„Neseniai turėjome šunį, kuris atkeliavo pas mus nuo grandinės persipjovęs kaklą – tai fizinio smurto dalis, kurią gyvūnas patyrė. Nors žaizdos sugijo greitai ir liko randas, tačiau daug svarbiau yra, kokį randą tai palieka jo psichikoje. Apie tai mes kažkodėl nekalbame,“ – naujienų portalui tv3.lt pasakoja Klaipėdos gyvūnų globos namų „Linksmosios pėdutės“ vadovė Simona Šakinytė.
Šis šuo rado namus Suomijoje. S. Šakinytė sako, kad Lietuvoje tokiam šuniui rasti namus būtų sudėtinga dėl jo baimių. Įvardijo, kad esminė problema slypi dalyje žmonių, kurie geriau renkasi mažiuką, nebijantį ir nesužalotą šunį, tačiau suomiai suteikia šansą tam, kuris bijo, yra sužalotas arba senas.
Klaipėdoje įsikūrusi „Linksmosios pėdutės“ prieglauda, teigia, kad pas juos daugelis gyvūnų yra sužaloti psichologiškai. Pastaruoju metu pasitaiko ir vienas kitas sukrečiantis įvykis.
Šunys atkeliauja nuo netinkamų pavadėlių supjaustytais kaklais, visko bijantys ir reikalaujantys daug dresūros bei kantrybės. Pasak S. Šakinytės, smurtas prieš gyvūną gali būti ne tik fizinis, gyvūnui lygiai taip pat gali būti padaryta žala psichologiškai jo nevedžiojant arba laikant prie grandinės.
Moteris pasidalino šiurpia istorija, kaip traumuotas šuo pats save ėda.
„Jis ėda save todėl, kad buvo blogai auginamas. Galbūt jis patyrė smurto, kartais gali nepamatyti jei nėra fizinių žymių. Bijojo žmogaus judesių, dabar kiek geriau, nes su juo daug dirbo specialistai.
Tačiau iš baimės judesiams ir streso jis nusigriaužė sau pusę uodegos. Tokį įprotį jis gavo būdamas prie grandinės, nes tiesiog nieko neveikė. Iš pradžių gaudė kas aplink vaikšto, paskui pradėjo save ėsti. Iki šiol mes turime šią problemą, kad jo uodega nuolat yra kruvina. Jeigu jis susijaudina, kažko išsigąsta, tarkime, kad ir mašinų važiuojančių, ar naujų žmonių – tai jis puola save. Jis gali pulti žmogų, bet stengiasi to nedaryti, todėl geriau išsilieja pats ant savęs,“ – pasakojo moteris ir pridūrė, kad šuo yra atskirtas, tačiau su juo elgiamasi atsargiai.
Žmonės tinkamai nepasirūpina savo gyvūnais, ypatingai kaimuose, – jų nevedžiodami ir neiškraudami fiziškai. Tokios problemos kyla ne tik dėl to, kad gyvūnas neturi ką veikti, bet ir dėl neteisingų antkaklių, kurie iš esmės yra virvės tipo ir pjauna kaklą. Moteris pabrėžia, kad gyvūno peršėrimas, antsvorio turėjimas irgi gali būti traktuojamas, kaip smurto motyvas, nes taip nesirūpinama gyvūno sveikata. S. Šakinytė sako, kad įstatymas, kuris apibrėžia smurtą prieš gyvūną yra siauras ir netikslus.
Vilniuje plytinti „Tautmilės“ prieglauda šiuo metu talpina apie 320 kačių, šunų yra mažiau – apie 110. Prieglaudos įkūrėja Tautmilė Spanevičiūtė, tv3.lt portalui pasakojo, kad dabar Medininkų prieglauda yra virtusi pensionatu, mat jauni arba veisliniai gyvūnai juda iš namų į namus kur kas greičiau, nei seni ar agresyvūs.
