Skubios medicinos centro vadovas: „Norėtųsi, kad žmonės suprastų, kur mes atsidūrėme"

„Norėtųsi, kad žmonės suprastų, kur mes atsidūrėme, kad situacija yra labai rimta“, – sako VUL Santaros klinikų, vienos iš centrinių įstaigų kovos su COVID-19 fronte, Skubios medicinos centro vadovas dr. Andrius Klimašauskas. Gydytojas visuomenei siunčia svarbų įspėjimą – nepaisant dabar tvyrančios atsipalaidavimo atmosferos, būtina likti susikaupus, nes, priešingu atveju, tai gali vesti į itin blogą situaciją.

117

Pasakodamas apie pandemijos metu pasikeitusią darbo kasdienybę gydytojas neslepia – iš pradžių būta daug nerimo, daug iššūkių kėlė tiek srautų valdymo klausimai, tiek darbo jėgos stygius skyriuje.

(117 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Koronavirusas plinta Lietuvoje
 

„Visi buvome išsigandę. Bet tai yra žmogiška, kai nesi užtikrintas ne tik kas bus už mėnesio, o rytoj. Tai visiškai normalu. Kalbėdavomės su darbuotojais, aiškindavome, kad nerimą gali išsklaidyti apsaugos priemonės“, – ketvirtadienį surengto nuotolinio pokalbio metu sakė jis.

Skyrius išaugo dvigubai

Anot A. Klimašausko, nors kai kam ir kyla klausimas, ar karantino  metu sustabdžius daugelį sveikatos paslaugų priėmimo skyriuose dar yra ką veikti, darbai šiandien nėra sustoję  –  į jo vadovaujamą skyrių pacientai pagalbos kreipiasi kaip ir iki karantino.

„Tačiau iššūkiai yra dideli, darbas, lyginant su vadinamuoju taikos periodu, pasikeitęs. Esame dvigubai išaugę, kad suvaldytume srautus, į švarius ligoninės skyrius nepatektų turintieji koronaviruso infekciją, kuri gal bus nustatyta tik vėliau“, – kalbėjo jis.

Dėl to priėmimo-skubios pagalbos skyrius kitų ligoninės skyrių darbuotojų sąskaita išaugo beveik dvigubai – teko pasitelkti daugiau slaugytojų, rezidentų.

„Pacientų padaugėjo dvigubai, taip pat – veiksmų, kuriuos reikia atlikti, buvimo skyriuje laikas pailgėjo“, – sakė gydytojas.

A. Klimašausko teigimu, pandemijos pradžioje gelbėjo nebent tai, kad atkrito tie pacientai, kuriems pagalba ir taip nebuvo būtina.

„Didžioji dalis ligonių, kuriems ir anksčiau ta būtinoji pagalba būdavo ne visai reikalinga, paskelbus karantiną nebesikreipdavo į priėmimo skyrių. Tai pirmomis savaitėmis mus gelbėjo. Kita vertus, dalis ligonių, bijodami koronaviruso patys nevažiuodavo į ligoninę.

REKLAMA

Tačiau gydytojas skubėjo pridurti, šiomis dienomis srautas priėmimo skyriuje praktiškas toks pats, kaip iki koronaviruso pandemijos.

„Ir tie pacientai yra sunkesni nei anksčiau“, – sakė jis.

Planiniai ligoniai patikrinami dar prieš operacijas

Paprašytas patikslinti, kokia planinė ir skubi pagalba šiuo metu yra teikiama ligoninėje, Skubios pagalbos ir priėmimo skyriaus vedėjas pabrėžė, kad be įprastos diagnostinės pagalbos ir gydymo dalį laiko tenka skirti COVID-19 valdymui.

„Infekcijos protrūkis pakeitė drabą tiek negatyvia, tiek pozityvia prasme. Labai greitai atskyrėme sveikų planinių ligonių, kurių buvo gerokai sumažėję, srautą nuo kitų. Kita vertus, negalime ignoruoti, kad šiuo metu kiekvienas atvykęs pacientas gali būti infekcijos nešiotojas arba jau sergantis. Taigi buvo sukurti protokolai, kurie numatė veiksmus, kurie leistų išvengti užsikrėtimo atvejų kad to neatitiktų“, – kalbėjo jis.

A.  Klimašausko aiškinimu, kiekvienam pacientui, kuriam tam tikru metu numatyta operacija, gauna informaciją ir dėl infekcijos yra tikrinamas iš anksto.   „Yra nustatyta aiški tvarka, kiekvienas planinis ligonis gauna informaciją dar iki operacijos. Jam yra atliekamas testas dar iki atvykimo į ligoninę – vakare arba ryte iki atsigulimo į ligoninę. Taip užtikrinamas sveiko covid-19 prasme ligonio patekimas į gydymo įstaigą“, – pasakojo jis.

Skubi pagalba – ir specialiose patalpose

Pašnekovo teigimu, pasikeitęs ir ekstrinis darbas – kartais pagalbą tenka teikti laikantis visų saugumo priemonių net nežinant, ar asmuo gali būti užkrato nešiotojas.

„Kaip ir anksčiau, visiems, kurie turi bet kokį skundą, kuriems reikalinga diagnostika ir gydymas stacionare, ji yra suteikiama. Tik visi besikreipiantys turi būti pasiruošę visiškai kitokiam priėmimui. Reikia nusiteikti, kad reikės dalį laiko skirti laiko pandemijos kontrolei. 

Jei tai yra neatidėliotinas atvejis, ligoninė pasiruošusi teikti pagalbą ir net neatlikus tyrimo. Tuomet ligonis yra paguldomas į specialias tam skirtas patalpas ir pagalba teikiama laikantis saugumo iki bus sulaukta atsakymo, ar žmogus serga“, – pasakojo jis.

REKLAMA

Kviečiame žiūrėti visą pokalbį:


Rašyti komentarą...
j
jojo
2020-04-30 19:03:50
Pranešti apie netinkamą komentarą
jo jo ,teikit pagalba,jei jaunu netikrinate...o pasirodo mano artimas zmogus nuvyko i ligonine su umais pilvo skausmais ir jam neeme testo koronai nustatyti,jis pareikalavo ir ka jus manote,-teigiamas,nors simptomu jokiu,pasitikrino kitur-neigiamas,sie testai yra 0 vertes.Tai jis iir sako,geriau ziureti,ka sako savijauta,o ne testai.Nesuprantu,man atrodo,kad kaip kas nori,taip ir interpretuoja(ypac SAM).
Atsakyti
0

l
liudime
2020-04-30 19:18:04
Pranešti apie netinkamą komentarą
atsiprasau iskart, zinau, kad tikrai geru daktaru ir medicinos specialistu yra ir gerbiu juos, bet dauguma atsilike cia toj medicinoj dirbo ir dar ilgai dirbs, kiekvienas duhas lietuvoj mokslus baigt gali, 1 is 30 dar kazka gal supranta jei turi polinki, skaito ir domisi, visi kiti del skaiciaus. Parode destytojas pirstu, kad taip yra, o ne kitaip ir viskas daugiau nieko nesupranta, nei kas, nei kur, nei kodel, nei tuo labiau kaip dar gali buti. Beveik visos kolegijos ir dalis universitetu turetu persivadinti i profesines mokyklas pagal tai ka moko ir pagal tai kokius zmones priema ir isleidzia.
Atsakyti
0

E
Elis
2020-05-01 10:22:16
Pranešti apie netinkamą komentarą
Gydytojai šiuo metu- tikri didvyriai
Ačiū jiems
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (3)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų