Kaip teigia Jungtinių Amerikos Valstijų ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC), 33 proc. JAV gyventojų jau yra gavę bent vieną skiepo nuo Covid-19 dozę, o 19,4 proc. yra pilnai pasiskiepiję „Pfizer“-„BioNTech“, „Moderna“ ar „Johnson & Johnson“ vakcinomis.
Tačiau kai kurie skiepytis nenori, nes bijo patirti šalutinius poveikius, tokius kaip karščiavimą ir galvos skausmą, o kiti yra girdėję apie daug sunkesnes, tiesa, ir daug retesnes reakcijas, pavyzdžiui, didelius išbėrimus ant rankos ar net anafilaksinį šoką.
Gydytojai primena, kad stiprios reakcijos yra retos ir kad dažnesni šalutiniai poveikiai, tokie kaip skausmas injekcijos vietoje, yra požymis, kad jūsų imuninė sistema sureagavo į vakciną.
„DailyMail.com“ paklausė trijų infekcinių ligų ekspertų, kokių šalutinių poveikių galima tikėtis pasiskiepijus kiekviena vakcina nuo koronaviruso, kodėl kai kurie žmonės juos patiria, ir ką tai reiškia.
„Pfizer-BioNTech“
Vieni dažniausių „Pfizer“ vakcinos simptomų yra skausmas ar tinimas įdūrimo vietoje, galvos skausmas, nuovargis, karščiavimas, šaltkrėtis ir raumenų skausmas.
„Juos patiria maždaug 20–80 proc. žmonių, – sakė dr. Richardas Kennedy‘is, medicinos profesorius Minesotos valstijos Ročesterio „Mayo Clinic“, ir vienas iš „Mayo Clinic“ vakcinų tyrimų grupės direktorių. – Tai paprastai yra nestiprūs arba vidutiniai simptomai, trunkantys vieną ar dvi dienas.“
Dr. Thadas Stappenbeckas, Lernerio tyrimų instituto Klivlendo klinikoje Ohajo valstijoje pirmininkas, pasakojo, kad jo praktikoje dažniausiai pasitaikantis šalutinis poveikis yra galvos skausmas.
„Galvos skausmas tikriausiai yra dažniausias reiškinys, ypač tarp pasiskiepijusių mano pažįstamų“, – pasakojo jis.
Tuomet yra retesnės reakcijos, tokios kaip pykinimas, vėmimas ir limfmazgių bei pažastų patinimas. R. Kennedy‘is teigia, kad mažiau nei vienas iš 10 žmonių patirs šiuos šalutinius poveikius.
Galiausiai yra ypač retos alerginės reakcijos į skiepą, kurios sukelia dilgėlinę, niežulį, tinimą ar net anafilaksiją. Anafilaksinis šokas yra stipri ir gyvybei pavojinga reakciją į alergiją maistui, vaistams ar tam tikroms medžiagoms. Imuninė sistema išskiria chemikalus, kurie keliauja po visą kūną, staiga nukrenta kraujo spaudimas, susiaurėja kvėpavimo takai, sutrinka kvėpavimas.
R. Kennedy‘čio skaičiavimais, tokią reakciją gali patirti vienas iš 100 000 žmonių. Tačiau, jo teigimu, geros naujienos yra tai, kad: „Tokie atvejai yra gana reti, ir gana lengvai gydomi.“
Dėl šios priežasties, CDC reikalauja, kad po paskiepijimo visi asmenys būtų stebimi 15 minučių, o tie, kurie anksčiau yra patyrę tokias stiprias alergines reakcijas, būtų stebimi pusvalandį.
Daktarai taip pat pridūrė, kad žmonės turi didesnę tikimybę patirti stipresnes reakcijas po antrojo skiepo, nes imuninė sistema jau būna pradėjusi ruoštis kovai su virusu. Todėl po paskutinės dozės ji pradeda atsaką, ir tik vėliau supranta, kad skiepas yra nepavojingas.
„Moderna“
Panašiai, kaip ir „Pfizer“ vakcina, patys dažniausi „Moderna“ vakcinos šalutiniai poveikiai yra skausmas įdūrimo vietoje, karščiavimas, šaltkrėtis, galvos skausmas ir nuovargis.
„Šiek tiek pakilusi kūno temperatūra, skausmas ir negalėjimas užmigti yra gripą primenantys simptomai, – pasakojo dr. Robertas Murpy‘is, infekcinių ligų specialistas „Northwestern Medicine“ Čikagoje, Ilinojaus valstijoje. – Jie per 48 valandas praeina savaime.“
Kaip ir gavus „Pfizer“ skiepą, po antrosios „Moderna“ dozės žmonės dažnai patiria stipresnius šalutinius poveikius. Tik nedidelis skaičius „Moderna“ vakcina pasiskiepijusių asmenų pranešė, kad po pirmojo skiepo patyrė alerginę reakciją.
R. Murphy‘is sakė: „Tai yra atidžiai stebimas reiškinys. Skiepas sukėlė dilgėlinę ir patinimą, tačiau tokių atvejų buvo labai mažai.“ Kai kurie pacientai, bet tiek tie, kurie pasiskiepijo „Moderna“ vakcina, pranešė patyrę „Covid-19 ranką“: jų oda pradėjo niežėti ir tinti, kai kuriais atvejais atsirado raudonų gumbų ar dėmių. Tačiau toks imuninės sistemos atsakas nėra pavojingas, o simptomai paprastai išnyksta per savaitę.
Oficialus dermatologų ir alergologų naudojamas terminas šiai reakcijai apibūdinti yra pavėluotas odos hiperjautrumas (angl. delayed cutaneous hypersensitivity).
„Skiepas į injekcijos vietą pritraukia imuninės sistemos ląsteles. Būtent todėl atsiranda bėrimas, kuris dingsta po vienos ar dviejų dienų, – sakė T. Stappenbeckas. – Iš pradžių tokia reakcija gali kelti nerimą, tačiau ji nėra rimta, ir neturi jokio ilgalaikio poveikio.“
„Johnson & Johnson"
„Johnson & Johnson“ vienos dozės vakcina nuo koronaviruso gali sukelti daug švelnesnius šalutinius poveikius nei „Pfizer“ ir „Moderna“ vakcinos.
„Daug mažiau žmonių praneša apie patirtus nepageidaujamus poveikius, – sakė R. Kennedy‘is. – Jie yra silpnesni, o dažniausiai pacientai skundžiasi skausmu injekcijos vietoje (o tai nestebina, nes adata praduria odą). Šį šalutinį poveikį patiria maždaug 50 proc. pasiskiepijusių.“
R. Kennedy‘is pasakojo, kad maždaug trečdalis pasiskiepijusių jautė nuovargį ir raumenų skausmą, 10–15 proc. žmonių pykino, o maždaug 10 proc. skiepą gavusių asmenų pranešė apie tinimą ir paraudimą įdūrimo vietoje.
Taigi kodėl „Johnson & Johnson“ vakcina sukelia mažiau šalutinių poveikių? R. Murpy‘is teigia, kad ši vakcina skiriasi nuo dviejų kitų.
„Johnson & Johnson“ skiepe genetinė koronaviruso informacija yra sujungta su peršalimą sukeliančio adenoviruso genais, taip paskatinant imuninį atsaką.
„Pfizer“ ir „Moderna“ vakcinos veikia kitokiu, naujesniu principu. Šių skiepų pagrindas yra koronaviruso genetinio kodo dalis, vadinama informacine RNR (arba iRNR), kuri „išmoko“ organizmą atpažinti koronavirusą ir jį pulti.
„Tai labai skirtingi mechanizmai ir gamybos procesai“, – teigė R. Murphy‘is.
Kol kas nėra užfiksuotas nei vienas anafilaksijos atvejis, pasiskiepijus „Johnson & Johnson“ vakcina, tačiau T. Stappenbeckas mano, kad taip yra todėl, jog šį skiepą yra gavę daug mažiau žmonių.
