Vaiko teisių saugotojos vėl sukūrė skandalą – dvejus metus nesidomėjusios, klykdamos atėmė motinos emigrantės paliktą mažylį, o jo globėjos pensininkės vos nenuvarė į kapus.
„Alio, mamyte, ar mane girdi?“ – išėjęs į kitą kambarį ir prie ausies pridėjęs mobilųjį telefoną klausia penkerių metukų Danielius. – Kaip tu gyveni? Mamyte, aš tave labai myliu, nepaprastai pasiilgau! Kada iš Anglijos parvažiuosi pas mane?“
Kol berniukas taip kalba, jį prižiūrinti radviliškietė invalidė Irina Ašakienė braukia ašarą.
Nes telefonas neveikiantis, jis net neįsijungia. Mažasis Danielius tai žino, tačiau telefonas – jo brangiausias žaislas, lyg didžiausia brangenybė saugomas žaislų dėžutėje.
Tokių danielių – pilna Lietuva. Tokiems apibūdinti jau paplitęs liaudies sugalvotas naujadaras – „euronašlaičiai“.
„Euronašlaičio“ Danieliaus ir jo motinos Kotrynos istorija – tipiška lietuviško skurdo drama.
Vyras ir dvi jo moterys
Ar gali gyvendamas prie jūros likti jos nematęs? Danieliaus mama Kotryna I. Ašakienei kartą prisipažino, kad jai būtent taip ir nutikę.
Kotryna ir jos kone 10 metais vyresnė sesuo Kristina su motina augo Klaipėdoje. Tačiau šeima skurdo, nes motina gėrė, tad dukros ir pasivaikščiojimai jai nerūpėjo. O vėliau skurdas moterį privertė išsikraustyti į kaimą Kelmės rajone, kur gyvenimas pigesnis.
Užaugusios tokiomis sąlygomis seserys skubėjo pradėti gyventi savarankiškai, tik augant pas geriančią motiną sunku tam pasiruošti, įgauti proto bei įgūdžių. Tad ir neįgavo. Vyresnėlė Kristina taip ir nebaigusi vidurinės, užtai jau turi 4 vaikus, ir visi – nuo skirtingų vyrų. Visgi stengiasi kabintis už gyvenimo – ji gyvena kaime už Radviliškio, negeria, rūpinasi vaikais.
Auginti Kristinos mažylius, kol dar pati buvo paauglė, padėjo jaunesnė sesuo Kotryna.
Prieš 6–7 metus Kristina su tada turėtais dar 3 vaikais, vieno jų tėvu Donatu ir tuomet pilnametystės baigiančia sulaukti Kristina Radviliškio centre išsinuomojo butą. Ankštą, apleistą, bet – pigų.
Seserys bute sukosi aplink Kristinos mažylius, o Donatas dirbo vairuotoju. Atrodo, vyrukas stengėsi ne tik darbe, bet namie... Netrukus pastojo ir jaunesnioji Kotryna.
Motina susidraugavo su kaimyne
Prieš 5 metus Kotrynai gimė Danielius.
Žmonės kalba, kad berniukas – iš akies luptas Donatas. Tiesa, tai neįrodyta, nes išrašant kūdikio gimimo liudijimą, paklausta apie vaiko tėvą, kiek padvejojusi Kotryna nurodė palikti tuščią grafą.
Po tokio įvykio seserų santykiai atšalo. Nuomojamame bute liko tik Donatas su Kotryna ir Danieliumi, o Kristina išsikraustė pas eilinį meilužį, susilaukė su juo ketvirtojo vaikelio.
Na o Donatas su Kotryna susidraugavo su tame pačiame name butą turinčia invalide I. Ašakiene.
Pedagogų dukra Irina, kol turėjo sveikatos, dirbo auklėtoja ir muzikos mokytoja. Jos vyras be saiko gėrė, todėl išsiskyrusi viena pati užaugino du vaikus.
Dabar dėl sunkios ligos I. Ašakienei išopėjusios kojos, ji beveik nebevaikšto, bet Donatui su Kotrynai išvykstant kur nors su reikalais, niekada neatsisakydavo pagloboti jų mažąjį Danielių.
Dalinosi paskutiniu kąsniu
Įsibėgėjant krizei Donatas dar 2008 metais liko be darbo ir su savo drauge nutarė emigruoti. O kur dėti trejų metų vaiką? Kristinos motina jau visiškai prasigėrusi, Donato tėvas nenori nė girdėti apie jokį anūką.
Pora maldavo I. Ašakienės pagloboti mažylį. Žinoma, pažadėjo siųsti pinigų jam išlaikyti. Laikinai, kol įsikursią.
Irina sutiko, nes jau gyveno vieniša – jos pačios abu vaikai suaugę ir emigravę į Vokietiją.
Tačiau kelis mėnesius siųstos Kotrynos ir Donato perlaidos nutrūko. Užsieniečiai seniai stebisi – iš kur mes tokie kantrūs? I. Ašakienė irgi nusprendė kentėti. Kas, kad berniukas svetimas, bet visgi ne šunelis, atiduoti į vaikų namus – širdį gelia. Tad Danielių ji augino iš savo varganos pensijos, kurios begauna vos per 400 litų. Didesnę pusę šių pinigų moteris sumoka už butą, tai kas lieka vaistams bei maistui?
