Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė su parlamentarų grupe įregistravo įstatymo projektą „Dėl asmenų, įtariamų ar nuteistų už seksualinius nusikaltimus, užkardymo“. Šių politikų nuomone, seksualinius nusikaltimus padariusius žmones reikia kontroliuoti ir šiems atlikus bausmę. Vienas iš tokios kontrolės būdų būtų seksualinių nusikaltėlių registras. Ši priemonė jau veikia kitose šalyse.
„Toks viešasis registras yra Lenkijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Jungtinėje Karalystėje. Jei žvelgtume plačiau, pasaulyje jų yra labai griežtų ir daug informacijos skelbiančių“, – „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ sako R. Šalaševičiūtė.
Pasak parlamentarės, Lietuvoje apie tokį registrą imta galvoti dar 2017-aisiais – tais pačiais metais, kai jis pradėjo veikti kaimyninėje Lenkijoje. „Beje, lenkai džiaugiasi, kad tokia užkardymo priemonė yra pakankamai veiksminga“, – priduria R. Šalaševičiūtė.
Registruos ne visus nusikaltėlius
Kaimynai lenkai viešina ne tik pedofilų vardus ir pavardes, bet ir išsamesnius asmens duomenis bei nuotraukas. Lietuvoje numatoma skelbti mažiau.
„Aišku, bus poįstatyminiai aktai, detalizuojantys tą tvarką, bet įstatyme yra aiškiai numatyta, kad viešajame registre turi būti skelbiama: vardas, pavardė ir nusikaltėlio gyvenamoji vietovė. Daugiau duomenų neplanuojam skelbti“, – teigia įstatymo projekto autorė.
Numatoma, kad registras veiktų Policijos departamento interneto svetainėje. Suvedus asmens duomenis, paaiškėtų, kokio laipsnio nusikaltimą ir kokioje gyvenamoje vietovėje jis yra įvykdęs.
Į viešąjį registrą nebūtų įtraukiami visi, bausti už lengvesnius seksualinius nusikaltimus. Pirmiausia, siūloma įtraukti tuos, kurie yra nusikaltę prieš nepilnamečius iki 14 metų arba teisti už sunkius seksualinius nusikaltimus.
„Taip pat yra numatyta, kad jeigu nukentėjusioji pusė dėl savo interesų nenori, kad toks nusikaltėlis atsirastų viešajame registre, gali kreiptis į teismą. Jis priims sprendimą. Tačiau už sunkius seksualinius nusikaltimus teismui tokia teisė nesuteikiama“, – priduria R. Šalaševičiūtė.
Iš pradžių siūlyta apsiriboti tik pakartotiniais nusikaltimais, tačiau politikė šiuo klausimu griežta: „Nereikia laukti antro nusikaltimo, reikia iš karto asmenį patalpinti į viešąjį registrą.“
Prieštarauja Konstitucijai?
Registras suteiktų prieigą prie informacijos apie nusikaltimus padariusius asmenis, jų galimas keliamas rizikas. Visgi, atsirado kritikos, kad toks registras gali prieštarauti Konstitucijai.
„Jai prieštarauja tik viena, esminė nuostata – įstatymo pavadinime yra įrašyta „įtariamųjų ir nuteistųjų“. Čia veikia nekaltumo prezumpcija: kol asmuo nėra nuteistas, o tik įtariamasis, jo duomenų skelbti ir viešinti nereikėtų, tai prieštarauja Konstitucijai.
Kadangi teisės ekspertai pateikė ir daugiau pastabų, yra rengiamas projekto antrasis variantas. Dar padiskutuosime kitą savaitę su visų institucijų atstovais, kurie visus 5 metus dirbo prie šio įstatymo“, – sako R. Šalaševičiūtė.
Parlamentarė aiškina įtariamojo sąvoką įtraukusi neatsitiktinai. Ši mintis kilo prieš 5 metus, prie įstatymo projekto dirbant su Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadove Kristina Mišiniene.
„K. Mišinienė 2017 metais ir atsinešė tuometinės Darbo biržos skelbimą, kur buvo įrašyta „Aš pageidauju darbo su vaikais“. Tai buvo globos namų vadovas, kuris vėliau nuteistas. Tuo metu jau vyko ikiteisminis tyrimas, o vyras buvo pasirašęs tik pasižadėjimą neišvykti. Kadangi buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl nepilnamečių tvirkinimo, natūralu, kad liko be darbo. Todėl įstatymo projekto pavadinime aš ir ryžausi rašyti „įtariamųjų“, – pasakoja įstatymo iniciatorė.
Su aukomis dirbanti K. Mišinienė: reikia radikalesnių priemonių
KOPŽI centro vadovė prisimena, kad prieš 5 metus, kai apie pedofilų registrą tik pradėta svarstyti, idėja susilaukė daug pasipriešinimo. Šiandien jau registruotas įstatymo projektas. Vis dėlto K. Mišinienė norėtų dar griežtesnių priemonių kovai su pedofilija.
„22 metus dirbu su (seksualinių nusikaltimų – aut. past.) aukomis, matau, ką sutrikusį seksualinį potraukį turintys asmenys gali padaryti vaikams. Aš už tai, kad registre vis dėl to būtų nuotraukos“, – komentuoja K. Mišinienė.
KOPŽI centro vadovė nesupranta, kodėl kalbant apie naująją duomenų bazę, dalis žmonių nerimauja, kad gali būti pažeistos nusikaltimą padariusi ar bausmę atlikusių asmenų teisės.
„Pradėkim nuo aukų teisių, traumų. Jokioje šalyje šis registras neatsirado iš neturėjimo ką veikti, norint pavaikyti nusikaltėlių grupę. Pirmiausia, visur buvo kalbama apie tragediją, kuri atsitiko su vaikais“, – sako K. Mišinienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad toks seksualinis nukrypimas kaip pedofilija yra labai sunkiai valdomas ir neišgydomas. Žmonės, net ir žinodami apie jų laukiančias bausmes, nenustoja daryti nusikaltimų, todėl naujasis registras būtų priemonė bent dalį jų užkardyti. Vis dėlto, anot K. Mišinienės, vien įstatymo nepakanka.
„Mes galėtume plačiąją visuomenę šviesti ir truputį išsviesti iš komforto zonos tas šeimas, kurios galvoja, kad tai liečia tik vaikus iš globos namų, nefunkcionalių šeimų, bet jų ne. Tai liečia visus“, – įsitikinusi K. Mišinienė.
Visą pokalbį su R. Šalaševičiūtė ir K. Mišiniene stebėkite laidoje „Aktualusis interviu“:
