Patys šauliai ragina neskubėti ir pamatyti, ar šiemet prasidėjęs visuotinis devintokų mokymas pasiseks.
Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijos devintokai miškelyje bandė uždegti nedidelį laužą. Tai – tris dienas trunkančio gynybos ir pilietiškumo kurso dalis. Toks kursas nuo rudens privalomas visiems 30 tūkst. šalies devintokų, o anksčiau kelerius metus mokyklos galėdavo rinktis kursą savo noru.
„Buvome pirmi, kurie išbandėme šitą kursą. Na, ir tikrai patiko. Per šias tris dienas nevyko jokių pamokų, bet tai tikrai ne pats svarbiausias dalykas. Išmokė, kaip naudotis ginklais, kaip suteikti pirmąją pagalbą, kaip apsaugoti save ir kitus ekstremaliose situacijose“, – pasakojo moksleivis Rafal.
Mokykloms – papildomas galvos skausmas
Gynybos ir pilietiškumo kurso moko Šaulių sąjunga. Kiekvienas kursą baigęs moksleivis turi instruktoriams parodyti, ką išmoko. Pavyzdžiui, moksleiviai rodė, kaip teisingai surišti mazgą, užsidėti turniketą ar sužeistąjį paguldyti į stabilią šoninę padėtį.
„Netikėtumai gali ateit kokią nori akimirką ir kiltų klausimas, ar mes būtume pasirengę, ar mes žinotume, kaip veikti. Dauguma žmonių nežino to, ką daryti“, – pabrėžė moksleivė Marta.
„Čia kaip papildomas darbas, kaip tokia atrakcija mokykloje, nes vis dėlto iškrenta trys dienos iš ugdymo proceso“, – teigė Vilniaus Jono Pauliaus II gimnazijos direktorius Adam Blaškevič.
„Laiptelis, ant kurio atsistojome dabar. Man atrodo, reikia eiti pirmyn laipteliais į viršų, kad tokių kursų būtų daugiau mūsų mokyklose ir jie būtų intensyvesni“, – įsitikinęs buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Ir tokiu pavyzdžiu galėtų būti Lenkija, kuri nuo šių metų įvedė intensyvesnį privalomą karinį rengimą visiems 13–15 metų moksleiviams. Tam skiriama viena valanda per savaitę, todėl ir ginklą rankose jaunuoliai laikys ilgiau.
„Absoliučiai reiktų. Faktas: esame jau kare. Ne tai, kad ten reikia vaikus mokinti šaudyti, gintis, bet pripratimas prie ginklo yra svarbu, supratimas, kas yra karyba yra svarbu“, – tvirtino Seimo narys Giedrimas Jeglinskas.
Diskusija net susiaurėjo iki vienintelio klausimo – ar keturiolikmečius moksleivius apskritai reikia mokyti šaudyti?
„Mes tikrai norime sudaryti galimybes daugiau pašaukti į kariuomenę, išplėsti personalą ir infrastruktūrą, kad galėtume apmokyti daugiau žmonių, bet ir papildomai dirbti su rezervu. Tai yra tos priemonės, į kurias reikėtų koncentruotis negu kad paaugliui, matyt, į rankas įduot šautuvą“, – kalbėjo krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.
„Pilna atsakomybė ateina nuo 16 metų, nuo 14 – tik už specifinius nusikaltimus, tai turbūt turėtume kalbėt apie šešiolikmečius, jeigu jau kalbėt apie šaudymą – tą patį ryškiausią dalyką. Antras dalykas, kad tokios pamokos akivaizdžiai negalėtų būti privalomos“, – įsitikinęs Seimo narys Ignas Vėgėlė.
„Galbūt reikėtų pradėti nuo tokių doktrininių, fundamentalių pastangų paaiškinti vaikams, kas esame mes, o kas yra jie. Nes, žinot, svarbu išrauti gailestį priešui iš savo širdies, o jau po to mokyti vaikus – sistemingai, nuo pat mažens“, – dėstė Seimo narys Giedrius Drukteinis.
Siūlo mokytis birželį
Tačiau Lietuvos moksleiviai jau dabar mokomi sporto salėse, kaip saugiai elgtis su pneumatiniu ginklu, net gali iššauti.
„Jaunimui net kartais yra galimybė taikinį, į kurį jie šaudė, išsinešt namo, žiūrėti, kaip jiems ten sekasi pataikyti, kokie yra rezultatai pasilyginti su kitais klasiokais. Tada jie suranda ryšį ir su jaunaisiais šauliais, kurie yra jų mokyklose“, – teigė Šaulių sąjungos atstovas Dovidas Jonušas.
Tik kad dabar šaudymui skiriamos vos dvi valandos per trijų dienų kursą. Tad politikai kelia klausimą, ar dabartinis gynybos ir pilietiškumo kursas galėtų būti ilgesnis?
„Kursą praplėsti galimybė gal ir būtų, tai tikrai neturėtų vykti artimiausioje ateityje, nes tai yra pirmieji metai, kai mes turime 100 procentų įgyvendinimą pasiekti. Tai nėra lengva. Reikėtų pasiskaičiuot ir tai reikalautų daug tiek žmogiškųjų, tiek finansinių išteklių“, – įsitikinęs D. Jonušas.
„Kas šitą karinį parengimą dėstys mokyklose? Ar čia vėl bus patikėta kažkokiam mokytojui, kuris yra nelabai pasiruošęs?“ – klausimus kėlė gimnazijos direktorius A. Blaškevič.
Seimo švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė svarstytų variantą, kai gynybos ir pilietiškumo kursas vyktų birželio mėnesį, kai didžioji dalis mokytojų eina prižiūrėti ir taisyti egzaminų.
„Išgirstame nusiskundimų, kad nėra kam pamokų vesti. Tai aš manau, kad čia būtų puiki išeitis, kai mes galėtume skirti daugiau laiko būtent tam įgūdžių formavimui krizių metu“, – siūlė Vaida Aleknavičienė.
„Kursas galėtų keltis į žemesnes klases. Ir su jaunimu reikėtų dirbti nuo žemesnių klasių“, – teigė D. Jonušas.
Gynybos ir pilietiškumo kursą šiais metais išklausė ir baigė daugiau nei trečdalis Lietuvos devintokų – daugiau nei 11 tūkstančių.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
