Lietuva į krašto gynybą ruošiasi įtraukti ir civilius: Seimas palaimino pasipriešinimo strategiją

Absoliuti dauguma parlamentarų balsavo „už“ projekto įtvirtinimą – 114 iš 115. Vienas Seimo narys susilaikė, o balsavusiųjų „prieš“ nebuvo.

Projekte numatyta, kad pilietinis ugdymas taps švietimo dalimi. Taip pat planuojama didinti piliečių nusiteikimą ginti tėvynę ginklu maždaug penktadaliu iki 2035 m.

Šiuo dokumentu siekiama „ugdyti atsparumą, pilietinę valią ir įgūdžius, kurie užtikrintų piliečių pasirengimą ir dalyvavimą atsakant į nacionaliniam saugumui kylančias grėsmes, priešintis agresijai ir okupacijai“.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Valstiečių ultimatumas: jei bus pritarta partnerystei ir Landsbergio statusui, pasitrauks iš susitarimų dėl gynybos ir užsienio politikos

Adamkus prakalbo apie žmonos sveikatos negalavimus: papasakojo, kaip jaučiasi

Čmilytė-Nielsen apie Landsbergio statusą: tai klausimas, kurį seniai reikėjo išspręsti

„Taikos metu piliečiai bus rengiami pilietiniam pasipriešinimui: stiprinamas jų atsparumas ir pilietinė valia, piliečiams suteikiamos pilietinio pasipriešinimo žinios ir praktiniai įgūdžiai. Tai padėtų užtikrinti veiksmingą piliečių įsitraukimą į šalies gynybą ir efektyvų atgrasymą“, – rašoma Seimo pranešime žiniasklaidai.

„Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategijoje“ išskirtinis vaidmuo pilietiniame pasipriešinime suteikiamas Lietuvos šaulių sąjungai, nurodoma, kad ji rengiasi ir okupacijos sąlygomis organizuoja rezistencinį judėjimą.

Numatyta pilietinį ugdymą įtraukti į formaliojo ir neformaliojo švietimo sistemą, kaip bendrojo ugdymo dalį įvesti privalomą nacionalinio saugumo ir krašto gynybos mokymą pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoje, užtikrinti šiam mokymui tinkamą pedagogų rengimą, stiprinti jų kompetencijas, spręsti pedagogų trūkumo problemą pritraukiant buvusius karius ir pareigūnus.

Dokumente nurodomas siekis, kad piliečių, nusiteikusių ginti šalį ginklu, dalis nuo 44 proc., remiantis 2020 metais Krašto apsaugos ministerijos užsakytos apklausos duomenimis, augtų iki 60 proc. 2035 metais.

Primenama, kad Konstitucijoje įtvirtinta piliečių teisė priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į šalies nepriklausomybę, jos teritorinį vientisumą ir konstitucinę santvarką, ir jų teisės bei pareigos ginti valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo įgyvendinimas.

Pilietinis pasipriešinimas suprantamas kaip piliečių veikla priešinantis agresijai – ginkluotos jėgos panaudojimui ar grasinimui panaudoti ją prieš Lietuvos Respublikos suverenitetą, teritorijos vientisumą ar politinę nepriklausomybę – ir okupacijai, rašoma pranešime. Pilietinis pasipriešinimas gali būti tiek ginkluotas, tiek neginkluotas.