Balandį Klaipėdos apygardos teismas Mindaugui Januičiui skyrė 7 metų, o Tatjanai Beleckajai – 6 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmes. Generalinė prokuratūra jai siūlė skirti 9 metų laisvės atėmimo bausmę.
Prokuratūra teismo nuosprendžio neskundė, tačiau apeliacinius skundus parašė abu nuteistieji.
M. Januitis buvo atvežtas į teismo posėdį Vilniuje, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų į salę vedamas vyras slėpė savo veidą.
Tuo metu T. Beleckaja posėdyje dalyvavo nuotoliniu būdu iš Panevėžio kalėjimo.
Posėdis surengtas už uždarų durų, kaip ir kitos bylos, susijusios su šnipinėjimu ir kitais nusikaltimais valstybės santvarkai ir vientisumui.
Nuteistosios T. Beleckajos gynėja apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo balandžio 15 d. nuosprendžio dalį panaikinti ir jos klientę išteisinti, kadangi, jos manymu, nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Tačiau, jeigu teismas manytų, kad T. Beleckaja padarė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, prašoma paskirti švelnesnę bausmę.
M. Januitis apeliaciniu skundu prašo baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Jeigu teismas netenkintų šio prašymo, tuomet prašoma skirti jam švelnesnę bausmę.
Taip pat teisme buvo gautas ir šio nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas.
Juo prašoma panaikinti Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio dalį dėl M. Januičiui paskiros bausmės bei atleisti vyrą nuo baudžiamosios atsakomybės.
Tačiau jei teismas pripažintų, kad nėra pagrindo atleisti M. Januičio nuo baudžiamosios atsakomybės, prašoma sušvelninti jam paskirtą bausmę, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką ir iš dalies atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
Skundu taip pat prašoma pakeisti suėmimą į švelnesnę kardomąją priemonę.
Pirmosios instancijos teismas kalte nesuabejojo
Išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, jog abiejų kaltinamųjų kaltė yra įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.
Šio teismo teisėja Edita Lapinskienė paskelbė, kad į nuteistųjų bausmės laiką bus įskaitytas nuo 2023 m. lapkričio trunkantis suėmimas.
Nuosprendžiu teismas nusprendė kaip nusikalstamos veikos padarymo priemones konfiskuoti vaizdo ir filmavimo registratorius, M. Janučio automobilyje rastus daiktus.
Nuspręsta, kad už šnipinėjimą gauti daugiau nei 8 tūkst. eurų atiteks Lietuvos valstybei.
Abu kaltinamieji yra Lietuvos piliečiai. Vyras buvo įstojęs į Šaulių sąjungą, tačiau vėliau iš jos buvo pašalintas.
Pora anksčiau teisėsaugai nebuvo žinoma. M. Januitis anksčiau Lietuvoje buvo teistas, tačiau jo teistumas yra išnykęs.
Informaciją rinko Lietuvoje ir Latvijoje
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, 2022 m. gegužę pora nuvyko į Minską, kur per tarpininkus buvo užverbuoti Baltarusijos karinės žvalgybos – Generalinio štabo vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU).
Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamieji, veikdami organizuota grupe su Baltarusijos žvalgybos atstovais, vykdydami Baltarusijos žvalgybos organizacijos užduotis ir šios žvalgybos organizacijos pavedimu, nuo 2022 m. gegužės mėnesio iki 2023 m. lapkričio mėnesio Lietuvoje ir Latvijoje už piniginį bei kitokį atlygį rinko ir perdavė Baltarusijos žvalgybą dominančią informaciją, ir už tai gavo ne mažesnį kaip 8 514 eurų atlygį.
Minėtą pinigų sumą skaitydama nuosprendį įvardijo ir teisėja E. Lapinskienė, ji sakė, kad šie pinigai priklauso T. Beleckajai, pinigams taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas. Įsiteisėjus nuosprendžiui, šie pinigai bus konfiskuoti Lietuvos valstybės naudai.
Lietuvai taip pat atitenka pinigai, kurie buvo gauti pardavus M. Janučio „Toyota“ automobilį – apie 900 eurų. Šis automobilis buvo naudojamas šnipinėjimui.
Klaipėdos apygardos teismo pranešime rašoma, kad užsienio žvalgybos instituciją domino informacija apie Lietuvos kariuomenę, Krašto apsaugos savanorių pajėgas, Lietuvos šaulių sąjungą ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos sąjungininkams priklausančią karinę techniką bei ginkluotę, jos dislokacijos vietas, taip pat informacija apie strateginių objektų infrastruktūrą, Lietuvos šaulių sąjungos veiklą, mokymų turinį, Baltarusijos opozicijos veiklą Lietuvoje ir joje dalyvaujančius asmenis.
„Taigi, buvo renkama ir perduota būtent tokio pobūdžio informacija, kuri domino užsienio valstybės – Baltarusijos Respublikos – žvalgybą. Informacija buvo renkama įvairiais būdais ir priemonėmis – stebint užsienio žvalgybą dominančius civilinius ir karinius objektus, reiškinius – karinės technikos judėjimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, viešus renginius, atitinkamų organizacijų rengiamus mokymus, juos fiksuojant mobiliojo ryšio, filmavimo priemonėmis, vaizdo registratoriumi“, – rašoma Klaipėdos apygardos teismo pranešime.
Kaltinamieji, laikydamiesi ypatingų konspiracijos priemonių, su žvalgybos atstovais slaptai susitikinėdavo Baltarusijoje.
„Užverbuoti tam, kad teiktų informaciją apie Lietuvos ginkluotąsias pajėgas, savanorišką krašto apsaugos sistemą, apie Šaulių organizaciją. Būtent vienas kaltinamųjų buvo infiltruotas į Šaulių organizaciją siekiant įvertinti struktūrą, mokymus, turimą infrastruktūrą. Akivaizdžiai buvo duotos užduotys stebėti Lietuvos ir NATO karines pajėgas, rinkta informacija apie Baltarusijos opozicijos atstovus – veikla buvo įvairialypė“, – per spaudos konferenciją yra sakęs generalinės prokurorės pavaduotojas Artūras Urbelis.
Pasak prokuroro A. Urbelio, kaltinamiesiems įslaptinta informacija nebuvo prieinama ir nebuvo teikiama.
Anot karinės žvalgybos, Baltarusijos GRU taip pat norėjo sužinoti informaciją apie pasirengimą NATO viršūnių susitikimui Vilniuje ir jo metu taikytas saugumo priemones.
Karinė žvalgyba tvirtino, kad įtariamieji įvairiais būdais rinko ir perduodavo informaciją operacinės žvalgybos kuratoriui. Nors, kaip įtariama, šių kaltinamųjų rinkta ir Baltarusijos GRU perduota informacija nebuvo įslaptinta, ji yra vertinga tiek užsienio valstybių ginkluotosioms pajėgoms ruošiant karinės agresijos planus, tiek naudojama vykdant kitą veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos valstybę.
Už šnipinėjimą Lietuvos įstatymai numato griežtas laisvės atėmimo bausmes – laisvės atėmimą nuo 6 iki 15 metų.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
