Šios klaidos virtuvėje gali baigtis apsinuodijimu: ką būtina žinoti apie šią bakteriją

Apie tai laidoje kalbėjo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūninių produktų skyriaus vyriausioji specialistė Indra Urbonavičiūtė.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Lietuvė pakelėje pamatė bulvių maišą: jį pravėrusi, norėjo tik verkti

Pokyčiai „Kika Group“: pasikeitė generalinis direktorius

Dabar ragina neiti į šias Lietuvos vietas: paaiškino priežastį

Padėkime nuo salmonelės. Vis dėlto kiaušiniai ir vištiena, daugelis apie tai pagalvojo. Vis dėlto tai yra labiau mitas, kad tai dažniausiai plintanti yra bakterija?

I. Urbonavičiūtė: Tai tikrai nėra mitas. Salmoneliozė yra tikrai viena iš didžiausių šiuo metu plintančių infekcijų maistu. Dažniausiai mes visi ją siejame su vištiena ir kiaušiniais. Taip yra todėl, kad natūraliai šios bakterijos gyvena paukščių organizme, ypač žarnyne. Daugumai gali būti labai neįtikėtina situacija, kad mes salmonelių randame riešutuose, visa tai galima rasti daržovėse, taip pat prieskoniuose.

Taip, dauguma sakys: „Oi, tai yra sausas produktas, nieko ten nebus.“ Nepamirškime, kad sausas produktas gali patekti į netinkamas sąlygas, kur atitinkamai bus drėgmės, nes salmonelė išlieka gyva ir sausuose produktuose, tačiau neturėdama terpės vystytis, ji tiesiog miega. Ji patekusi į tam tikrą temperatūrą, gavusi drėgmės, gali atsikelti ir sukelti labai daug pasekmių.

Kur ir kaip salmonelė gali atsirasti?

Kaip gali atsirasti riešutuose ar prieskoniuose?

I. Urbonavičiūtė: Tai gali būti paprasčiausiai riešutuose. Galime paimti paprasčiausius pavyzdžius, riešutus pakuoja įmonėse, kuriose galimai randama pažeidimų dėl higienos nesilaikymo. Per rankas gali žmonių klysti, per įrangą, dėžes. Paprasčiausiai, kai yra pjaustomos daržovės.

Taip pat jų yra lapinėse daržovėse per peilius, jeigu, pavyzdžiui, kavinėje buvo pjaustoma vištiena, vėliau paima tą patį peilį, greitai papjaustė pomidoriukus ir papjaustė paprasčiausiai agurką. Taip ir salmoneliozė iš karto pateko ant šių produktų, nes jie yra termiškai neapdorojami ir žmogus juos valgys iš karto.

Kodėl daržovės irgi nėra tokios saugios?

I. Urbonavičiūtė: Daržovės auga žemėje, atviroje dirvoje, kai kas šiltnamiuose auga. Yra labai daug galimų užteršimo šaltinių. Yra tiek dirvožemis, tiek vanduo, tiek patys gyvūnai gali užteršti. Užterštas vanduo, nes paprasčiausiai jūs naudojate vandenį laistymui, gal į jį pateko ūkio nuotekų.

Taip pat, jeigu netinkamai patrešime dirvą, naudosime neapdorotą ar per trumpai apdorotą, fermentuotą gyvūnų mėšlą. Taip pat nepamirškime, kad yra laukinė gamta, kuri turi taip pat labai daug įtakos.

Graužikai, laukiniai paukščiai, vabzdžiai, jie gali pernešti bakterijas tiesiogiai ant nokstančių uogų, vaisių, daržovių, salotų, lapų. Dauguma šių bakterijos, kaip ir prieš tai buvau minėjusi, gyvena natūraliai pačio gyvūno organizme, todėl į aplinką patenka su jų išmatomis, o iš ten į dirvožemį ar vandenį.

Kas yra šalčio grandinė?

Pakalbėkime šiek tiek apie šalčio grandinę. Kas tai yra?

