Pokyčių metas
Sekmadienio dieną numatomi švelnūs žiemiški orai, termometrai rodys 2-4 laipsnius šalčio išskurus Lazdijų rajoną – čia temperatūra gali kristi iki 10 laipsnių šalčio.
Šiaurės rytiniuose Aukštaitijos rajonuose palei Uteną, Ignaliną, Zarasus taip pat Dzūkijoje bus apniukę, Vilniuje ir Kaune pro debesis pasirodys ir saulė. Tuo tarpu panevėžiečiai, šiauliečiai, žemaičiai ir klaipėdiečiai gali džiaugtis net ir saulėtu sekmadieniu.
Tačiau nuo sekmadienio vakaro į Lietuvą ims veržtis šalto oro masė. Snigs nedaug ir ne visur. Debesų sukiosis nemažai, bet saule pasimėgauti jie netrukdys. Šals jau stipriau – naktimis temperatūra priartės prie 10-15 laipsnių šalčio, dienomis – pirmadienį ir antradienį – laikysis maždaug 5-8 laipsniai šalčio. Antradienis bus žvarbus dėl stiprėjančio vėjo.
Įprasta žiema?
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, ši žiema kol kas niekuo neišsiskiria iš kitų ir kuo puikiausiai telpa į „statistinius rėmus“.
„Pagal paskutinio trisdešimtmečio duomenis, vidutinė sausio mėnesio temperatūra Lietuvoje svyruoja nuo vieno laipsnio šalčio siaurame pajūrio ruože iki 4,5 laipsnių šalčio Aukštaitijoje. Tačiau temperatūra atskiromis dienomis labai skiriasi. Pavyzdžiui, 1940-ais metais Varėnoje šiuo metu yra spaudęs didesnis nei 40 laipsnių šaltis. Net ir prie jūros pasitaikė dienų, kai termometrai rodė net -30 laipsnių šaltį. Priešingai, ne taip ir seniai, 2007 metais sausį, buvo nežiemiškai šilta – sausio dešimtą dieną buvo fiksuojama 10-12 laipsnių šiluma“, - sako sinoptikai.
Tiesa, jie negąsdina ir ateinančiais stichiniais reiškiniais: sausio mėnesį, per pastaruosius 10 metų, stichinių meteorologinių reiškinių būta nedaug – tris kartus pasitaikė labai smarkūs vėjai, dar užregistruoti ir stipraus snygio bei speigo atvejai.
Ledo storis
Jau užšalo beveik visi ežerai. Ežerų, kurių gylis iki 30 m., ledo storis siekia 9–16 cm ir yra saugus. Tik patys didžiausi ir giliausi ežerai dar yra neužšalę arba nevisiškai užšalę, su properšomis.
Tokie ežerai, kaip Dusia, Metelys, Obelija dar banguoja, o priekrantėje ledas 3–5 cm storio. Pavojingiausias giliųjų ežerų ledas, kurių didžioji ežero dalis pasidengusi pakankamai tvirtu ledu, tačiau giliausios jų vietos dar visai neužšalusios arba tik užsitraukusios plonu ledeliu. Tokias vietas nesunku pastebėti pagal kitokį jo atspalvį, tačiau dabar ledas padengtas sniegu, todėl vizualiai pastebėti pavojingas vietas praktiškai neįmanoma.
Dideliuose, giliuose ežeruose, kaip ir Kauno bei Kuršių mariose, saugu tik arti kranto. Kuršių marių ledą apibūdinti sunku dėl jų dydžio. Atskirose vietose, pvz. ties Nida, į rytus nuo Ventės rago, ledo storis yra 8–10 cm storio, o į vakarus nuo Ventės rago ledas tik 2–3 cm storio, apsnigtas. Tikėtina, kad visos Kuršių marios yra užšalusios, bet saugus ledas tik priekrantėje.
Ateinančios savaitės viduryje laukiama naujos šalčio bangos, po kurios ledo sluoksnis padidės, stiprumas dar pagerės.
