Didžiųjų miestų gyventojai teigia, kad tyla ir ramybė jau tapo didelė prabanga. Naktimis miegoti ir pailsėti neleidžia pasilinksminti užsinorėję motociklų ar automobilių vairuotojai, o anksti ryte miesto gyventojus pakelia vežamos šiukšlės ar gatvių remonto darbai.
Savivaldybės skundų gaunama šimtais
Vilniaus miesto savivaldybės Administracinės veiklos skyriaus vedėjas Gintaras Leperskas atskleidė, kad savivaldybė dėl triukšmo skundų gauna šimtais.
„Negaliu pasakyti tikslaus skaičiau, nes nėra, kaip jų suskaičiuoti, tačiau jų tikrai daugiau nei dešimtys“, – teigia G. Leperskas.
Miesto gyventojai skundus pateikia dėl įvairiausio triukšmo: nuo vakarinių pasilinksminimų iki gaidžių giedojimo rytais.
„Dėl visko skundžiasi. Dėl bet kokio triukšmo – kavinių triukšmas, ventiliatorių triukšmas, statybų triukšmas, gyvūnų triukšmas, transporto priemonių triukšmas, gamybinis triukšmas ar kaimynų keliamas triukšmai“, – pagrindines skundų priežastis išvardino vedėjas.
Policijoje daugiausia skundų dėl vakarėlių
Policijos departamento prie VRM Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis teigia, kad ir policija gauna įvairių skundų, tačiau daugiausia jų dėl įvairių pasilinksminimų.
„Daugiau pranešimų gauname dėl vakarėlių, kad muzika garsiai groja. Yra ir įvairių skundų dėl motociklų keliavo triukšmo, statybų keliamo triukšmo, remonto darbų“, – teigia R. Matonis.
Kadangi daugiausia pranešimų dėl vakarėlių ar linksmybių keliamo triukšmo, policijos atstovas teigia, kad juos gauna būtent vakaro metu, kada jau triukšmo kelti nebegalima.
Kreipiasi ir į Sveikatos reikalų komitetą
Skundai dėl triukšmo, kuriuos gauna Seimo Sveikatos reikalų komitetas yra ganėtinai specifiniai.
„Daugiausia jų būna dėl gyvenamųjų namų pirmuose aukštuose įsikūrusių pasilinksminimo įstaigų – kavinių, barų. Pranešimų dėl triukšmo paežerėse ar kaimo sodybose nesame gavę“, – pasakojo Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Asta Kubilienė.
A. Kubilienė teigė, kad miestuose tvyrantis triukšmas sukelia labai didelių sveikatos problemų.
„Kaip gydytoja galiu pasakyti, tai didelė problema. Žmonės negali ne tik naktimis pailsėti, bet kartais ir dieną sunku rasti ramybę. Mes gi žinome, kad nevisi galbūt eina į darbus. Yra ir vyresnių žmonių, kurie laiką leidžia laiką namuose – tai nuolatinis nuovargis kelia stresą. Atsiranda ir kitos pasekmės nuo išsekimo, nuo tos kančios, kuri patiriama nuolat girdint triukšmą“, – kalbėjo Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė
Triukšmas – labai rimta problema
Dėl nuolatinio triukšmo keliamų sveikatos sutrikimų A. Kubilienei pritaria ir Seimo narys konservatorius Mykolas Majauskas, pateikęs pataisas Seimui griežtinti atsakomybę už triukšmo valdymo taisyklių pažeidimus ir įpareigoti valstybines institucijas privalomai imtis ūkinės veiklos ribojimų.
„Viršijus leidžiamas triukšmo normas pagal Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimus žmonės susiduria su psichikos sveikatos sutrikimais, nerimo, nemigos ar imuninės sistemos sutrikimais“, – teigė M. Majauskas.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras dalinosi informacija, kad triukšmo neigiamas poveikis dažniausiai siejamas su kitų žmogaus organizmo sistemų pakenkimu (centrinės nervų sistemos, kraujotakos, virškinimo ir kt.), tai gali būti: galvos skausmas, nemiga, cypimas ausyse, nesugebėjimas susikaupti, sumažėjęs protinis ir fizinis darbingumas ir t. t.
Europa imasi griežtų priemonių, o Lietuvoje baudos – juokingos
Seimo nario teigimu visame pasaulyje miestų administracijos, Vyriausybė į triukšmo valdymo taisyklių nepaisymus žiūri žiūri labai atsakingai.
„Brangios Europos sąjungos šalys taiko ypatingai griežtas bausmes, turi griežtas taisykles, o baudos už taisyklių nesilaikymus yra labai didelės. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje baudos siekia net iki 5 tūkstančių svarų, jei pažeidimas pakartotinas“, – kalbėjo M. Majauskas
Lietuvoje pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 488 straipsnį, šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukia baudą nuo dvidešimt iki 80 eurų.
M. Majausko teigimu tokių sankcijų tikrai nepakanka.
„Lietuvoje baudos tikrai yra juokingos ir sankcijos nėra adekvačios padarytiems nusižengimams“, – teigė Seimo narys.
Problemos sprendimas – kompleksinis
Vilniaus miesto savivaldybės Administracinės veiklos skyriaus vedėjo G. Lepersko teigimu tokia problema tik savivaldybėje nėra išsprendžiama.
„Jei būtų koks būdas būtų turbūt visas pasaulis jau būtų triukšmo problemą išsprendęs“, – komentavo G. Leperskas
Policijos atstovo manymu atsakomybė visų pirma yra žmonių: „Pats žmogus turi suvokti, kad jis triukšmaudamas trukdo kitam žmogui. “
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė A. Kubilienė teigė, kad spendimas yra kompleksinis.
„Kiek žinau yra teisės aktai, kurie savivaldybių lygmens ir jais galima vadovautis, bet akivaizdu, kad tam tikros savivaldybės nesugeba susitvarkyti. Tai galbūt reikėtų nacionalinių teisės aktų pakeitimo“, – svarstė A. Kubilienė.
Sveikatos apsaugos ministerija ir Teisingumo ministerija jau dabar svarsto įvairias pataisas dėl triukšmo, tačiaus jos dar nėra įregistruotos.
M. Majausko nuomone pirmiausia šią problemą reikia pradėti tvarkyti nacionalinių lygmeniu.
„Įstatymuose turi būti įtvirtinti triukšmo normatyvai, kurie yra leidžiami. Tik vėliau savivaldybės gali zonuoti ir pagal atskiras teritorijas nustatyti, kas vienoje teritorijoje galima daugiau, o kitoje mažiau“, – teigė Seimo narys.
