Vilnietė Aldona ilsisi Palangoje. Visgi ir saulėtą šiltą popietę pajūryje moteris negali pamiršti savo širdgėlos. Po sūnaus ir marčios skyrybų jai uždrausta lankyti savo anūką. Aldona atvirauja, jog ketverių mažylį matė vos kelis sykius, o dovanėles tenka perduoti per giminaičius. Esą buvusi marti nenori, kad močiutė susitiktų su anūkėliu.
„ Nuo sausio mėnesio jam ketvirti metukai eina. Net nežinau, kaip jis atrodo, nemačiau. Tik nuotraukas brolis persiunčia į kompiuterį. Mažutėlio Jokūbėlio. – Bet norėtumėte matytis? – Norėčiau. Kitą kartą pagalvoju gal ir man prisiteisti lankyti anūką, bet iš kitos pusės – kam man sveikatą gadinti“, – pasakoja Aldona Mikalauskienė.
O štai močiutė iš Bulgarijos, susidūrusi su tokia problema teisminiams procesams pasiryžo ir nukeliavo net iki Europos Teisingumo Teismo. Neli Valčeva iškėlė bylą dėl galimybės matytis su vaikaičiu ir laimėjo. Teismas nusprendė – kad išsiskyrę tėvai negali trukdyti seneliams matytis su anūkais. Teismas įpareigojo į Graikiją savo atžalas išsivežusį tėvą sudaryti sąlygas bent vienam savaitgaliui per mėnesį anūkus nuvežti senelei.
Tokia pati tvarka galioja ir Lietuvoje. Seneliai turi teisę reikalauti ne tik pasimatymo valandų, bet ir bent kelių dienų per mėnesį, kuomet vaikaičiai lankytųsi pas juos.
Visgi dažną senjorą teismo salės atbaido. Seimo narė Dovilė Šakalienė sako, jog besiskundžiančių senelių šalyje daug, mat net keli tūkstančiai skyrybų kasmet yra vertinamos probleminėmis ir dažnai vienas iš tėvų kliudo vaikams matytis su giminaičiais. Taip pat šią piktžaizdę gilina ir emigracija.
„Vaikas yra paverčiamas kovos įrankiu, keršto įrankiu. Negalvojama, kad vaikui emociškai ir socialiai vystytis ir būtinas bendravimas su išplėstine šeima. Moksliniai tyrimai rodo, kad vaikas, kuris turi galimybę nuolat saugiai ir normaliai bendrauti su savo seneliais, turi mažesnę riziką vėliau patirti socialinių problemų, elgesio, emocijų sutrikimų“, – pasakoja ji.
Kaip vertybė anūkų ir senelių ryšys pripažįstamas bei ginamas ir teisiškai. Esą, net ir giminystės ryšiais su vaiku nesusijęs asmuo gali prašyti teisės matytis su juo, jei teisme įrodoma, kad tą asmenį su mažyliu siejo emociškai svarbus ryšys. Visgi teismai taip pat atlieka ir ekspertizę, ar asmens aplinka, kurioje vaikas lankysis, kad ir kartą per pusmetį, yra tinkama.
„Vienas iš principų – gyventi ir vystytis sveikai. Tai ar galės išmaitinti, ar vaikui ten buvo saugu fiziškai ir emociškai. Tai atsakymai, kuriuos turi atsakyti teismas sau pirmiausiai. Tada tuo pagrindu yra priimamas sprendimas“, – sako Mykolo Romerio universiteto profesorė Brigita Kairienė.
Bulgarės laimėta byla Europos Teisingumo Teisme, anot Dovilės Šakalienės pasitarnaus ir mūsų tautiečiams, kovojantiems dėl teisės matytis su anūkais. Tai lyg įpareigojimas Lietuvos teismams.
Kaip alternatyvą teismams vaiko teisių specialistai įvardija mediaciją. Tai ginčų sprendimo procedūra, kai stebint nešališkam teisininko bei psichologo išsilavinimą turinčiam ekspertui konfliktuojančios pusės savanoriškai susėda prie vieno stalo ir bando išspręsti nesutarimus. O jei santykius išsiskyrę tėvai visgi aiškinasi teisme – jo nutarimą jie vykdyti privalo. O jei to nedaro, mama ar tėvas, ar seneliai, kuriems su anūku matytis trukdoma, gali kreiptis į baudas skiriančius antstolius.
Išsamiau žiūrėkite TV3 žinių reportaže.
