Stipria sveikata visą gyvenimą negalėjęs pasigirti vyras ilgaamžiškumo paslaptį atskleidžia paprastai ir filosofiškai: „Negėriau, nerūkiau, nesvetimoteriavau. Taigi neverčiau kūno ląstelių išeikvoti energiją greičiau, nei duota gamtos.
Pats dariau ir kitus mokiau daryti tik tai, kas turi prasmę – teikia malonumą ir duoda naudą. Visada stengiausi kiek galėdamas padėti žmonėms“.
K.Raičinskis, artėdamas prie šimtmečio, kasdien išgerdavo ne vieną puoduką kavos, pagardintą keliais trauktinės „Trejos devynerios“ lašais arba medumi.
Jis sako sulaukęs tiek metų, nes privalėjo įvykdyti lemties patikėtą užduotį – mėginti perprasti dvasinio gyvenimo, kuris vienintelis gali išgelbėti žmoniją, esmę ir perduoti kitiems.
Tik įpusėjęs devintąjį dešimtmetį mįslingiausia Alytaus asmenybe dažnai pavadinamas vyras galėjo išleisti pirmuosius tomus savo filosofinių veikalų, o medžiagą pradėjo rinkti jaunystėje, dar studijų metais, Vytauto Didžiojo universitete.
Didelė dalis jo rankraščių saugomi Vilniaus universiteto bibliotekoje.
Šešiomis kalbomis laisvai kalbantis vyras apgailestauja negalėjęs rašyti tol, kol augino vaikus, dirbo mokykloje, nes nuolat buvo stebimas sovietinio saugumo.
Antrojo pasaulinio karo metais tardytas gestapo rūsiuose, vėliau už tai atlaikęs NKVD tardymus, tik po ilgo blaškymosi po Lietuvą jis su žmona Matilda įsikūrė Alytuje.
Sulaukęs 90 metų K.Raičinskis išmoko dirbti kompiuteriu, taip išsigelbėdamas nuo depresijos, kuri jį buvo užklupusi po žmonos Matildos mirties.
Verta stebėtis, kad šimtą metų išgyveno žmogus, kurį tėvai skubėjo krikštyti netikėdami, kad labai silpnas jų pirmagimis išgyvens. K.Raičinskis gimė Kelmės rajone.
Vėliau jis du kartus sirgo džiova, neteko vieno plaučio, atsigavo po 15 valandų trukusios komos.
Sukaktuvininkui palinkėti stiprios sveikatos, Dievo palaimos šeštadienį Šv.Angelų Sargų bažnyčioje buvo susirinkę visi šeši jo vaikai, 27 anūkai ir proanūkiai kartu su dideliu būriu sveikintojų.
REKLAMA
