Konservatoriai siūlo Seimui išankstinius rinkimus, o jei nesutiks, kels klausimą apie Vyriausybės pasitraukimą. Opozicija tokius Landsbergio pareiškimus vadina blefu ir bandymu nukreipti dėmesį nuo į skandalą įsivėlusių ministrų.
„Aš nemanau, kad yra koks kitas būdas, kaip išspręsti šitą problemą be visiško politinės sistemos perkrovimo. <...> Manau, kad reikia spręsti dėl Vyriausybės pasitraukimo ir dėl išankstinių Seimo rinkimų“, – teigia G. Landsbergis.
Taip konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis reaguoja į savivaldybių išmokų skandalą, kurio epicentre atsidūrusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė įteikė premjerei Ingridai Šimonytei atsistatydinimo pareiškimą. Pasak Landsbergio, jau tris ministrus įpainiojusios problemos neišsprendžiamos be visiško valdžios pakeitimo.
„Ar tokį aukštą skaidrumo ir atskaitomybės standartą politinė Lietuvos sistema gali atlaikyti“, – kalba G. Landsbergis.
Landsbergis per aukštu standartu vadina prašymą negrobstyti mokesčių mokėtojų pinigų ir atsiskaityti čekiais už išleistus pinigus degalams, ryšiui, ar kitoms paslaugoms. Pasak konservatorių lyderio, ne tik Švietimo, mokslo ir sporto ministrė nekaupė čekių. Esą per karantiną degalus pylėsi ir intensyviai važinėjosi ne tik savivaldybių tarybų, bet ir Seimo nariai.
„Kol neprasidėjo tyrimai ir kas nors nepradėjo ko nors aiškintis, būdamas Europos parlamento nariu aš taip pat gavau reprezentacines lėšas ir čekių neturiu“, – sako G. Landsbergis.
Skandalas palietė ne tik Šiugždinienę, bet ir finansų ministrę Gintarę Skaistę bei kultūros ministrą Simoną Kairį. Jie kol kas savo atsistatydinimų premjerei neneša, laukia, ką nuspręs partija.
„Dabar, kai klausimas tampa ir vyriausybiniu bendrąja prasme, ir partine prasme, ir koalicine, tai aš nuo kažkokių vertinimų norėčiau susilaikyti“, – teigia S. Kairys.
Valdančiajai koalicijai priklausantis liberalas Eugenijus Gentvilas pirmalaikių Seimo rinkimų idėją vertina skeptiškai, tačiau palaiko idėją trauktis visai Vyriausybei.
„Pakankamai racionalu ne tvarkytis su pavieniais ministrais, o dar išlįs kažkokių kitų čekių ar ne čekių problemų, o ką tada daryti?“, – kalba E. Gentvilas.
„Tam tikra apimtimi kažkoks perkrovimas yra įmanomas. <...> Pasitarsim, kokia apimtimi galėtų būti, bet apsvarstyti šitą susidariusią situaciją valstybei reikia kiekvienai valdžios grandžiai“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
„Kalbos apie pirmalaikius Seimo rinkimus tai, aš manau, čia visiškai perteklinė priemonė, o ką tai duos? O sistemą tai sutvarkys? O jeigu tie patys žmonės bus išrinkti į naują parlamentą? Klausimas, ar jie kandidatuotų? Šiandien reikalingas sprendimas skubus, greitas, kokybiškas, kad pakeisti, sutvarkyti visą sistemą“, – tikina Klaipėdos universiteto politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili.
Šimonytė kol kas viešai Landsbergio pasisakymų neįvertino, Seime į žurnalistų klausimus neatsakinėjo. Kol kas neaišku, ar premjerė tenkins Šiugždinienės prašymą atsistatydinti. Savo prašymą aiškina pati ministrė.
„Įvertinau dar kartą susidariusią situaciją, galimą poveikį darbui, švietimo sistemai. Dėl kilusio ažiotažo, tai yra sistemos problema ir jas reikia spręsti“, – kalba J. Šiugždinienė.
Tuo metu opozicija primena, kad konservatoriai vėl ėmėsi to paties triuko, kurį naudojo 2021-ųjų gruodį, kai Šimonytė atmetė dviejų ministrų Skuodžio ir Landsbergio atsistatydinimus, kai šiems kilo problemų stabdant „Belaruskalij“ trąšų tranzitą.
„Dar visi prisimenam trąšų skandalą. Tai tas formalus pareiškimo padavimas, prieš tai aptarus, kad jis nebūtų patenkintas, tai čia mes galim tais pareiškimais mėtytis kiekvieną dieną tokioje situacijoje“, – sako Seimo narys Saulius Skvernelis.
Skvernelis Landsbergio išsakytas mintis vadina dūmų užsklanda.
„Ponas Landsbergis kaip kortų šuleris yra: blefuoja ir meluoja visuomenei. Tokiu būdu bandoma kalba nukreipti kažkur kitur, kad būtų atsitraukta nuo susikompromitavusių ministrų. Tiesiog yra meluojama ir šantažuojama valstybė, jeigu prisimenat, lygiai tokiu pačiu būdu kaip per trąšų skandalą“, – kalba S. Skvernelis.
Opozicija nuolat primena, kad dabartiniai konservatoriai, ir ypač pats Landsbergis, tuometį Skvernelio Vyriausybės susisiekimo ministrą Narkevičių į miltus malė dėl gerokai mažesnių sumų – vakarienių Minske ir Abu Dabyje, už kurias apmokėjo valstybės įmonės. Tai joms kainavo vos kelias dešimtis eurų.
„Neina turbūt kalba, kad man 10 ar 70 eurų yra galimybė papirkti. Aš skaitau save absoliučiai nepaperkamu“, – 2020 metų sausio 20-ąją kalbėjo buvęs ministras Jaroslavas Narkevičius.
Prieš užimdama premjero postą Šimonytė dievagojosi, kad susikompromitavusių ministrų jos Vyriausybėje nebus. O jei šie nesusipras, esą pasitrauks ji pati.
„Net jei jis buvo nekaltas, ta įtampa, kurią visuomenėje sukelia tos temos nagrinėjimas, ji pati savaime nėra gera ir manau, kad tie žmonės, kurie eina į politiką, tą riziką turi prisiimti. Aš taip skaitau šį punktą ir taip jį taikyčiau sau“, – 2020 metų lapkričio 8-ąją tvirtino Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Tačiau kilus panašiai istorijai, Šimonytė Šiugždinienę ne paragino trauktis, o gynė. Ir net neprašo pateikti išlaidų kvitų.
„Esu stipriai nusiteikęs prieš Linčo teismą ir stengiuosi į problemas, kurios iškyla valstybėje žiūrėti sistemiškai. <...> Dabar situacija yra tokia, kad atrodo, kad vienas žmogus yra tos sistemos tapęs, ir vienam žmogui pasitraukus sistema taptų kažkuo tai geresnė, aš taip nemanau“, – kalba G. Landsbergis.
„Kai aš buvau ir premjeras, ir tuo metu buvo prezidentė Grybauskaitė, tai, žinot, kai kurie ministrai arba viceministrai atsistatydino prisipažinę, kad sovietiniais laikais penkis rublius viena ministrė davė gydytojui, ministrė turėjo palikti pareigas, o čia mes kalbam apie visiškai kitas pinigų sumas“, – sako Seimo narys Algirdas Butkevičius.
Į konservatorių pareiškimus sureagavo ir Prezidentūra, iš kurios dėl to, kad neturėjo čekių už išlaidas patirtas Kauno miesto taryboje, pasitraukė Nausėdos patarėjas Povilas Mačiulis.
„Vyriausybė yra tapusi trijų ministrų įkaite, ši situacija komplikuoja visą situaciją tiek visai Vyriausybei, Seimui, tiek politinei sistemai. <...> Kad ir kokie būtų sprendimai, svarbiausia apsispręsti greitai“, – tikina prezidento patarėjas Valdas Augustinavičius.
Konservatoriai Seimo ir Vyriausybės likimą nusprendė spręsti prezidiumo posėdyje, kurį sušaukė šiandien po pietų. 3 valandas trukusioje nuotolinėje diskusijoje partija nusprendė įpareigoti frakciją Seime pateikti siūlymus, kaip skaidrinti savivaldybių tarybų narių atsiskaitymo tvarką. Konservatoriai taip pat apsisprendė dėl Seimo ir Vyriausybės ateities.
„Siūlyti pirmalaikius Seimo rinkimus ir trečias punktas, jei antroji iniciatyva nepavyktų Seime, svarstyti Vyriausybės atšaukimą. <...> Reikalinga ne tik koalicijos partnerių parama, reikalingi 85 balsai Seime, įtikinėt reikės ir opoziciją“, – aiškina Seimo narys, konservatorius Paulius Saudargas.
Konservatoriai dar savo pozicijas derins su Liberalų sąjūdžiu ir Laisvės partija.
