Profsąjungos ragina nesustoti ir toliau dideliais tempais didinti minimalų uždarbį, nes šis kelia ir vidutinę algą. Nepaisant visko, atotrūkis tarp vadinamųjų „dviejų Lietuvų“ išlieka, vidutinė alga kai kuriuose regionuose skiriasi net 500 eurų.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
„Akmenės cementas“ – viena didžiausių ir seniausių įmonių Akmenės rajone. Ten dirba apie puspenkto šimto žmonių.
Pernai darbuotojams atlyginimai šioje įmonėje augo dešimčia procentų.
„Praeitais metais kėlė kažkiek, nepamenu, 10 ar 5 proc. Algos tikrai taip nekyla, kaip kyla kainos“, – sako anglies malūno operatorius Arūnas.
Šių metų pradžioje algos jau irgi pakilo.
„Šiais metais sausio pirmą buvo atlikta atlyginimų peržiūra, darbininkams kėlėme 10 proc., o specialistams ir vadovams buvo kelta 7 proc.“, – teigia teisės ir personalo direktorė Giedrė Kundrotienė.
Neoficialūs duomenys stebina
Visoje Lietuvoje pernai vidutinis atlyginimas paaugo beveik 13 proc. ir į rankas perkopė 1200 eurų. Šių metų prognozės rodė perpus mažesnį augimą, vis dėlto neoficialūs pirmojo ketvirčio duomenys ekonomistus ir vėl nustebino.
„Tas metinis pokytis pirmą ketvirtį liko dviženklis. Šių metų pirmą ketvirtį vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius buvo apie 10–11 proc. didesnis nei prieš metus“, – tikina SEB vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas.
Pasak Tado Povilausko, tokį augimą lėmė dešimčia procentų didėjusi minimali alga bei keliolika procentų ūgtelėję viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai. Svarbi priežastis – ir darbuotojų trūkumas.
„Jeigu bent netrūksta, tai paleisti darbuotojų nesinori, nes konkurentai aktyvūs ir konkurencija daro savo, kad tas algas reikia kažkiek didinti“, – kalba T. Povilauskas.
„Pirmas ketvirtis, iš tikrųjų, pranoko mūsų lūkesčius“, – teigia darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas.
Ragina kelti minimalią algą
Darbdavių atstovas visgi prognozuoja, kad šiemet algos didės mažiau nei pernai.
„Aš netikiu, kad 10 proc. perkopsim. Pirmiausia, žinoma, augs gamybinis sektorius. Tai yra tie, kurie orientuoti į eksportą. O paslaugų sektorius seks iš paskos“, – komentuoja D. Arlauskas.
„Turėtų tendencija laikytis ties 10–12 proc. ir ne mažiau“, – užtikrina profsąjungų vadovė Inga Ruginienė.
Profsąjungos kalba ne apie vienženklius skaičius, o ragina, kad kitąmet minimali alga popieriuje perkoptų tūkstantį eurų. Į rankas ji priartėtų prie 800 eurų.
„Reikia nustoti tikėti įvairiom manipuliacijom, kad, jeigu augs atlyginimas, verslai pradės žlugti. Nežlugs. Verslas dirbs geriau, našiau ir produktyviau, kai to verslo darbuotojams augs atlyginimai“, – sako I. Ruginienė.
Atskirtis tarp Vilniaus ir kitų regionų
Ekonomistai mano, kad šiemet vidutinis algų augimas visgi bus vienženklis. Praraja tarp Vilniaus ir dalies kitų regionų toliau nesitraukia. Vidutinio atlyginimo skirtumas tarp sostinės ir Zarasų siekia kone 500 eurų „į rankas“.
„Vakar aš aplankiau tris įmones Zarasuose. Tikrai yra neužpildytos darbo vietos. Jeigu bus išmintinga politika dėl žmonių iš trečiųjų šalių, tai labai stipriai pagyvins ekonomiką“, – kalba darbdavių konfederacijos vadovas Arlauskas.
„Procentiškai tas skirtumas nebedidėja, bet eurais jis toliau plečiasi. Svarbiausia, kad procentiškai jis nebesiplečia. Ir jei žiūrėsim pernai, algos mažesnėse savivaldybėse augo truputį sparčiau nei Vilniuje“, – tikina ekonomistas Tadas Povilauskas.
Augančios algos tradiciškai lemia ir kylančias kainas. Nors prekių kainų infliacija išsisėmė, reikia nusiteikti, kad už paslaugas ir toliau mokėsime maždaug 5 proc. brangiau.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio viršuje.
