P. Morkūnas sako, kad dirbti pilnu pajėgumu tenka dirbti ir per karantiną, o žmonės, norintys globoti susirgusius augintinius, dažnai klinikoje šalia veterinarų praleidžia ir daugiau nei valandą. „Mes visą karantiną dirbome. Žmonės nori būti kartu su gyvūnais klinikoje, kartais būni patalpoje su žmogumi ir valandą ar pusantros. Tikrai artimas kontaktas, be to, ne visi klientai nori dėvėti kaukes.
Per pirmą karantiną, prieš metus, dirbo policija, greitoji, gaisrinė ir mes. Daugiau beveik niekas nedirbo, gatvės buvo tuščios, o mes – pilnu tempu. Įtraukta daug specialybių, kurios, mano nuomone, turi daug mažesnį kontaktą. Mes turim didelį kontaktą, o absoliučiai neįtraukti į jokius sąrašus“, – stebisi veterinaras.
„Ir pagaliau prasidėjo vakcinavimas, pasidomėjau kada ateis mūsų, veterinarų, eilė, nes turime tikrai labai didelį kontaktą su žmonėmis, o pasirodo, kad veterinarijos gydytojo specialybės, tokios apskritai net niekur nėra įtraukta į sąrašą ir paminėta...“, – su nusivylimu sako pašnekovas.
P. Morkūnas taip pat pridūrė, kad klinikoje dirba daug jaunų žmonių, kuriems skiepų teks laukti labai ilgai. „Kolektyve dirba daug jaunų žmonių, kai kuriems vos po 27 ar 28 metus, todėl mes skiepus gausime patys paskutiniai“, – sako veterinaras.
Susiduria ir su sergančiais koronavirusu
P. Morkūnas pasakoja, kad karantino metu neretai tenka gyvūnus pasiimti ir iš koronavirusu sergančių žmonių namų.
„Daug mūsų klientų serga COVID-19. Mes ir paslaugą turime – iš sergančio žmogaus namų paimam gyvūną. Narvą dezinfekuojam, bet dar klausimas lieka, ar per gyvūno plaukus galima perduoti virusą ar ne. Neatsakyta iki šiandien“, – svarsto veterinaras.
Pasak jo, tokių atvejų buvo ne vienas, ir eiti į namus, kuriuose visa šeima serga koronavirusu, teko. Be to, reikia surinkti ir gyvūno ligos istoriją, kas dar labiau padidina užsikrėtimo riziką.
„Reikia bendrauti, surinkti anamnezę. Žinoma, galima telefonu tą padaryti, bet juk žmonėms rūpi jų gyvūnai, jie nori viską gyvai išsakyti“, – atskleidžia P. Morkūnas.
Veterinarijos gydytojas neslepia nusivylimo dėl to, kad į prioritetinius sąrašus nebuvo įtraukti, tačiau pykčio sako nejaučiantis. „Atrodo, nesinori pykti, bet keista, kaip sudaromi tie grafikai. Su visa pagarba visoms kitoms specialybėms, nenorime gauti skiepų anksčiau, negu kiti, nes visi mes vienodi, bet manome, kad veterinarijos gydytojai tikrai turi būti įtraukti į prioritetų sąrašą“, – sako pašnekovas.
Kodėl reikalingos vakcinos nuo COVID-19?
Vakcinos nuo COVID-19 yra vaistai, kuriais siekiama užkirsti kelią naujo koronaviruso SARS-CoV-2 sukeltoms ligoms, sukeliant imuninį organizmo atsaką. Dabartinė COVID-19 pandemija yra pasaulinė krizė, turinti milžinišką neigiamą poveikį žmonių sveikatai, socialiniam ir ekonominiam gyvenimui.
COVID-19 gali sukelti sunkių ligų su dar nežinomomis ilgalaikėmis pasekmėmis bet kokio amžiaus žmonėms. Kai kurie ligų atvejai gali baigtis mirtimi. Norint apsaugoti visuomenės sveikatą, ypač sveikatos priežiūros specialistus bei pažeidžiamas grupes, tokias kaip pagyvenę žmonės ar sergantieji lėtinėmis ligomis, reikia saugių ir veiksmingų vakcinų nuo COVID-19.
Kaip ilgai išliks imunitetas?
Kadangi virusas yra naujas, šiuo metu nėra pakankamai žinių, kiek laiko po vakcinacijos išliks imunitetas, taip pat neaišku, ar bus reikalinga reguliari revakcinacija, rašoma koronastop.lrv.lt
Ar didelių įmonių / organizacijų darbuotojai gali būti vakcinuojami prioriteto tvarka?
Didelių įmonių / organizacijų (turinčių 100 ar daugiau) darbuotojai gali būti vakcinuojami, jei nepavyksta sudaryti arba paskiepyti atitinkamą savaitę skiepijamos prioritetinės grupės ir toliau iš eilės esančios prioritetinės grupės pageidaujančių skiepytis asmenų sąrašo ir dėl to nebus sunaudotos visos turimos COVID-19 vakcinos dozės.
Savivaldybėms rekomenduojama teikti prioritetą toms įmonėms ar organizacijoms, kurių veiklos srityje nustatyta daugiausiai COVID-19 ligos protrūkių.
