Pagrindinės šeimos subyrėjimo priežastys – smurtas ir neištikimybė. Tačiau sunkmečiu išryškėjo ir dar viena – ekonominė. Neretai išsiskiria šeimose, kuriose viskas klostėsi palyginti gerai, kol visi nariai dirbo ir turėjo nuolatinių pajamų. Praradus darbus, sutuoktinių santykiai pašlijo.
„Didelę įtaką daro finansinės problemos, paskolos. Kol gyvenimas teka įprasta vaga, žmonės neišsiaiškina, kokios laukia pasekmės vienaip ar kitaip pasielgus. Bendros paskolos, kad ir nedidelės, sukelia problemų. Besiskiriantiesiems reikia susitarti dėl visko, neturi kilti jokių ginčų. Santuokos nutraukimo bylose dalyvauja kreditoriai“, – „Sekundei“ teigė visuose Lietuvos didžiuosiuose miestuose esančio Skyrybų centro teisininkė Agnė Andriuškevičiūtė.
Teisininkė paaiškino, kad sutuoktiniai privalo informuoti kreditorius apie santuokos nutraukimą. Dažniausi kreditoriai yra bankai ir lizingo įmonės.
„Prasidėjus ekonominei krizei, kreditoriams geriau turėti du skolininkus nei vieną – gauna didesnes garantijas, kad skola bus grąžinta. Kreditoriams suteikta teisė įsijungti į bylą ir prieštarauti. Jei nors vienas sutuoktinis yra nemokus, kreditoriai prieštarauja. Jei bankas teismui parašo atsiliepimą, kuriame nesutinka, kad už finansinius įsipareigojimus būtų vienas atsakingas, tai skyrybų iš esmės nebegali būti“, – tvirtino teisininkė.
Pasak A.Andriuškevičiūtės, įsikišus kreditoriams, teismas atideda bylos nagrinėjimą, kol negaunamas sutikimas iš banko.
„Yra tokia tendencija – 99 procentai tokių bylų atidedamos. Įrodyti, kad paimta paskola buvo išleista vieno asmens reikmėms, pavyzdžiui, turistinei kelionei, galima tik teisiniu keliu“, – teigė A.Andriuškevičiūtė.
Mažiausiai mėnuo
Teisininkė pastebėjo, kad žmonės dažnai nežino skyrybų procedūrų ir užsitęsęs procesas jiems tampa netikėtumu. Skyrybos gali būti sustabdytos mėnesiui ar net pusei metų. Tai priklauso nuo to, kaip sekasi viską suderinti su kreditoriais.
Visai kitaip bylos eiga gali pakrypti, jei sutuoktiniai sutinka solidariai mokėti paskolas ir nereiškia vienas kitam pretenzijų.
„Jie gali mokėti kaip nori, bankui svarbu, kad skolą būtų grąžinama. Jei sutuoktiniai pasirašė nekilnojamojo turto pirkimo sutartį, mažai ką gali ir užginčyti. Bankas turi teisę pareikalauti ir reikalauja“, – sakė A.Andriuškevičiūtė.
Per kiek laiko žmonės išsiskirs, lemia tai, ar skiriamasi taikiai. Jei teismui pateikiami visi skyrybų dokumentai, juos privalu išnagrinėti per 30 dienų. Panevėžyje šio termino dažniausiai laikomasi, tačiau Vilniaus teismai dėl didesnio užimtumo tokias bylas nagrinėja ilgiau.
Skyrybos, pagal jų sudėtingumą ir sutuoktinio turimo turto dydį, gali kainuoti nuo 150 litų iki kelių tūkstančių. Skyrybų kaina vidutiniškai apie 400–700 litų.
Panevėžyje Skyrybų centras veikia porą metų. Šios bendrovės šūkis – greitos ir pigios skyrybos. Tai neliko nepastebėta panevėžiečių, ir centro darbuotojai dėl tokio šūkio neretai sulaukia priekaištų.
