Tokius siūlymus Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai pateikė spaudos konferencijos „Energetikos kainų krizė: Kaip gelbėti pažeidžiamiausius?“ metu.
„Belieka tik dar kartėlį pradėti tais pačiais žodžiais, kad mes jaučiame šiandien, kad gyvename energetinės krizės sąlygomis, kiekvienas jaučiame ir infliacijos efektą, kuri perkopė jau 22 proc. Tai tikrai ženkliai išsiskiria iš kitų valstybių.
Mes matome vis gausėjančią dalį informacijos apie verslų veiklos stabdymą ar veiklos apribojimą. Iš tikrųjų, kalbos nerimsta ir ekonomikos tarpe, ar recesija, kaip ekonomikos susitraukimas, artėja ar mes jau esame šiame etape“, – spaudos konferencijos metu kalbėjo demokratų frakcijos seniūnas Lukas Savickas.
Pasak jo, ši situacija reikalauja skubių sprendimų, kuriuos kitos valstybės jau inicijuoja. L. Savicko teigimu, kitos Europos Sąjungos valstybės jau vasaros metu teikė plataus masto įvairių priemonių paketus ir paramos projektus tiek gyventojams, tiek verslams.
„Tačiau matome, kad Lietuvoje šio signalo nepavyksta išgirsti. <...> Reikia pripažinti, kad mūsų Vyriausybė demonstruoja, deja olimpinę ramybę, o gyventojams meta eilinį kozirį – laukite kitų metų biudžeto“, – teigė politikas.
Opozicijoje esantys demokratai pasiūlė priemones, kaip spręsti susidariusią krizinę situaciją. L. Savicko teigimu, demokratai turi dešimties konkrečių pasiūlymų planą, kaip išspręsti energetinę krizę – nuo nulinio PVM tarifo šildymui nuo šių metų spalio, elektros kainos „lubų“ ir „grindų“ fiksavimas, elektrinių suminės galios padidinimas, lengvatinės paskolos, garantijos, subsidijos verslui.
„Tai yra projektai, kurie jau yra registruoti, kurie jau yra pristatyti“, – teigė L. Savickas.
Siūlo kompensuoti iki 100 kW
Demokratai pristatė dar dvi konkrečias priemones, kurios, jų nuomone, padėtų išgyventi krizę.
Tomo Tomilino teigimu, Lietuvoje funkcionuoja pakankamai gerai išvystyta būsto išlaidų kompensavimo sistema. Ja šiuo metu naudojasi apie 5 proc. Lietuvos gyventojų, tačiau per praėjusią krizę 2008–2009 metais ja naudojosi daug didesnis skaičius žmonių.
„Tai buvo tam tikras gelbėjimo ratas laikinus finansinius sunkumus išgyvenančiomis šeimoms. Sistema veikia, ji funkcionuoja tada, kada žmogui išlaidos už būsto šildymą viršija 10 proc. jo šeimos biudžeto“, – pasakojo T. Tomilinas.
Nors, anot politiko, yra parama už šildymą, šaltą, karštą vandenį, tačiau nėra jokios pagalbos sistemos išlaidoms už elektrą Lietuvoje, skirtingai nuo kitų valstybių.
„Mes siūlome tokią kompensacijų rūšį įteisinti, nes šiandien išlaidos už elektrą sudaro ypač reikšmingą dalį šeimos biudžeto. Tiesa, valstybė dengia dalį kainos universaliai, subsidija taikoma visiems buitiniams vartotojams, tačiau akivaizdu, kad tos pagalbos nepakanka tiems, kurie sunkiai suduria galą su galu, yra įvairių situacijų.
Būtent ta Piniginės socialinės paramos įstatymo schema, kurią mes siūlome, funkcionuotų solidarumo principu, pagalbos būtų daugiau tiems, kurie patiria daugiau sunkumų. Kaip ir šildymo ir karšto vandens atveju“, – dėstė T. Tomilinas.
„Mes siūlome įteisinti laikinus finansinius sunkumus patiriantiems žmonėms kompensaciją iki 100 kilovatų žmogui per mėnesį, taip skatinant šeimas taupyti. Jeigu visa suma būtų padengta, nebūtų racionalu.
Taip pat mes norime, kad didesnį paramos intensyvumą gautų energiją gaminantys vartotojai arba atsinaujinančių energijos bendrijų nariai. Tai reiškia, kad per tą subsidiją, mes skatintume ir elektros energijos generaciją“, – pridūrė jis.
Pasak jo, panašius sprendimus jau priėmė Estija. T. Tomilino teigimu, kompensacijos varijuotų nuo šeimos pajamų, tad svyruotų nuo 60 eurų iki kelių šimtų eurų per mėnesį.
Įpareigotų darbdavius padengti išlaidas
Kitas demokratas Algirdas Stončaitis siūlo keisti Darbo kodeksą ir įrašyti pareigą darbdaviams visais atvejais susitarus su darbuotoju dėl nuotolinio darbo namuose kompensuoti už pastarojo padidėjusias išlaidas elektros energijai, šildymui, vandeniui ir kt.
„Tikrai neišrandame kosmoso. Daugelyje Europos Sąjungos šalių toks teisinis reguliavimas jau šiandien yra sėkmingai taikomas. <...> Netgi mūsų kaimynai latviai, kurie visai šalia mūsų, toks teisinis reguliavimas yra sėkmingai taikomas. Manyčiau, kad tai yra būtina priemonė sustiprinti derybines galimybes darbuotojui kaip silpnesniajai susitarimo pusei“, – dėstė A. Stončaitis.