„Dabar tai tik žaidimas skaičiais“, – sakė jis.
Kodėl jauni žmonės patiria stipresnes reakcijas?
Spartėjant skiepijimo tempams, atsirado pranešimų, kad jaunesni asmenys patiria stipresnius šalutinius poveikius, palyginus su senesniais žmonėmis. Daktarai teigia, kad taip nutinka, nes senstant imuninė sistema keičiasi.
„Pasenus, visas mūsų kūnas pradeda veikti ne taip gerai, kaip anksčiau, ir imuninė sistema nėra išimtis“, – sakė R. Kennedy‘is.
Klinikinių tyrimų duomenys rodo, kad jauni žmonės po pasiskiepijimo praneša apie daugiau nepageidaujamų reiškinių nei senesni asmenys.
„Iš tiesų, jauni žmonės turi stipresnes imunines sistemas, o senstant, jos atsakas į virusus silpnėja“, – aiškino R. Murphy“is.
Tačiau tai nereiškia, kad seni žmonės nėra apsaugoti. Pasiskiepijusio amžius neturi įtakos vakcinos efektyvumui.
Ar moterų tikimybė patirti reakciją yra didesnė nei vyrų?
Moterys apie nepageidaujamas reakcijas praneša dažniau. Negana to, CDC duomenys atskleidžia, kad po pasiskiepijimo moterys patiria stipresnes reakcijas nei vyrai. Praeitą mėnesį sveikatos apsaugos ekspertai peržiūrėjo beveik 7 000 nepageidaujamų reakcijų atvejų.
Jie pastebėjo, kad apie 80 proc. reakcijų patyrė moterys, o tai reiškia, kad jų tikimybė jausti šalutinius poveikius yra keturis kartus didesnė nei vyrų. R. Kennedy‘is mano, kad tokios statistikos priežastis yra lyčių biologinių ir elgesio skirtumų derinys.
„Moterų imuninės sistemos veikia kiek kitaip: jų antikūnų atsakas yra stipresnis, – aiškino daktaras. – Moterys taip pat yra labiau linkusios kreiptis į medikus, jeigu kas nors yra negerai, o štai vyrai dažniau mano, kad jų sveikatos problemos dings savaime.“
Ar verta skiepytis?
Visi trys kalbinti medikai teigė, kad atsakymas yra taip. Vos tik gavus pakvietimą pasiskiepyti nuo koronaviruso, reiktų tai padaryti.
„Šių vakcinų poveikis yra nuostabus, – sakė T. Stappenbeckas. – Mažiau nei 1 proc. pilnai pasiskiepijusių asmenų vėl užsikrečia virusu. Toks rezultatas yra žymiai geresnis nei klinikinių tyrimų metu gauti skaičiai. Tai mes vadiname realaus pasaulio duomenimis.“
T. Stappenbeckas taip pat skatina pasiruošti galimiems šalutiniams poveikiams: dėl viso pikto turėti galimybę kitą dieną neiti į darbą, pasirūpinti pakankamu vandens kiekiu, turėti paracetamolio. Tiesa, jis pataria nevartoti vaistų profilaktiškai: „Palaukite kol simptomai atsiras. Vaistus gerkite tik tada, kai jaučiate simptomus. Ir negerkite daugiau nei 4 g paracetamolio per parą, nes kitaip perdozuosite.“
Gydytojai taip pat teigė, kad bet kokie galimi šalutiniai poveikiai, kuriuos žmonės patiria po pasiskiepijimo, yra ne tokie baisūs, kaip užsikrėtimas koronavirusu.
„Kol neužsikrečiate, nežinote, kokia bus jūsų ligos eiga, – sakė R. Kennedy‘is. – Galbūt jūs nepajusite jokių simptomų, o galbūt jums reikės plaučių ventiliacijos. Tada tikriausiai gailėsitės, kad nepasiskiepijote, deja, tuomet jau bus per vėlu.“
Originalios straipsnio versijos autorė – Mary Kekatos, vyriausioji sveikatos žurnalistė portale „DailyMail.com“.