„Vieni į skyrybos žiūri natūraliai, o kiti, senesni žmonės, nusiteikę priešiškai. Gal tiems, kuriems santuoka yra šventas dalykas ir jie gražiai ir laimingai gyvena, išsiskirti yra amoralu. Kartą viena moteris bendrovę išvadino velnio išpera“, – prisiminė A.Andriuškevičiūtė.
Skyrybų centras kai kurių profesijų besiskiriantiesiems, pavyzdžiui, policininkams, taiko nuolaidas. Pasak A.Andriuškevičiūtės, taip yra todėl, kad policininkai aktyviai dalyvauja skyrybų bylose.
Nori atgauti pinigus
Bankų atstovai tvirtina, kad į skyrybas kišasi tik norėdami užsitikrinti, jog nebūtų piktnaudžiavimų ir jie atgautų paskolas.
„Advokatai nusprendžia, kas turtą palieka, o kas – paskolą mokės. Bankas prieš suteikdamas paskolas gauna abiejų sutuoktinių laidavimus. Bankas niekada nesiima spręsti, kuris kaltas, kuris dalinsis – jam tai visiškai neįdomu. Tegul skiriasi, bet paskolą turi grąžinti“, – pasakojo „Swedbank“ Panevėžio valdytoja Zita Kurutienė.
Pasak Z.Kurutienės, bankai nesutinka, kad paskolos mokėjimas būtų užkrautas sutuoktiniui, kuris prarado darbą ir neturi pajamų.
„Galima bandyti palikti paskolos mokėjimą tam, kuris neturi darbo. Tokiu atveju paskolos mokėjimas sustoja. Bankas nesutinka, kad kitam sutuoktiniui nereikės grąžinti savo dalies, kaip buvo sutarta. Butas pirktas abiejų sutuoktinių vardu, jie turi kaip nors susitarti“, – teigė Z.Kurutienė.
Anuliuoja ketvirtadalį santuokų
Bažnyčia skyrybas ir tokias paslaugas teikiančias bendroves vertina neigiamai. Panevėžio vyskupui Jonui Kauneckui Lietuvoje besisteigiančios skyrybų bendrovės kelia pyktį.
„Kelia pasipiktinimą ir skausmą, kad taip lengvai skiriama. Jeigu būtų steigiami centrai bandant sutuoktinius sutaikyti, tada ir Bažnyčia galėtų prisidėti. Kunigai galėtų pabandyti rasti bendrą kalbą tarp žmonių. Kai atsiranda kita šeima, nebegali būti bažnytinės santuokos. Tokie žmonės jaučiasi iškritę iš katalikų bendruomenės“, – tvirtino vyskupas.
J.Kauneckas teigė, kad su Bažnyčios palaiminimu išsiskirti įmanoma tik tuomet, jei šeimoje smurtaujama, kuris nors iš sutuoktinių yra alkoholikas. Išsiskyrusieji nebegali susituokti Bažnyčiai laiminant, tačiau ir ši taisyklė turi išimčių.
„Kartais pripažįstama, kad santuoka nebuvo tikra. Tada pripažįstama, kad Santuokos sakramentas neįvyko, tada galima tuoktis su kitu žmogumi. Fiktyvia santuoka laikoma prievarta sutuoktieji. Porą tokių atvejų yra buvę. Moteris laukėsi, o vyrui jos giminės pasakė: jei nevesi, pasamdysime banditą ir jis tave nušaus. Tokiu atveju santuoka laikoma neįvykusia, nes joks sakramentas negali įvykti per prievarta“, – kalbėjo J.Kauneckas.
Santuoka anuliuojamos ir kitais atvejais. Kai vienas sutuoktinių serga psichine liga ar kai išsiaiškinama, kad sergama neišgydoma impotencija, ar jei žmogus santuokos metu buvo nebrandus.
Per metus Panevėžio vyskupijoje užregistruojama per 1000 santuokų. Praėjusiais metais santuoką pripažinti netikra prašė apie 100 panevėžiečių. 25 santuokas Bažnyčia anuliavo.
Mantas TOMKŪNAS
