Seimo Socialdemokratų partijos frakcija nuogąstauja, kad mažinant finansavimą savivaldybės nebesugebės užtikrinti visų savo funkcijų, o jų skolos verslui dar labiau augs.
Parlamentaro Justino Karoso teigimu, toks biudžeto mažinimas, kuris pasieks savivaldybes šiais metais, neleis normaliai funkcionuoti daugeliui savivaldybėms priklausančių institucijų. Pavyzdžiu jis nurodė Druskininkų savivaldybę, kuriai šiemet biudžetas buvo sumažintas 3,2 mln. litų, o 2010 metais žadama sumažinti 12,2 mln. litų.
"Naikinamos apskritys, kai kurios jų funkcijos atitenka savivaldybėms, tačiau menka viltis, kad funkcijų perdavimas bus lydimas finansinių resursų, akivaizdu, jog situacija bus tokia pat, kaip ir savivaldybėms perdavus žemėtvarkos klausimus", - pirmadienį Seime spaudos konferencijoje sakė J. Karosas.
Politikas pritaria Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) nepasitenkinimui, kad Vyriausybė kitų metų biudžete ketina beveik 4 proc. (127 mln. litų) mažinti savivaldybėms skiriamą gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, taip stumdama šalies savivaldybes į bankrotą.
LSA direktoriaus pavaduotojo ir patarėjo finansų klausimai Rimanto Čapo tvirtinimu, jeigu nebus atsisakyta šio plano, savivaldybės kitąmet nebesugebės užtikrinti visų savo funkcijų, o jų skolos verslui dar labiau augs.
"Savivaldos skolos kaip gniūžtė kitais metais gali užgriūti verslą. Rugpjūtį savivaldybių skolos viršijo valstybės skolas 10 kartų. Savivaldybių įsiskolinimai sudarė apie 380 mln. litų. Jeigu ir toliau bus einama tokiu keliu, aš bijau, kad nerasdamos kito būdo spręsti savo problemas, savivaldybės didins skolas verslui, o tai atsilieps visam šalies ūkiui, jo atsigavimo greičiui", - baiminosi LSA atstovas.
Seimo LSDP frakcijos narys Edmundas Jonyla pritarė, kad savivaldybių "finansinis kraujas - gyventojų pajamų mokestis". Jo teigimu, Raseiniuose šiuo metu GPM surinkimas įvykdytas 71 proc., iki metų pabaigos dar reikėtų surinkti apie 13 mln., nors toks surinkimas sunkiai įtikėtinas. Politikas neabejojo, kad pinigų stygių tikrai pajus ne viena savivaldybės įmonė, pritrūks pinigų atlyginimams.
E. Jonyla atkreipė dėmesį į dar vieną savivaldybėms aktualią problemą - draudimą mokyklų steigėjams perskirstyti mokinių krepšeliams skirtas lėšas tarp mokyklų, kadangi tai gresia ugdymo įstaigų uždarymu. Jei mokinio krepšelių skirstymo metodika nesikeis, E. Jonyla prognozuoja, jog Raseinių rajone gali būti uždarytos net 8 mokyklos, tarp jų ir gimnazija.
