint turtą paveldimos ir skolos

Reikšminga prisiminti ir tai, kad paveldėtojas, priimdamas palikimą ar paveldėdamas turtą testamentu, tuo pačiu paveldi ir skolas.

Advokatė A. Jonynaitė pasakojo, kad tais atvejais, kai abejojama, kiek skolų turėjo palikėjas, įtariama, kad jų gali būti nemažai arba netgi daugiau nei paveldimo turto vertė, tuomet galima priimti palikimą su apyrašu.

„Tai reiškia, kad:

kreipiantis į notarą dėl palikimo priėmimo tuo pačiu prašote išduoti vykdomąjį pavedimą sudaryti paveldimo turto apyrašą;

gavę tokį pavedimą kreipiatės į antstolį su prašymu sudaryti paveldimo turto ir skolų apyrašą (tuo pačiu antstoliui turite pateikti visą jūsų turimą informaciją apie jums žinomą skolininko turtą ir visas žinomas ar spėjamas skolas);

antstolis sudaro apyrašą, kurį pateikiate notarui;

notaras paveldėjimo liudijimą išduoda remdamasis apyrašu;

paveldėtojas tokiu atveju už palikėjo skolas atsako ne daugiau nei paveldimo turto vertė“, – punktais išvardijo teisininkė.

Paveldėjimo mokesčiai

Advokatė pokalbio metu pridūrė, kad reikšminga pakalbėti ir apie paveldimo turto mokesčius. Pasak jos, remiantis dabartiniu Paveldimo turto mokesčio įstatymu, paveldimas turtas neapmokestinamas šiems asmenims:

• Sutuoktiniui;
• Vaikams (įvaikiams);
• Tėvams (įtėviams);
• Globėjams (rūpintojams);
• Globotiniams (rūpintiniams);
• Seneliams;
• Anūkams;
• Broliams ir seserims.

Taip pat paveldėjimo mokestis nėra mokamas, jeigu paveldimo turto vertė yra ne didesnė kaip 3 000 eurų.

„Visais kitais atvejais, paveldimo turto mokestis yra 5 procentai paveldimo turto apmokestinamosios vertės, jeigu vertė ne didesnė nei 150 000 eurų, ir 10 procentų – jeigu didesnė nei 150 000 eurų.

Paveldėtojo prašymu savivaldybės taryba gali atidėti mokesčio sumokėjimo terminus ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui arba mokestį mažinti ar nuo jo atleisti. Žinoma, tam turi būti pagrįstos priežastys“, – pasakojo ji.

Advokatė pridūrė, kad tais atvejais, kai pagal paveldėjimo metu taikomus įstatymus paveldėtojas turi mokėti paveldėjimo mokestį, notaras įpėdiniui išduoda pažymą dėl paveldimo turto mokesčio apskaičiavimo.

Šią pažymą įpėdinis turi pateikti mokesčių inspekcijai, kuri apskaičiuoja mokėtiną paveldėjimo mokestį, o jį privaloma sumokėti prieš notarui išduodant paveldėjimo liudijimą.

„Tai reiškia, kad notaras paveldėjimo liudijimo neišduos iki toks mokestis nebus sumokėtas, išskyrus atvejus, kuomet savivaldybė mokesčio mokėjimo terminą atidėjo arba atleido paveldėtoją nuo jo mokėjimo“, – sakė pašnekovė.

Teisininkė taip pat paaiškino, kad paveldėjimo priėmimo procese, nepriklausomai nuo to, ar taikytinas paveldėjimo mokestis, ar ne, teks sumokėti už notaro paslaugas. Informacija apie įkainius yra patalpinta Notarų rūmų tinklapyje.

Taip pat reikės susimokėti už Registrų centro mokesčius tais atvejais, kai paveldimas nekilnojamasis turtas ir reiks atlikti informacijos registre pakeitimus.

Galiausiai, reiks susimokėti antstoliui tuo atveju, jeigu turtas yra paveldimas pagal apyrašą – už apyrašo sudarymą.