REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

„Nerimą kelia antroji koronaviruso banga“, – Seime antradienį sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis. Sveikatos specialistų buvo klausiama: ar esame pasiruošę antrai COVID-19 viruso bangai? Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė Seime teigė, kad krūviai yra milžiniški ir labai stinga epidemiologų, o sąlytį turėjusių asmenų skaičiai išaugo tūkstančiais.

„Nerimą kelia antroji koronaviruso banga“, – Seime antradienį sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis. Sveikatos specialistų buvo klausiama: ar esame pasiruošę antrai COVID-19 viruso bangai? Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė Seime teigė, kad krūviai yra milžiniški ir labai stinga epidemiologų, o sąlytį turėjusių asmenų skaičiai išaugo tūkstančiais.

REKLAMA

Apie antrąją koronaviruso bangą ir apie problemas, su kuriomis susiduria sveikatos specialistai antradienį buvo diskutuojama Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos surengtame pasitarime Seime.

R. Lingienė Seime teigė, kad krūviai yra milžiniški, todėl daug epidemiologų ir specialistų išėjo iš darbo, bet 38 asmenys buvo priimti.

REKLAMA
REKLAMA

„Apdoroti tiek duomenų, surinkti ir sutikrinti juos – tai yra milžiniškas darbo krūvis. Specialistai daro ką gali ir manau, kad šiuo metu susitvarkome pakankamai gerai.

REKLAMA

Bet žinoma, reikia ruoštis antrajai bangai, kuri ateina. Kad žmones mes galėtume išlaikyti. Kaip matote, darbuotojai nebeatlaiko didžiulių krūvių ir yra jų kaita. Situacija nesibaigia taip greitai, kaip norėtume.

Turime problemą, kad specialistų trūksta. Bet jų pradėjo trūkti ne vakar, o jau kelioliką metų. Epidemiologų tiesiog mažėja. Žmonės nesuinteresuoti baigti šią specialybę ir eiti dirbti. {...} Tikrai jų neįmanoma prikviesti, atlyginimai nekonkurencingi ir tai didžiulė problema. Praktiškai priima žmonės iš kitų sričių ir tai ne pats geriausias sprendimas“, – sakė R. Lingienė ir pažymėjo, kad Vilniuje jų trūksta šiuo metu bent kelių, o visoje Lietuvoje dar daugiau.

REKLAMA
REKLAMA

Veryga: „Neprisiruošime visų specialistų visoms situacijoms“

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigė nežinantis, kaip jie suskaičiavo specialistų trūkumą. Pasak ministro, šiuo metu neplanuojama steigti naujų etatų.

„Nežinau, kad kas nors būtų įvardiję trūkumą. Turbūt mes ir neprisiruošime visų specialistų visoms situacijoms, kad absoliučiai visais įmanomais atvejais užtektų.

Tokiems ekstremaliems atvejais, kai įvyksta nenumatyta situacija, tuomet yra pasitelkiama iš kitų institucijų, ne tik visuomenės sveikatos centro. Yra surašyti pavedimai, kad mūsų pavaldžios įstaigos tiesiog deleguotų žmones, kuri dažnu atveju turi visuomenės sveikatos išsilavinimą ir gali patalkinti židinius tiriant ar kitu atveju, kuris svarbus Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui“, – sakė A. Veryga.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak A. Verygos, daugybę metų valstybė mažino biudžetinių tarnautojų skaičių, todėl per dieną trūkumų neužpildysi: „Mes ieškome sprendimų, kurie būti trumpi ir greiti. Bet tikrai gali atsitikti ir taip, kad NVSC gali ir nebespėti.“

„Sutinku, kad atlyginimai nėra labai motyvuojantys. Kiek buvo įmanoma, buvo skirta pinigų. Ateityje, matyt, bus pakankamas motyvas tvirtinant biudžetą įvertinti žmones, kurie dirba tokiose įstaigose ir numatyti didesnį darbo užmokestį“, – sakė A. Veryga.

„Sąlytį turėjusių asmenų skaičiai išaugo tūkstančiais“

Pasiteiravus, kodėl gyventojai kartais nesulaukia trūkstamos pagalbos, kurie kreipiasi į Karštąją koronaviruso liniją, R. Lingienė teigė, kad šiuo metu turi apie 200 savanorių, bet besikreipiančių asmenų taip pat yra labai daug, todėl kartais galbūt ir nespėja. Pasak R. Lingienės, tarp nepasitenkinusių žmonių galėjo būti ir kontaktų kontaktai, kuriems testai nėra skubiai reikalingi, kol simptomai nepasireiškė.

REKLAMA

„Sąlytį turėjusių asmenų skaičiai išaugo tūkstančiais, nes žmonės gyvena aktyvų gyvenimą. {...} Nuo vakar dienos visuomenės sveikatos centro epidemiologai patys registruoja tuos, kurie turėjo sąlytį“, – sakė R. Lingienė.

R. Lingienė kalbėjo, kad žmogus, kuris turėjo sąlytį turėtų būti tiriamas ne anksčiau kaip penktą dieną: „Tikrai nereikia tirtis anksčiau nei penktą dieną po sąlyčio.“

Profesorius Vytautas Usonis kalbėjo, kad visuomenei trūksta informacijos, kas tas yra kontaktas ir kada asmuo turėtų būti tiriamas. Per anksti paėmus tyrimą, tas atsakymas gali būti klaidinamas.

„Yra terminai, kada turėtų būti imami tyrimai. Sklando gandai dėl tų greitųjų testų. Labai aiškios informacijos, kada turėtų būti tiriamas žmogus – tai jos labai trūksta ir jos labai sunku gauti. Žmonės dažnai nesupranta, kodėl tyrimas jiems neskiriamas tuoj pat. Komunikavimo trūkumas tikrai kelia nepasitenkinimą“, – sakė V. Usonis ir pažymėjo, kad kontaktu laikoma, kai žmogus pakankamai ilgą laiką ir arti buvo prie užsikrėtusio žmogaus.

REKLAMA

Profesorius teigė, kad neturime kitų priemonių nuo koronaviruso apsaugos kaip socialinė distancija, kaukių dėvėjimas ir bendravimo laiko kontroliavimas.

Profesorius pasigenda komunikacijos tarp specialistų

Profesorius taip pat teigė, kad pasigenda komunikavimo sveikatos srityje, o bendradarbiavimas turėtų būti kelių sričių.

„Mokslinės grupės, konsultantų grupės, kas pataria Vyriausybei vienose ar kitose struktūrose, deja, šito pasigendame. Mokslinės analizės ir mokslinio dialogo labai pasigendame šioje COVID-19 situacijoje.

Yra siūlymai iš Lietuvos mokslų akademijos ir oficialūs siūlymai, kad galėtų būti suburta kvalifikuotų mokslininkų grupė. Galbūt ne tik dirbančių ne tik iš Lietuvos ir dirbančių užkrečiamųjų ligų valdymo srityje. Jie galėtų atlikti tą analitinį darbą ir teikti mokslines bei strategines rekomendacijas. Štai dabar visi kalba apie epidemiologų trūkumą {...} jų rengimą reikia taip pat planuoti“, – sakė V. Usonis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

R. Lingienė Seime taip pat atsakė į konservatorių klausimus, kas ir kaip priima sprendimus, kai situacija kasdien keičiasi. Ji teigė, kad sprendimai, ką toliau daryti, yra priimami ministerijoje ar Vyriausybėje, atsižvelgiant į situaciją. Pasak R. Lingienės, atsakas priklauso – ar mes valdome situaciją, ar židiniai lokalizuojami.

„Konkrečių skaičių, ką daryti, apibrėžtų nėra, tiesiog reaguojama į situaciją. Atvejų skaičius nelygus atvejų skaičiui. Labai svarbu, ar tie židiniai Lietuvoje yra apibrėžti, ar lokalizuoti, kur jie plinta ir kaip jie valdomi. Šiuo metu didžiausias plitimas židiniuose ir kai kurie židiniai kelia susirūpinimą, kaip ir Radviliškyje“, – sakė R. Lingienė.

REKLAMA

Per praėjusią parą – 88 nauji koronaviruso atvejai

Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 88 nauji koronaviruso atvejai, bendras susirgimų skaičius šalyje siekia 4578, antradienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

Šiuo metu koronaviruso infekcija tebeserga 2118 asmenų, 2349 – pasveiko.

Nuo COVID-19 iš viso mirė 92 žmonės, dėl kitų priežasčių mirė 19 užsikrėtusiųjų.

Izoliacijoje yra 22 tūkst. 976 asmenys. 

Nuo birželio 1 dienos Lietuvoje nustatyti 269 įvežtiniai atvejai. 

Per praėjusią parą ištirti 6378 ėminiai dėl įtariamo koronaviruso. Iš viso iki šiol ištirti 767 tūkst. 994 ėminiai.

Registruota daugiau atvejų nei per visą liepos mėnesį

Pirmadienį naujienų portalas tv3.lt skelbė, kad per pastarąsias tris dienas registruota daugiau atvejų nei per visą liepos mėnesį, – tai konstatavo epidemiologė Daiva Razmuvienė. Ji ramino, kad situacija valdoma, tačiau atsargumo priemonės yra svarbios kaip niekada anksčiau.

REKLAMA

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė informavo, kad per pastarąsias tris dienas registruoti net 306 atvejai.

„Lyginant su liepos mėnesiu, per visą jį registruota mažiau – 275 atvejai. Nuo rugsėjo 1 iki 27 d. jau registruota daugiau nei 1500 atvejų“, – kalbėjo epidemiologė.

D. Razmuvienė apibendrino ir besikeičiančią situaciją dėl sergančiųjų amžiaus. Jos teigimu, palyginus su pandemijos pradžia, dabar iki 19 metų amžiaus asmenų, t. y. vaikų, grupė sudaro 12 proc. sergančiųjų. Tuo metu tarp vyresnių nei 61 metų sirgo 14 proc.

„Tie amžiaus rodikliai kito, jei pažiūrėsime liepos, rugsėjo mėnesį, tai sergančių vyresnių asmenų mažėjo ir didėjo tas amžiaus tarpsnis nuo 19 iki 49 metų. Tai – jaunas, darbinis žmonių amžius, ką rodo ir Europos prevencijos ligų centro duomenys. Tačiau vyresnių žmonių procentas, kuris šiandien sudaro tik apie 14 proc., jiems mirties rizika išlieka didžiausia“, – kalbėjo epidemiologė.

Stebėkite, kaip atliekamas COVID-19 tyrimas:

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų