Apie tai, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskusija su buvusiu krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku ir MRU politologu Alvydu Medalinsku.
Trumpo retorika Ukrainos atžvilgiu keičiasi
Gerbiamas Alvydai, išties dabar mes matome pasikeitusią Donaldo Trumpo retoriką Ukrainos atžvilgiu. Tie pagiriamieji žodžiai, kad Ukraina kovoja gerai, turi puikią įrangą, gerus kovotojus – ką tai reiškia ir ką tai parodo?
A. Medalinskas: Tik aklas gali nematyti, kad Vladimiro Putino imperija pradeda braškėti. Kai mes kalbame apie imperiją, kalbame ir apie pačią Rusiją, ir apie Rusijos okupuotas bei užgrobtas teritorijas, tokias kaip, visų pirma, Krymas, taip pat apie Rusijos įtaką posovietinėje erdvėje ir kitur, kuri iki šio karo buvo tikrai didesnė negu dabar – Armėnijos pavyzdys yra vienas iš paskutiniųjų.
Akivaizdu, kad Donaldas Trumpas, kuris, kaip ir rašo savo knygoje, mėgsta būti laimėtojų pusėje, tą pradeda suprasti. Man iš tikrųjų tik 1 klaustukas kyla, atsižvelgiant į Didžiojo septyneto susitikimą Italijoje praėjusią savaitę.
Būtent, ar šiame susitikime prezidentui Volodymyrui Zelenskiui ir Europos partneriams pavyko įtikinti Donaldą Trumpą, kad Ukraina gali atakuoti Rusijoje ne tik naftos ir energetinius kompleksus, perdirbimo gamyklas ar terminalus Baltijos ir Juodojoje jūrose, bet kad gali atakuoti ir Maskvą. Taip iš tikrųjų sukelti labai didžiulį šoką Rusijos viduje ir prisidėti prie Rusijos imperijos braškėjimo.
Ką rodo atakos Maskvoje?
Praėjusią savaitę visas pasaulis sužiuro į Maskvą ir stebėjo, kas ten vyko. Kaip ukrainiečiams pavyko atlikti tokio masto operaciją, kaip jūs galėtumėte paaiškinti?
A. Medalinskas: Ukrainiečiai žingsnis po žingsnio ėjo prie tokios situacijos. Aišku, jeigu Vakarų parama būtų ryžtingesnė – ypač prezidento Joe Bideno laikais buvo labai daug trypčiojimo ir baimių, kad atakos prieš naftos objektus nepakenktų rinkimų perspektyvoms, nors matėme, kuo tie rinkimai baigėsi.
Aš nežinau, ar Donaldas Trumpas ir jo administracija sutiko su tokiais smūgiais, ar Ukraina dar kartą padarė tai, ką jau kartą buvo padariusi – perlauždama Vakaruose stereotipus dėl Krymo. Prisiminkime situaciją: kurį laiką, nors Krymas buvo laikomas okupuota teritorija, egzistavo tam tikras viešai neskelbiamas tabu Ukrainai atakuoti Rusijos objektus Kryme.
Yra faktai, kad Ukraina pati perlaužė tą situaciją, nors buvo daug prieštaravimų iš Vakarų partnerių pusės. Smogė į Krymą, ir ten mes matėme labai įdomius vaizdus, kai rodė paplūdimį ir dūmus virš jo – taip prasidėjo Ukrainos projektuojama politika Krymo atžvilgiu, kurios rezultatus matome dabar.
Prisiminkime gegužės 9-ąją dieną, kai Ukrainos prezidentas pasakė, kad jums čia gali pasirodyti dronai virš Raudonosios aikštės, Ukrainoje ne vienas žmogus jau buvo pradėjęs tikėti, kad toks dalykas gali įvykti. Vėliau paaiškėjo, kad Ukraina neleidžia tų dronų, o prezidentas Volodymyras Zelenskis iš situacijos išėjo labai ironiškai ir, aišku, Vladimirui Putinui labai nemaloniai – paskelbęs pareiškimą, kad jis leidžia Vladimirui Putinui surengti gegužės 9-osios paradą Raudonojoje aikštėje.