Tačiau nei tai, nei mažasis Danielius valstybei nerūpėjo. Mažylis Lietuvos valstybei paprasčiausiai... neegzistavo, nes Kotryna išvyko neišsiregistravusi. Šiemet kilęs mokesčių skandalas atskleidė, jog taip pat yra pasielgę dešimtys tūkstančių emigrantų.
Išvežė klykiantį vaiką
Taip Danielius beveik dvejus metus augo pas jam svetimą, bet paskutiniu kąsniu besidalinančią I. Ašakienę. Tikriausiai būtų ir dar ne vienerius metus gyvenęs, jei ne Irinos kivirčas su balsingomis kaimynėmis. Iki šiol gražiai bendravusios moterys kažko apsižodžiavo, susipyko ir nedelsdamos paskundė savivaldybei, kad I. Ašakienė auginanti svetimą berniuką. Ne šiaip auginanti, o esą kankinanti, mušanti, marinanti badu.
Nedelsdama I. Ašakienę aplankė Radviliškio vaiko teisių apsaugos tarnybos (VTAT) komisija. Dvi valdininkės paklausinėjo Irinos apie Kotryną, jos vaiką ir išvažiavo.
Kitą dieną valdininkės vėl kažko užsuko pas I. Ašakienę, bet šįkart joms niekas neatvėrė buto durų. I. Ašakienė tikina, kad su mažyliu buvo išvykusi, bet valdininkės, nors įrodymų pripažino neturinčios, ją leido sau išvadinti melage.
Kadangi kaimynė tvirtino, esą Danielius sumuštas, buvo nutarta laužtis į butą ir vaiką atimti jėga.
Į Irinos balkoną kopėčiomis įsliuogę ugniagesiai įleido policiją. VTAT valdininkės pačiupusios išnešė klykiantį Danielių, neleidusios jam pasiimti nė vieno žaisliuko. Net neveikiančio „stebuklingojo“ telefono, kuriuo berniukas nuolat „pakalba su mamyte“...
Vakare visos televizijos paskelbė, jog VTAT išgelbėjo žiaurios pensininkės mušamą, kankinamą, badu marinamą penkiametį.
Globėja vos nenumirė
„Aš juk būčiau vaiką atidavusi gražiuoju, palydėjusi į globos namus, – pasakodama „Akistatai“ apsiverkė I. Ašakienė. – Bet VTAT valdininkės nutarė kitaip – veikti efektingai, skandalingai. Jos dabar raportuoja išgelbėjusios nuo pražūties vaiką, o mane žurnalistams pristatė kaip monstrą, vaikų kankintoją. Ir niekam neįdomu, kad kol Danielius augo mano bute, per tuos beveik dvejus metus nė karto nesirgo! Nesuprasi – ar tarnybos skirtos padėti žmonėms, ar žmonės reikalingi tarnyboms kaip darbo priemonė...“
Mažojo Danieliaus paakyje iš tikro švietė mėlynė. Bet Irina pasiruošusi prisiekti, jog nepaprastai judrus berniukas pats užsigavo jos ankštame bute, perpildytame senų daiktų bei baldų.
Tą pačią dieną, kai buvo išvežtas Danielius, pas I. Ašakienę atskubėjo greitosios pagalbos automobilis – pažeminta ir apšmeižta sunkiai ligota moteris vos nemirė, sutrikus širdžiai.
Negana skandalo, prieš I. Ašakienę pradėtas ikiteisminis tyrimas. „Akistatos“ žiniomis, klausinėjamas Danielius pareigūnams nepatvirtino, kad pas I. Ašakienę buvo mušamas.
Kiek „euronašlaičių“ – nežinoma
Išgirdusi, kas nutiko, iš Didžiosios Britanijos parlėkė Kotryna.
Tačiau VTAT valdininkės atsisako jai grąžinti vaiką, kelia šiandien bedarbiui neįvykdomas sąlygas – susirasti būstą, pragyvenimo lėšų. Kol kas Kotryna sugebėjo tik prisiregistruoti Šiauliuose, aplankė darbo biržą. Ką „euronašlaičio“ Danieliaus motina darys toliau – ji pati dar neapsisprendė. Aišku viena, jog darbo Lietuvoje ji dar ilgai neras. Vadinasi, neturės buto, vadinasi...
Pasak statistikos, mūsų šalyje yra keliolika tūkstančių „euronašlaičių“, kurių tėvai emigravę ieškoti darbo užsienyje.
Radviliškio VTAT vyresnioji specialistė Larisa Paužienė teigia, kad emigruodami tautiečiai vaikus dažniausiai palieka savo tėvams, kartais – tolimesniems giminėms. Visi jie turi pranešti VTAT apie globojamą emigrantų paliktą nepilnametį, palikto vaiko gyvenimo sąlygos tikrinamos.
Kiek Lietuvoje tokių „euronašlaičių“ kaip Danielius, nežinia kam paliktų, nežinia kieno ir kaip auginamų, – nežino niekas.
Sigitas STASAITIS