I. Urbonavičiūtė: Šalčio grandinė yra kiekviena produktą ženklinimo etiketė. Mes matome būtent šviesių produktų, mėsos produktų etiketėse laikymo sąlygas. Jeigu mes pažeidžiame laikymo sąlygas, tai mes pažeidžiame pačią šalčio grandinę. Mes ją galime pažeisti paprastose, labiausiai elementariose sąlygose.

Ateina šiltas laikotarpis, nusipirkome produktus, įsidėjome į automobilį, porą valandų pasivažinėjome, automobilyje temperatūra tikrai ne kaip namų šaldytuve, ji bus daug aukštesnė. Iš karto yra suteikiamos sąlygos atsibusti pačiai salmonelei ir pradėti daugintis paviršiuje.

Taip pat grįžome namo, produktus padėjome ant stalo, truputėlį palaikėme, apie valandą. Valandos gali užtekti būtent produktuose, kad pradėtų vystytis. Taip pat irgi yra problema, kai yra netinkamai veikiantis arba perpildytas šaldytuvas. Artėja šventės, temperatūra gali pakilti virš 5 laipsnių šilumos. Tai sukelia sąlygas bakterijoms daugintis daug greičiau.

Kalbant apie klaidas, kurias galėtų padaryti žmonės. Kokias kelias klaidas įvardintumėte?

I. Urbonavičiūtė: Pirmiausia – neplaukite žalios vištienos. Tai gali atrodyti logiška. Paėmėme, nusiplovėme mėsą, ją apdorojome ir naudojame. Ne, nes tiesiog jūs plaunate vištieną plautuvėje ir tie vandens purslai išplinta po visą plautuvę, virtuvę. Taip pat rekomenduojama nenaudoti tų pačių įrankių maistui.

Trečia – kuo geriau termiškai apdoroti mėsą, ypač vištieną. Dar viena sąlyga, mėsos, būtent dėl bakterijų, dėl salmonelių, neatšildykite kambario temperatūroje. Nepalikite naktį nei kriauklėje, nei ant staliuko padėję kažkur virtuvėje, nes mėsa šyla, temperatūra yra aukšta ir pradeda vystytis bakterijos.

Koks salmonelės poveikis sveikatai?

Koks poveikis žmogaus sveikatai? Jeigu neišvengia, padaro tų klaidų ir galiausiai salmonelė patenka į žmogaus organizmą, kuo ji pavojinga ir koks poveikis?

I. Urbonavičiūtė: Salmonelė patenka į žmogaus organizmą, tam tikros koncentracijos, imunitetas žmogaus nusilpęs, pirmiausia pasireiškia viduriavimu, pilvo skausmu, karščiavimu, pykinimu. Daugeliu atvejų tai praeina per kelias dienas, bet organizmui yra gana rimtas išbandymas.

Pavojinga tai yra labai vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat silpnesnio imuniteto asmenims. Gali, žinoma, atsirasti dehidratacija, nes viduriuojama, taip pat retais atvejais gali infekcija pati ir komplikuotis: pažeisti kitus organus, dehidratacija, bendras organizmo nusilpimas.

Kaip atpažinti salmonelę?

Kaip atpažint salmonelę? Kaip galima būtų konkrečiai nustatyti, kad tai buvo būtent salmonelė?

I. Urbonavičiūtė: Jeigu simptomai nepraeina per porą dienų, rekomenduojama kreiptis pas gydytoją. Gydytojas iš karto nustatys, ar tai yra salmonelė, ar tai nėra salmonelė. Pagrindiniai požymiai, kaip ir minėjau, yra viduriavimas, karščiavimas, pilvo skausmai, pykinimas. Tai yra daugumai ligų būdingi požymiai, tam pačiam apsinuodijimui. Jeigu jie trunka ilgiau nei kelias dienas, rekomenduojama kreiptis, kad nustatytų, ar tai yra tikrai salmonelė.

Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia: