Apie tai laidoje diskutavo Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Lina Petronienė, Vilniaus universiteto ekonomistas, doc. Algirdas Bartkus, Seimo narys, konservatorius Mindaugas Lingė, Seimo narys, „aušrietis“ Karolis Neimantas, Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius.
Koks yra pagrindinis tikslas?
K. Neimantas: Na, tikslų yra ne vienas iš tikrųjų. Pagrindinis tikslas – atliepti žmonių norą, pareigą į laisvę ir nepriklausomybę. Būtent ką ir suteikia grynieji pinigai. Šiai dienai Lietuvoje, Konstitucijoje mes neturime numatytos teisės į grynuosius pinigus.
Turime tam tikrą tarptautinę praktiką, tam tikros Europos valstybės šalys, narės, kurios yra pasikeitusios savo Konstituciją. Tai yra Vengrija, Slovakija, šiais metais padarė Šveicariją, taip pat Austrija vykdo labai plataus mąsto kalbas apie šitas pataisas.
Negana to, Vokietija irgi yra viena iš tų šalių, kur apie grynuosius pinigus yra gana plačiai svarstoma ir kalbama. Pats „Bundesbank“ yra pasisakęs, kad akcentuoja grynųjų pinigų svarbą rinkoje tiek dėl būtent pilietinės nepriklausomybės, laisvės, tiek pačio ekonomikos veikimo.
Priežasčių yra tikriausiai daug. Ta pati karo eskalacija, konfliktas, geopolitinė situacija ir neramūs laikai ne tik greta Europos Sąjungos valstybės narių sienų, bet ir pasaulyje. Grynieji pinigai, skaitmenizacijos tokiu laikotarpiu turi didelę įtaką mūsų pačių saugumui. Atsiskaitymo galimybės yra svarbu norint greitai reaguoti į tam tikras situacijas.
Ar dabar laisvė yra ribojama?
Ar jūs sakytumėte, kad laisvė dabar yra kažkaip ribojama, nes niekas nedraudžia nei turėti grynųjų pinigų, nei jais atsiskaitinėti? Ta riba yra uždėta tik dėl kiekio, kada galima tai daryti. Visa tai yra susiję ir su kova su šešėliu.
K. Neimantas: Ne, tikrai laisvės šiai dienai niekas neriboja ir nėra kalbos būtent šitame įstatymo projekte, kuris siūlomas referendumo klausimu, suteikti piliečiams teisę dalyvauti valstybės valdyme, išsakyti savo nuomonę, nėra kalbama apie kažkokias ribas, sumas ir panašiai. Mes nesuplakime šitų dalykų į vieną.
Atsiskaitymas ir jų ribos, dabartinė situacija, tai nėra, ką mes šituo projektu bandome sužinoti iš visuomenės. Ar ji norėtų turėti tokią nuostatą, savo Konstituciją, Lietuvos konstituciją, kuri garantuotų piliečiams turėti tokią laisvę ir būti saugiems, kad pinigai niekuomet neišnyks iš apyvartos? <...>
Šveicarijos nacionalinis bankas užtikrina grynųjų pinigų tiekimą. Labai panaši formuluotė galėtų būti, kad Lietuvos nacionalinis bankas visuomet užtikrina grynųjų, euro, Europos ekonominės bendrijos pinigų įliejimą į rinką, kad jie nebus panaikinti, suskaitmenizuoti. Ką paskambinęs ponas ir sakė, kad kiekvieno žmogaus teisė yra pasirinkti, kaip jis nori matyti savo finansus, kaip jis nori valdyti savo pinigines lėšas.
Vėlgi, nekalbėkime apie kažkokius limitus, mokėjimus, pervedimus ar dar kažką. Visi, kas norės, tikrai turės teisę visus savo finansus laikyti banko sąskaitoje kaip skaitmeninius pinigus ir jais naudotis. Yra žmonių, regionų, atvejų, kai didžiąją dalį ar dalį savo atlyginimo, pensijos tiesiogiai nusiima ir grynuosius pinigus laiko prie savęs dėl saugumo, dėl kitų priežasčių.
Taipogi, aš pasikartosiu, tai gali būti nepriklausomybės teisė, atsparumas, privatumas. Aš, pilietis, žmogus, galbūt nenoriu rodyti bankui, kur aš išleidžiu savo 10, 20, 100 ar 200 eurų. Aš noriu pirkti tai, kas man yra būtina, reikalinga. Tam, kad aš neturėčiau kažkam atsiskaitinėti, kaip aš išleidžiu savo uždirbtus pinigus, ar tai atlyginimo forma.
„Bijai kontrolės – turi ką slėpti“
Šiuo atveju Mindaugas Lingė kalbėjo ir sakė: „Bijai kontrolės, reiškia, turi ką slėpti.“ Yra toks pasakymas. Ko bijoti, kad bankas matys, kur tie pinigai išleidžiami?
K. Neimantas: Tikrai yra blogai tai, kad tai yra matoma? Ne, faktas, kad nėra blogai, bet mes visi žinome šių dienų skaitmeninę situaciją, duomenų rinkimą, galbūt netikslinį panaudojimą kai kuriais atvejais, mes turime skaitmenizacijos tam tikras rizikas. Turime ir atvejų, kuomet tam tikrų žmonių duomenys yra nutekinami, kiek banko sąskaitoje turėjo pinigų tam tikrą dieną, kokius pavedimus darė į sąskaitą tam tikrą dieną.
Visai neseniai mes turėjome tokią situaciją ir tai tik parodo, kad jokie įstatymai, BDAR, GDPR, neužtikrina piliečio saugumo jo asmeniniams duomenims. Mes nežinome, kokie „hakeriai“, sistemos ateityje galės pasinaudoti banko duomenimis, naudotis mūsų pirkimo istorija ir taip manipuliuoti mumis, mūsų vaikais ir kitais asmenimis.
Šiuo atveju žiniasklaida matė, kiek ir kur buvo pinigų sąskaitoje. Tie, kurie tyrė jūsų partijos finansavimą atskleidė, kad kai kurių sąskaitos buvo tuščios, apytuštės ir į jas įnešdavo grynuosius pinigus. Tai nieko bendro neturi ar kaip tik jūs patvirtinate, kad tai yra susijęs dalykas, toks referendumo pasiūlymas?
K. Neimantas: Ne, nieko bendro visiškai su tuo nėra. Šitas dalykas ir tai, ką jūs pasakėte, tam tikrus dalykus, nėra net patvirtinti faktais. Yra tam tikra manipuliacija išleista į viešąją erdvę, bet to iš esmės plačiuoju mastu ir nebuvo. Mes gal ateityje atsakysime į šituos klausimus, bet šiai dienai tai nėra.
Jie ir prisiskambinus sakė: „Aš esu „Nemuno aušros“ atstovas ir aš esu šitoje partijoje, aš dirbu ir palaikau šitą judėjimą.“ Tai nėra kažkokia paslaptis, nes kitu atveju aš joje ir nebūčiau. Šita pilietinė iniciatyva kilo iš mano asmeninių minčių, kaip aš matau privatumą, nepriklausomybę į laisvę. Žmonėms turint galimybę atsiskaityti grynaisiais pinigais ir neatsiskaitinėti kažkam, šiuo atveju bankui, kur ir kaip noriu aš leisti šiuos pinigus.
Mes turime tam tikras numatytas teises ir savo Konstitucijoje, kurios apibrėžia mūsų pilietinę laisvę. Mes norime įtvirtinti didesnę laisvę piliečiams dėl grynųjų pinigų atsiskaitymo. Kitaip sakant, toms operacijoms.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