Moteris sako, kad gyvūnų priimti daugiau negali tol, kol nėra rotacijų, todėl kuo daugiau atvyksta agresyvaus charakterio gyvūnų, kuo ilgiau jie išlieka prieglaudoje, – tuo sunkiau parengti naujas erdves kitiems.
Prieglaudos įkūrėja pasakoja, kad agresyvių gyvūnų padovanojama mažai. Kartais šunys būna gražinami, nors prieš dovanojant nebuvo jokių agresijos ženklų. Tokie gyvūnai yra laikomi atskirose voljeruose, vedžiojami, tačiau jiems kur kas sunkiau rasti naujus ir ilgalaikius namus.
Į prieglaudą atkeliauja patyrę smurtą, nualinti, išsekę ir alkani
„Tokių atvejų yra nemažai ir visos prieglaudos pasakys tą patį. Bet tiksliai pasakyti ar buvo muštas, ar tik nemylėtas – labai sunku. Pas šunis hematomų nesimato plika akimi, todėl gali išaiškėti pagal charakterį. Jeigu su šluota negali įeiti į voljerą, tai reiškia, kad bijo. Tuomet galima kurti versijas, kas nutiko gyvūnui.
Sudėtingiausi yra šunys iš kaimo. Mes visai nesuprantame jų charakterio. Būtent todėl visos prieglaudos stengiasi, kuo mažiau laikyti šunis prie būdų, deja, kartais tenka. Šunys, kurie laikomi prie būdų – bunka“, – dalinosi mintimis T. Spanevičiūtė.
Prieglaudoje gyvūnais rūpinasi savanoriai, kurie šunis vedžioja, maitina ir tvarko patalpas. Šiuo metu maisto aukojimas ir rėmimas – stabilus, tačiau prieglaudos įkūrėja prisimina laikus, kai buvo labai sunku su maisto atsargomis. Tačiau išskirta didžiulė problema medicinoje.
„Mes turime skolų ir gali būti, kad nemažų. Vilniaus savivaldybė, visoms prieglaudoms, kurios rašo prašymus teikia 5 tūkstančių eurų paramą į metus. Mes ją gavome, tai yra gražu, tačiau mažoka. Anksčiau, nei to nebuvo, dabar jau antri metai,“ – sakė moteris.
Kokios bausmės šiandien yra taikomos dėl žiauraus elgesio su gyvūnais?
Lietuvoje gyvūnų savininkų teisės ir pareigos bei jų laikymo reikalavimai nustatyti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme.
„Draudžiama žiauriai elgtis su gyvūnais ir juos kankinti, bet kokiomis priemonėmis tiesiogiai ar netiesiogiai propaguoti ir skatinti žiaurų elgesį su gyvūnais, jų kankinimą, kurstyti smurtą prieš gyvūnus“ – toks draudimas įtvirtintas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (4 str. 1 d.).
Šiame įstatyme apibrėžti veiksmai, kai elgesys su gyvūnais yra laikomas žiauriu. Žiaurus elgesys su gyvūnais gali pasireikšti bet kokiu netoleruotinu elgesiu, kuriuo demonstruojama savivalė, negailestingumas, nepasitenkinimas gyvūnu ar gyvūnais. Už žiaurų elgesį su gyvūnais ir jų kankinimą taikoma tiek administracinė, tiek baudžiamoji atsakomybė.
Lietuvos policijos pateiktais duomenimis, šiemet per 10 mėnesius pradėti 37 ikiteisminiai tyrimai dėl žiauraus elgesio su gyvūnais (BK 310 str.), pernai per tą patį laikotarpį – 36. Pranešimų apie agresyvų elgesį su gyvūnais šiemet pateikta 110.
Baudžiamoji atsakomybė taikoma, kai yra žiaurus elgesys su gyvūnų, jo kankinimas, jeigu gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, – asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų. Administracinė atsakomybė ir baudos gali siekti nuo 900 iki 3200 eurų.
