Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras savo feisbuko paskyroje pasidalino įvykiu, kada ikiteisminio tyrimo metu dėl galimo mažamečio tvirkinimo teisme buvo surengta trimečio apklausa.
„Kaip tokie dalykai yra galimi šalies teismuose? Ikiteisminį tyrimą dėl galimo mažamečio tvirkinimo vykdantys pareigūnai nusprendė teisme surengti trimečio apklausą.
Prisipažinsime, iki šiol tik amerikiečių filmuose esame matę, kaip verkiantys, pasimetę vaikai yra teismo salėje klausinėjami teisėjo, šis reikalauja atsakyti ir nustoti verkti, nes tai nepadės.
Gerai, vaiko apklausos kambarys lietuviškame teisme. Jis tuštutėlis, tik kampe įspraustas milžiniškas pliušinis žaislas, ypatingai gąsdinęs trimetį berniuką.
Pasirodžiusi psichologė varto akis – ji nesitikėjo tokio jauno apklausiamojo, su byla nesusipažinusi, neatsinešė jokio smulkesnio žaisliuko. Nežino, kaip prakalbinti mažylį, jokio kontakto su juo neužmezga, o kai, prasidėjus apklausai, iš kambario išeina mama, situacija visai pašlyja, vaikas akivaizdžiai bijo pirmą kartą matomo suaugusiojo. Trejų metų vaikelis.
Kodėl reikia tokios kankynės vaikui, kodėl visa tai negalėjo vykti specialiai tokiems atvejams įkurtoje ir jau ilgą laiką veikiančioje „Užuovėjoje“?
Ar teisėsauga nepasitiki šia įstaiga? Netinka ten dirbančių vaikų psichologų išvados?
Galbūt dėl to, kad šios prieštarauja tyrėjų ir prokurorų „vidiniam įsitikinimui“, dažniausiai skatinančiam nutraukti tyrimus dėl vaikų tvirkinimo ar prievartavimo.
Tiek teisėsauga, tiek „Užuovėja“ abi yra valstybinės tarnybos, tai gal būtų laikas jų vadovams susėsti ir išsiaiškinti trukdžius ar nuoskaudas. Nes mes dabar visi esame kaip tarp dviejų ugnių, o trimečiai yra vedami į teismus apklausoms, deja, traumuojančioms ir bevertėms“, – rašė Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro atstovai.
Teisininko įžvalgos: trimečiui turėjo būti skirta speciali procedūra
Pasak teisininko, advokato Valdemaro Bužinsko, vaikas turi teisę išreikšti nuomonę, tačiau tai priklauso nuo jo psichologinio subrendimo, suvokimo lygio ir vertinama individualiai per specialią procedūrą, dalyvaujant specialistams.
„Taip, turi teismas teisę [apklausti trimetį vaiką]. Tik tam yra skirta speciali procedūra, kurioje turi dalyvauti ir Vaiko teisių atstovai, ir psichologas. Aišku, svarbu, kiek tai pavyksta pagal vaiko psichologinį subrendimą ir kiek jis suvokia, kiek supranta. Bet šiaip – gali.
Čia yra labai sudėtingas klausimas, nes kiekvienas atvejis yra individualus. Kaip ir vaikas vaikui nelygus. Jeigu imsime trijų metų vaiką – paimkime keletą vaikų – tai jų suvokimas ir subrendimas bus labai skirtingas. Skirsis jų ir komunikabilumas, ne paslaptis, kad trejų metų vaikai kai kurie net sunkiai kalba. Yra ir tokių variantų“, – įvertino padėtį jis.
Eksperto nuomone, prieš vertinant mažo vaiko parodymus, būtina įsitikinti, ar įmanoma su juo užmegzti kontaktą ir ar jis suvokia situaciją, nes tokio amžiaus vaikai gali lengvai pasiduoti manipuliacijai, todėl apklausos turi būti labai profesionalios ir atsargios.
„Tai, pirmiausia, reikia įsitikinti, ar su tuo vaiku iš viso įmanoma užmegzti kontaktą. Aš jau nešneku apie to vaiko parodymų vertinimą – čia jau kitas klausimas. Kiek tas vaikas apskritai suvokia aplinką ir kaip jis reaguoja. Ar suvokia, ko iš jo nori, kas nutiko, bet tai jau kiti klausimai.
O kritikuoti psichologą, kuris ten dalyvavo – aš kažkaip nesiimčiau. Už tai, kad iš anksto labai sunku pasakyti, kaip tas vaikas bendraus. Žiūrėkite, net su normaliu vaiku kartais kontaktą randi labai lengvai – yra kontaktabilūs vaikai. O kitą kartą labai yra sudėtinga tai padaryti.
Vertinant tokius parodymus irgi yra problematiška. Juolab, kad visada yra pavojus: tokio amžiaus vaikai lengvai pasiduoda manipuliavimui. Gali būti išmokyti [kažką pasakyti]. Dėl to tokių vaikų apklausa turi būti atliekama itin profesionaliai ir itin kruopščiai“, – teigė teisininkas.
Svarbu užtikrinti, kad apklausa netraumuos paties vaiko
V. Bužinskas pabrėžė dar vieną svarbų aspektą, kad teisme apklausiant mažametį vaiką, reikia stengtis užtikrinti, jog tai jam nesukels traumos. Būtent tai užtikrinti gali apklausas vykdantys pareigūnai, kurie turi būti pasiruošę ir pakankamai kvalifikuoti.
Advokato teigimu, apklausas vykdantys pareigūnai taip pat turi turėti įgūdžių bendraujant su vaikais, nes, jeigu jie yra pripratę dirbti su nusikaltėliais – jų bendravimo tonas yra kitoks, kurio negalima taikyti nepilnamečiams vaikams.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Specializuotos pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus vedėja Agnė Marčiukaitienė teigė, jog yra apmaudu, jei šio teismo metu vaikui trūko emocinio saugumo sudėtingoje situacijoje. Dėl šios priežasties vaiko teisių gynėjai primena apie galimybę kreiptis į specializuotą pagalbą, kur profesionaliai geba apklausti nepilnamečius.
„Tenka apgailestauti, jeigu susiklostė aplinkybės, kai sudėtingos mažamečiui situacijos metu vaikui galėjo pristigti emocinio saugumo. Vaiko teisių gynėjai primena apie Specializuotos pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus (buvusi „Užuovėja“) turimus resursus ir kviečia jais naudotis.
Skyriuje šiuo metu dirba net 5 profesionalūs psichologai, turintys reikiamą išsilavinimą, kompetencijų ir patirties, kaip atlikti jautrias nepilnamečių ir mažamečių apklausas“, – rašė ji.
Specializuota pagalba gali padėti vaikui išvengti papildomų išgyvenimų
Pasak A. Marčiukaitienės, turima didelė komanda [specializuotos pagalbos su vaikais] leidžia skirti pakankamai laiko kiekvienam atvejui ir išsamiai susipažinti su byla, įvykio aplinkybėmis, ir pasiruošti pokalbiui su vaiku taip, kad vaikas būtų apsaugotas nuo papildomų išgyvenimų.
„Čia įrengtas vaikui draugiškas minimalistinis, jaukus kambarys su aukštos raiškos vaizdo kamera ir mikrofonu. Garsas ir vaizdas iš kambario gali būti transliuojamas realiuoju laiku į bet kurią teismo posėdžių salę tiek specialia teismų naudojama sistema, tiek kitomis nuotolinio ryšio susitikimams skirtomis programomis („Teams“, „Zoom“ ir kt.)“, – tęsė specialistė.
Specializuotos pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus vedėja taip pat komentavo, kad pagalbą nuo seksualinio smurto nukentėjusiems vaikams teikiantys vaiko teisių gynėjai siekia dirbti vadovaudamiesi skandinaviška „Barnahus“ idėja, kai „po vienu stogu“ vaikui draugiškoje ir jo poreikius atliepiančioje aplinkoje, susibūrus bendradarbiaujančių institucijų atstovams – vaiko teisių gynėjams, teisėsaugos pareigūnams, medicinos ir sveikatos priežiūros darbuotojams – išsamiai vertinama nukentėjusio vaiko situacija ir kartu sprendžiama dėl tolesnių pagalbos veiksmų.
Pašnekovė akcentavo, kad vaikams, patyrusiems sunkius išgyvenimus, būtina greita ir empatiška specialistų pagalba, siekiant užtikrinti jų saugumą, išvengti pakartotinių traumų ir skatinti naudotis tam skirtais pagalbos ištekliais.
„Savo darbo praktikoje pastebime, jog tokio pobūdžio išgyvenimus patyrusiems vaikams yra reikalinga ypatinga specialistų pagalba, pasižyminti tiek greitu reagavimu, tiek visapusiškai jautriu, empatišku požiūriu į individualią vaiko situaciją.
Tad stengiamės, jog visi atliekami veiksmai nukentėjusiajam suteiktų saugumą bei pasitikėjimą, o sudaryta galimybė vaikui savo skaudžios istorijos nekartoti vis kitam specialistui – apsaugotų jį nuo pakartotinių trauminių patirčių
Svarbu pastebėti, jog teisinio įpareigojimo teisėsaugai naudotis Specializuotos pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus resursais nėra, tačiau vaiko teisių gynėjai nuolat skatina ir kviečia tai daryti dėl kiekvieno vaiko gerovės“, – dalinosi mintimis ji.
Šiemet vyko 15 nepilnamečių apklausų dėl galimo seksualinio smurto saugioje aplinkoje
Kaip rašė A. Marčiukaitienė, jų tarnyba yra atvira dialogui bei kviečia besidominčius bet kada atvykti į skyriaus patalpas, susipažinti vietoje: „Nuolat stengiamės auginti institucijų atstovų, partnerių pasitikėjimą vaiko teisių gynėjų teikiamomis paslaugomis, organizuojame įvairius susitikimus, diskusijas ir skatiname naudotis galimybe vykdyti nepilnamečių apklausas mūsų tam pritaikytose patalpose, o vaikui nereikėtų vykti į skirtingas vietas ir bendrauti su vis kitu specialistu.
Teisėsaugos atstovai proaktyviai yra informuojami apie vaiko teisių gynėjų turimus resursus, o per penkis šių metų mėnesius teisėsauga jau vykdė per 15 nepilnamečių apklausų dėl galimo seksualinio smurto saugioje vaikui aplinkoje Specializuotos pagalbos vaikams ir šeimoms skyriuje“, – tęsė ji.
2024 m. užfiksuoti 375 galimo seksualinio smurto prieš vaikus atvejai
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė pateikė statistiką, kad Vaiko teisių gynėjų turimais duomenimis, praėjusiais metais buvo nustatyti 375 galimo seksualinio smurto prieš vaikus atvejai, o per šių metų pirmąjį ketvirtį tokių atvejų užfiksuota 112.
Jų duomenimis, buvo pastebėta, jog daugiausiai seksualinio smurto situacijų – apie 80 proc. – įvyksta vaiko artimiausioje aplinkoje, kai vaikas patiria savo tėvų, kitų šeimos narių, vaikui pažįstamų žmonių nederamą elgesį.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, jog kilus klausimams, žmonės yra kviečiami žiūrėti Vaiko teisių TV arba konsultuotis su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 0 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