Man iki šiol nėra aišku, nemačiau informacijos, ar Vakarų partneriai įtikino prezidentą Volodymyrą Zelenskį nedaryti tokių atakų, tai yra esminis klausimas. Ar dabar per Didžiojo septyneto susitikimą jie sutiko su tuo, kad prezidentas Volodymyras Zelenskis gali atakuoti Maskvą, sukeldamas šoką Rusijai? Ar Ukraina dar kartą žengė žingsnį pati, perlauždama tabu, parodydama rezultatą, kurio net aklas negali nematyti.
Maskvos oro gynybos spragos: kodėl dronai pasiekė taikinius?
Gyventojai išties stebisi vaizdais, kaip praskrido „Pancir“ komplekso raketa pro pat droną, tačiau jo nenumušė. Ką tai pasako, ką tai signalizuoja ir ką galėtų reikšti?
A. Anušauskas: Žinote, tas objektas, kurį puolė – naftos perdirbimo gamykla Maskvoje – buvo ginamas, ir ginamas aktyviai. Buvo naudojamos ir raketos, ir elektroninės priemonės, bet ukrainiečių ataka pasižymėjo masyvumu.
Vienu metu skrido daug dronų ir buvo daug taikinių, gynybos sistema buvo perkrauta. Iššaudžius raketas matėme, kad viena praskrido ir pataikė į jų pačių saugyklą, nudengdama dangtį, kuris pagarsėjo per visą pasaulį.
Kai vyksta masyvus puolimas, reikia suprasti, kad aukų ant žemės bus ne mažiau nuo rusiškos oro gynybos sistemų nei nuo ukrainietiškų dronų, nes matėsi pataikymai į gyvenamuosius namus ir naftos perdirbimo įrenginius.
Puolimas ukrainiečiams pasisekė ir sukėlė ažiotažą ne tik Vakaruose, bet ir Rusijoje. Galima priminti istoriją: paskutinį kartą Maskva masyviais oro antskrydžiais buvo puolama tik II-ojo pasaulinio karo pradžioje.
Ir dar Napoleonas Bonapartas, jeigu žvelgtume dar anksčiau.
A. Anušauskas: Prieš daugiau kaip 200 metų Napoleonas sudegino Maskvą ir atsitraukė, bet tai yra kiti laikai. Net tuo laikotarpiu Maskva turėjo stiprių sąjungininkų, juk Didžioji Britanija kariavo su Napoleonu.
Istorinės paralelės rodo, kad Rusijai visada nesiseka, jeigu ji neturi kartu kariaujančių sąjungininkų. Šiuo atveju Rusija kariauja viena, mėgina remtis savo resursais, tačiau tie resursai, nepaisant Rusijos platybių ir sukauptų fondų, tikėtina, vis tiek baigsis. Tai, kaip Rusija dabar kariauja ir ginasi nuo ukrainiečių dronų, rodo, kad produkcija tiesiai iš gamyklų keliauja į karinius dalinius.
Ar tai būtų oro gynybos sistemos, ar dronai, ar raketos – jos keliauja tiesiai link fronto ir yra naudojamos, o tai rodo, kad jie nesukaupę didesnių atsargų. Turi tam tikras strategines atsargas, kurių dalį irgi sunaudoja, nes tie benzovežiai kurą į Maskvą veža greičiausiai iš strateginių atsargų, kurios dar likusios ir nesunaikintos. Ukrainiečiai mato tą paveikslą ir atakuoja strategines saugyklas.
Pratęsiant kolegų mintį apie viršūnių susitikimą – ar Donaldas Trumpas buvo įkalbėtas. Vėliau sekė ukrainiečių smūgiai ne tik naftos perdirbimo gamyklai Maskvoje, bet ir kosminio ryšio centrams, kurie valdo palydovus. Tai yra labai svarbus strateginis elementas visoje Rusijos branduolinės triados struktūroje. Aš manau, kad tas ukrainiečių puolimas vis dėlto galėjo būti aptartas kariniuose sluoksniuose kartu su partneriais.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
