Anot sinoptikės, beveik virš visos Europos įsitvirtins žemesnio atmosferos slėgio sistema, su silpnokais ciklonais. Tačiau šiltas ir drėgnas oras, plūstantis iš pietryčių ir pietų, sudarys geras sąlygas virš Lietuvos formuotis vadinamiesiems konverguojančių srautų frontams.
„Todėl vėl trumpai nulis, o kai kur ir gausokai nušniokš, popietę perkūnijos dundės, krušos ledėkai pabirs“, – teigia E. Latvėnaitė.
Pasak sinoptikės, kitą savaitę virš šiaurinių platumų užsisuks nauji ciklonai, kurie keliaus vis arčiau Baltijos ir su savimi atsineš vis labiau vėstančius orus. Stiprės vakarinių krypčių vėjai, ypač savaitės viduryje.
„Bet kol kas kodinė apranga – berankovė, o dėl viso pikto čiupkim ir skėčius (jei ne šiandien, tai rytoj pravers)“, – praneša E. Latvėnaitė.
„Kitai savaitei – ne tik skėčius, bet ir šiltesnius rūbelius, ypač keliaujantiems į pajūrį, vertėtų pasiimti“, – priduria ji.
Orų prognozė savaitei
Ketvirtadienį, gegužės 30 d., vėl trumpai, vietomis gausokai nulis, įdienojus jau ir su perkūnija. Vėjas dieną rytinių krypčių 5–10 m/s, per perkūniją gūsiai 15–17 m/s. Temperatūra dieną 24–29 laipsniai karščio.
Penktadienį, gegužės 31 d., trumpai palis, daugiausia dieną, įdienojus su perkūnija. Vėjas rytinių krypčių naktį 3–6 m/s, dieną 5–10 m/s, per perkūniją gūsiai 15–17 m/s. Naktį 12–17, dieną 24–29 laipsniai karščio.
Šeštadienio, birželio 1-osios, naktį be ženklesnio lietaus, dieną trumpai palis, įdienojus su perkūnija. Vėjas rytinių krypčių 4–8 m/s, dieną per perkūniją gūsiai 15–17m/s. Naktį 11–14 laipsnių, pajūryje 15–17, dieną 23–28.
Sekmadienį, birželio 2 d., jau daugiau, su perkūnija palis, gausiau rytą ir dieną. Vėjas rytų, pietryčių naktį 4–8 m/s, dieną 6–11 m/s. Naktį 11–16 laipsnių, dieną 20–25, pietiniuose rajonuose dar iki 26–27 sušils, o vėsiausia bus vakariniuose rajonuose.
Pirmadienį, birželio 3 d., palis, gausiau dieną ir su perkūnija. Naktį jau rūkai nusidrieks. Vėjas naktį nepastovus 4–8 m/s, dieną vakarų 7–12 m/s. Naktį 10–15, dieną 18–23 laipsniai šilumos, vėsiausia pajūryje.
Antradienį, birželio 4 d., protarpiais palis, daugiausia dieną. Vėjas vakarų naktį 5–10 m/s, dieną 7–12 m/s, pajūryje gūsiai 15 m/s. Naktį 9–14, dieną 17–22 laipsniai, vėsiausia pajūryje.
Trečiadienį, birželio 5 d., nedidelis, ramus lietutis nulis. Vėjas vakarų, pietvakarių 7–12 m/s, gūsiai 15–17 m/s. Naktį 9–14, dieną 15–20 laipsnių šilumos.
Ketvirtadienį, birželio 6 d., nedidelis lietutis nulis, daugiausia dieną. Vėjas pietvakarių naktį 5–10 m/s, dieną 7–12 m/s. Naktį 6–9, dieną 14–19 laipsnių.
Klimatologai perspėja: karščiai ekstremalės, tikimasi tropinių naktų
Vis ankstesnės vasaros ir kasmet ilgėjančios sausros, kurias staigiai keičia stiprios liūtys ir automobilių stogus suvarpantys ledukai – įsibėgėjusios klimato kaitos simptomas. Nerimauti yra dėl ko, sako biologas Kęstutis Obelevičius. Esą jau dabar nuo stipriai kintančio klimato kenčia augalai.
„Miškininkai puikiai jaučia, matom ir paprasti žmonės mato, kad eglės džiūsta masiškai, ąžuolai džiūsta. Tai borealinės rūšys, kurios nori, kad būtų šalčiau, o šalčio nėra žiemoj“, – kalba K. Obelevičius.
Anot klimatologų, orai nuosaikesni netaps, o su laiku karščiai bus tik ekstremalesni.
„Mes turim vis dažniau sausrų bei lietingų periodų – liūčių. Per trumpą laiką gali iškristi savaičių ar mėnesio kritulių kiekis“, – sako klimatologė Viktorija Mačiulytė.
„Matom, kai automobilio stogą apdaužo ledai, tikrai to nėra buvę, kad reikėtų automobilį lygint po krušos. Tai manau, tai dažnės ir dažnės“, – tikina biologas K. Obelevičius.
Anot K. Obelevičiaus, tokios klimato anomalijos neigiamai paveiks tiek augalus, tiek gyvūnus. O ir žmonėms prie vis stiprėjančių karščių reikės prisitaikyti.
„Per paskutinius kelerius metus vienais metais sausra tęsėsi 2–3 savaites, kitais – 2 mėnesius, pernai visą vasarą laistėm ištisai botanikos sodo augalus. Matome tą plika akimi, nereikia būt mokslininku“, – teigia K. Obolevičius.
Klimatologė sako, kad ir pirmas vasaros mėnuo – birželis – šiemet bus karštesnis nei pernai. Esą galima tikėtis ir tropinių naktų, kai vakarais temperatūra nesileis žemiau 20 laipsnių karščio.
Ar Lietuvoje sulauksime galingos krušos?
Praėjusią savaitę vakarinėje Lenkijoje po didžiulės krušos gatvės virto šerbeto upėmis. Nors kaimynai lenkai tiesiog braidė ledėkuose, klimatologas Arūnas Bukantis nuramina, kad Lietuvoje tokio masto kruša vargu ar pasirodys.
„Kuo toliau į šiaurę, tuo tokių reiškinių tikimybė mažesnė. Tada ir kamuoliniai debesys nebūna tokie stori ir vandeningi. Dėl to Lenkijoje sulaukti tokių reiškinių yra didesnė tikimybė“, – teigia klimatologas.
Tiesa, ir kruša, ir liūtys kasmet būna ir Lietuvoje, tik ne taip gausiai. Mat tikimybė, kad pas mus krušos ledėkai užtvindys ištisas gatves, yra maža.
„Kruša kris, bet tikrai ne tokiais kiekiais“, – patikina A. Bukantis.
Vis tik pernelyg atsipalaiduoti nereikėtų. Pasak klimatologo, krušos sezonas tęsiasi nuo balandžio antros pusės iki spalio mėnesį. Daugiausiai krušos atvejų būna gegužės–birželio mėnesiais, o liepą–rugpjūtį jų šiek tiek sumažėja.
Be to, šiltuoju metų laiku susidarantys konvekciniai debesys dažniausiai atsineša visą kraitį nemalonių reiškinių.
„Konvekciniai debesys turi sau būdingus reiškinius, tai yra stiprios liūtys, škvalas, kruša ir žaibai. Jeigu kamuolinis debesis yra storas, galingas, kartu gali pasireikšti visi keturi reiškiniai. Kartais iškrenta tik stiprios liūtys be žaibų.
Priklauso nuo to, ar atmosferoje yra pakankamai vandens, kuris orui kylant į viršų kondensuojasi ir papildo vandens kiekį atmosferoje, ir nuo atmosferos cirkuliacijos, iš kur atslinkę oras ir ar jis vandeningas, ar šiltas, ar yra palankios sąlygos jam kilti į viršų.
Jeigu visi išvardyti veiksniai yra palankūs konvekcinių debesų formavimuisi, tada juos turime labai galingus ir su pavojingais reiškiniais“, – komentuoja A. Bukantis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Nu rimta rimta, ypač 24...
