Rūta Grigolytė
Andriaus Kubiliaus Vyriausybė atmintin įsirėžė dėl mokesčių reformos. Jos valdymo metu netrūko ir finansinių skandalų. Kitos savaitės pabaigoje šimtadienį minėsianti naujoji valdžia kol kas yra opozicijos kritikuojama dėl neveiklumo. Tačiau šimtadienio išvakarėse tyrimų bendrovės „Spinter“ DELFI užsakymu atlikta apklausa liudija, kad dabartinę Vyriausybę palankiai vertinančių gyventojų gretos tik auga.
Teigiamai ar daugiau teigiamai nei neigiamai Algirdo Butkevičiaus Vyriausybės veiklą vasarį vertino 41,3 proc. gyventojų – 4,5 procentinio punkto daugiau nei sausį. Daugiau ar mažiau neigiamą balą ministrų kabinetui rašė 38,9 proc. gyventojų – 4,2 procentinio punkto mažiau nei ankstesnį mėnesį.
Kodėl lėtu įsibėgėjimu kaltinama valdžia patinka žmonėms? Politikos ir finansų ekspertai tikina, kad dabartinės Vyriausybės stiprybė – jos neskubėjimas ir atodaira į visuomenės nuomonę bei specialistų išvadas, kurių ši laukia iš darbo grupių, svarstančių prieštaringai vertinamus mokesčių, energetikos ir kitus klausimus. „Gerų reitingų formulė šiuo atveju yra ne neveiklumas, o lėtas veiklumas“, – naujienų portalui LRT.lt sako politologas Algis Krupavičius.
Flirto laikotarpis
Andriaus Kubiliaus vadovauta Vyriausybė šimtadienio sulaukė tą patį 2009-ųjų mėnesį, kaip ir dabartinė, kuriai įgaliojimai perduoti 2012 m. gruodžio 13 d. – kovą.
2008 m. gruodžio 9 d. įgaliojimus gavusi XV–oji Vyriausybė ypatinga tuo, kad dirbo visą kadenciją. Vis dėlto tai nereiškia, jog ji buvo mažiau nei ankstesnės kritikuojama.
Apie Gedimino Kirkilo vadovautos XIV Vyriausybės darbą per pastarosios šimtadienį A. Kubilius sakė, kad tai „Vyriausybė ir be strateginių tikslų, ir be lyderystės, ir nesusikalbanti, ir dar daug ką nesmagaus būtų galima apie ją pasakyti“. A. Kubilius 2005-aisiais teigė, kad „reikia rekonstruoti valstybės valdymą, reikia valstybę išmokyti gyventi ir veikti, pasirenkant aiškius prioritetus, ir tuo pačiu valstybei sugrąžinant gebėjimą būti lydere.“ Taigi praktiškai kartu su krize atėjusi XV Vyriausybė veiklos prioritetais laikė finansinį stabilumą, su biudžetu susietą krizės prevencijos planą, valstybės tarnybos reformą.
Antrą kartą į Ministro Pirmininko pareigas grįžęs A. Kubilius (jis vadovavo vos metus įgaliojimus turėjusiai X Vyriausybei) pradėjo susitikimus su įvairiausių sričių atstovais. Jau lapkritį A. Kubilius susitiko su medikų bendruomenės, Lietuvos aplinkosauginių nevyriausybinių organizacijų koalicijos atstovais, gruodį – su Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos atstovais, Lietuvos ūkininkų sąjungos, Žemės ūkio rūmų, Lietuvos žemės savininkų sąjungos, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos, Lietuvos žemės ūkio asociacijos atstovais bei ūkininkais iš įvairių Lietuvos rajonų.
Gruodį A. Kubilius dalyvavo ekonomikos srityje dirbančių Lietuvos diplomatų, komercijos atašė ir Lietuvos ekonominės plėtros agentūros atstovų užsienyje metiniame suvažiavime, kuriame vyko diskusija apie ekonominę diplomatiją.
Permainų koalicija (Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai (TS–LDK), Tautos prisikėlimo partija, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis, Liberalų ir centro sąjunga) Vyriausybės programą baigė derinti gruodžio 3-ąją. „Permainos yra būtinos, kad valdžia pradėtų tarnauti žmonėms“, – tuomet sakė premjeras. Ir permainos prasidėjo.
Garbę turėjęs nešti projektas „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ ilgainiui įgijo vis daugiau negatyvių sąsajų. Jau 2008 m. gruodžio pradžioje A. Kubiliui teko prašyti atstovų peržiūrėti taupymo galimybes. Taupyti jiems nelabai išėjo, vis daugiau klausimų ėmė kilti dėl finansų paskirstymo skaidrumo.
Paskelbusi, kad paveldėjo skolose skendinčias ministerijas, valdžios atstovai ėmėsi karpyti savo algas. Gruodžio viduryje keturiolika naujosios Vyriausybės narių pasirašė pareiškimą, kuriuo prašoma Vyriausybės kanceliarijos jiems neišmokėti dalį pareiginės algos ir kas mėnesį tą dalį grąžinti į valstybės biudžetą. Nuo 2009 m. vasario 1-osios įsigaliojo įstatymo pakeitimai, pagal kurį visų Seimo narių algos sumažintos 15 proc.
Stačiokiška retorika, liūdni padariniai
2008 m. pabaigoje įvykdyta vadinamoji naktinė mokesčių reforma. Buvo priimtos įstatymų pataisos, kuriomis padidinti pridėtinės vertės (PVM) ir pelno mokesčiai, degalų, cigarečių ir alkoholio akcizai, panaikinta dauguma PVM lengvatų, sumažintas gyventojų pajamų mokestis.
Reformą, ypač dėl jos skubos, kritikavo tiek ekonomikos, finansų ekspertai, tiek gyventojai. Blaivaus proto svarbą pabrėžiantis ir užsispyręs A. Kubilius situacijos nebandė švelninti gražiais žodžiais: kategoriški, neempatiški vieši jo pasisakymai dar labiau skaudino tuos, kurie buvo priversti „veržtis diržus“.
Tiek ekspertai, tiek gyventojai taip pat lyg pasakos klausėsi apie tai, kad steigiama nauja Energetikos ministerija „nekainuos nė lito“. Po tokia formuluote tiesiog reikėjo įskaityti – kainuos šiek tiek mažiau nei planavo ankstesnė Vyriausybė.
Tuomet Valstybinė kainų ir energetikos komisija paskelbė duomenis, kad Lietuvai tiekiamų „Gazprom“ dujų kaina yra aukščiausia tarp Europos Sąjungos šalių. TS–LDK narys Jurgis Razma kreipėsi į Užsienio reikalų ministrą Vygaudą Ušacką, siūlydamas siekti derybų su „Gazprom“ dėl Lietuvai tiekiamų dujų kainos sumažinimo. Tačiau įtampa ir netikrumo jausmas visuomenėje augo, o dujų kaina anaiptol nemažėjo.
Sausio 15-ąją Seime įvyko Seimo pirmininko pirmosios pavaduotojos Irenos Degutienės susitikimas su mitingą–eitynes sausio 16-ąją organizuojančių profesinių sąjungų atstovais. Profsąjungų atstovai skundėsi, kad, priimant Vyriausybės programą ir Krizės įveikimo planą, su jais nepakankamai tartasi.
Kitą dieną dužo Seimo langai. Mitingas virto riaušėmis. Ministro Pirmininko retorika po jų buvo itin griežta. „Tai buvo sąmoninga ir suplanuota akcija, kuria siekta skatinti nepasitikėjimą savo išrinktais Tautos atstovais, sėti netvarką ir chaosą, norėta gąsdinti, griauti ir laužyti. Tačiau noriu užtikrinti, kad riaušių kurstytojai neišvengs atsakomybės“, – sakė premjeras A. Kubilius.
Po tokių žodžių premjerui susitaikymas su nusivylusiais žmonėmis tapo sunkiai įmanoma misija. Ar jis apskritai to siekė?
Sausio pabaigoje A. Kubilius tęsė susitikimus su smulkiojo verslo, darbdavių, ūkininkų, pensininkų atstovais. TS–LKD atstovai siūlė griežtinti lošimų rinkos reguliavimą, bausmes neblaiviems vairuotojams, nepritarė papildomų lėšų Valdovų rūmams skyrimui, tačiau iš esmės Vyriausybė šimtadienį minėjo praradusi visuomenės palankumą, reitingai smigo žemyn.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ duomenimis, 2009 m. vasarį Vyriausybės veiklą teigiamai vertino 11,4 proc. apklaustųjų, neigiamai – 59,7 proc. Premjeras A. Kubilius populiariausias buvo 2008 m. gruodį: teigiamai jį vertino 39 proc., neigiamai – 30 proc. respondentų. Vos per mėnesį – sausį – Vyriausybės vadovo reitingai staiga nukrito, nepasitikėjimą juo pareiškė 61 proc. apklaustųjų (18 proc. pasitikėjo). 2009 m. vasarį A. Kubilių nepalankiai vertino 51 proc. apklaustų gyventojų, palankiai – 24 proc.
Politologo prof. Algio Krupavičiaus teigimu, geresnių rezultatų ir nebuvo galima tikėtis, ir ne vien dėl sunkmečio. „Visų pirma tai lėmė A. Kubiliui būdinga retorika vis kartojant, kad reikia veržtis ir veržtis diržus. Ankstesnė Vyriausybė pasižymėjo tuo, kad priėmė daug svarbių sprendimų, bet nerodė, jog jai rūpėtų visuomenės nuomonė. Tuo ji skiriasi nuo dabartinės Vyriausybės“, – sakė A. Krupavičius.
Politologas pažymėjo, kad viena yra tai, ką A. Kubilius skelbėsi padarysiąs ir ką vėliau aprašys ekonomikos vadovėliuose, o kita – ko iš tiesų pasiekė. Ankstesnė Vyriausybė visuomenės pasitikėjimo taip ir nesusigrąžino. „Tai nenuostabu, nes žmonės matė, kaip priimami sprendimai veikia jų gyvenimus. Aiškiausias A. Kubiliaus Vyriausybės nuopelnų įvertinimas – Europos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenys, iš kurių matyti, kad Lietuvos namų ūkio pajamos smuko labiausiai“, – sakė A. Krupavičius.
Vyriausybės reitingai atsigavo
Prieš pradedant veikti naujajai Vyriausybei, 2012 m. lapkritį daugiau susitikimų su įvairių sričių atstovais turėjo ne partijų vadovai, bet kiti valdančiosios koalicijos partnerių nariai – lankė globos namus, sveikatos priežiūros įstaigas, gimnazijas, susitikinėjo su smulkiojo verslo atstovais, padėjo uteniškiams įžiebti Kalėdų eglutę ir panašiai. Trumpiau tariant – darė paprastus dalykus „arti žmogaus“.
Dėl prastos komunikacijos pylos iš žurnalistų bei interneto šmaikštuolių gauna dabartinės Vyriausybės vadovas A. Butkevičius. Tiesa, ne dėl empatijos stokos, o dėl to, kad į klausimus dažnai atsako „nežinau“, „negaliu teigti“, „negaliu paneigti“ arba pateikia tai vieną, tai kitą nuomonę. Vis dėlto A. Butkevičiaus retorika taip pat akivaizdžiai artimesnė žmogui, ir jau vien dėl to žmonių pasitikėjimas juo yra didesnis. Be to, ekonomikai pamažu atsigaunant po krizės, visuomenės pasitikėjimas valdančiaisiais natūraliai didėja.
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP), DP, partijos „Tvarka ir teisingumas“ (TT) bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos sudaryta valdančioji koalicija Vyriausybės programą baigė derinti gruodžio 8 d.
„Jokių revoliucijų nebus“, – prisistatydamas kaip pretendentas į Ministrus Pirmininkus, pažadėjo A. Butkevičius. Vyriausybė savo darbų prioritetais įvardijo užimtumo didinimą ir socialinės atskirties mažinimą, finansinio tvarumo užtikrinimą, energetinio efektyvumo didinimą. Į rinkimus ėję su pažadu (nors kritikuotu kai kurių ekspertų) padidinti minimaliąją mėnesinę algą (MMA), valdantieji jį tesėjo.
Socialdemokrato A. Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė įgaliojimus gavo 2012 m. gruodžio 13 d. Jau gruodžio 20 d. kilo nemažas ažiotažas, kai Darbo partijos (DP) atstovas, Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas nenusišalino nuo vadovavimo plenariniam posėdžiui svarstant dėl bendrapartiečių Vitalijos Vonžutaitės, Viktoro Uspaskicho ir Vytauto Gapšio neliečiamybės panaikinimo.
Vis dėlto jau kelerius metus besitęsiantys teisiniai procesai dėl minėtų trijų DP atstovų dalyvavimo „juodosios buhalterijos“ byloje, TT vedlio Rolando Pakso – pirmojo šalies vadovo Europoje, nušalinto apkaltos proceso metu – į valdančiąją koaliciją atnešti šešėliai blogos įtakos visuomenės pasitikėjimui Vyriausybe, matyt, nepadarė.
Tyrimų bendrovės „Spinter“ atlikto tyrimo duomenimis, iki Seimo rinkimų, 2012 m. rugsėjį Vyriausybės veiklą teigiamai bei greičiau teigiamai vertino 13 proc. apklaustųjų, spalį – 17,4 proc., tuo tarpu 2013 m. sausį – 36,8 proc., vasarį – 51,3 proc. apklaustųjų. Vyriausybės veiklą 2012 m. rugsėjį neigiamai bei greičiau neigiamai vertino 82,9 proc. dalyvavusiųjų tyrime, spalį – 79, 4 proc., 2013 m. sausį – 43,1 proc., vasarį – 38,9 proc. apklaustųjų.
„Į ministrų postus teisiamieji nepateko, todėl šiuos dalykus reikia atskirti nuo Vyriausybės, ir žmonės, matyt, atskiria. Be to, šie teisminiai procesai nėra nauji, jau renkant Seimą buvo žinomi, taigi žmonės tarsi apsipratę su tuo“, – komentavo politologas A. Krupavičius.
Revoliucija – tik sveikatos srityje
Padidinus MMA, daugiau smarkias diskusijas keliančių realių žingsnių nežengta.
LSDP toliau skelbė apie dalyvavimą šeimoms skirtose akcijose, lankė mokyklas, dalijo stipendijas, sveikino pasaulio čempionę Rūtą Meilutytę, bet jokių didesnių ekonominės politikos pokyčių kol kas neinicijavo. Kai neskubi – neklysti? „Spinter“ atlikti tyrimai tai paliudija: kaip politiką, kuris geriausiai tiktų užimti Ministro Pirmininko pareigas, 2012 m. spalį A. Butkevičių matė 26,8 proc. dalyvavusiųjų apklausoje, gruodį – jau 33,6 proc. Vadinasi, jo vadovavimas Vyriausybei įvertintas teigiamai. Tiesa, sausį šis reitingas kiek smuktelėjo – 3 procentiniais punktais iki 30,3 proc.
Sudrumsti ramius vandenis ir šiek tiek sumenkinti A. Butkevičiaus priesaką „Jokių revoliucijų nebus“ sumanė sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis. Aštrių diskusijų visuomenėje ir tarp specialistų sukėlė ministro siekis, kad sveikatos sistema būtų nemokama ir finansuojama tik iš biudžeto, o privačios įstaigos būtų atskirtos nuo viešųjų finansų.
Ministro Pirmininko tarnyba, komentuodama šią temą, buvo nuosaiki: „Reikalingos permainos turi būti įgyvendintos taip, kad nebūtų supriešintos valstybinės ir privačios gydymo įstaigos, būtų garantuota paslaugų kontrolė sveikatos apsaugos sistemoje ir racionaliai naudojamos lėšos perkant brangią medicininę įrangą“.
Ir – vėl daug pranešimų apie paprastus žmogiškus dalykus: Švenčionių ir Šiaulių religinėms bendruomenėms grąžinama nuosavybės teisė į maldos namus, menininkai apdovanoti premijomis, pasveikinta Metų verslininkė/vadovė, atšvęsta šv. Valentino diena ir Vasario 16-oji.
Į Ūkio banko istoriją, kitaip nei A. Kubilius, kuris daug komentavo banko „Snoras“ griūtį, A. Butkevičius nesivėlė, tik paragino „Lietuvos banką rasti būdą išmokėti pensininkams pervestas pensijas“. Ekonomisto profesoriaus Rimanto Rudzkio įsitikinimu, pasirūpinimas pensininkų reikalais buvo būtinas, o tolesnis kišimasis – nereikalingas. „Bankų reikalus pirmiausiai turi komentuoti Lietuvos bankas. Aiškintis, komentuoti, kas padaryta ne taip, yra ne premjero, ir ne Vyriausybės reikalas“, – sakė R. Rudzkis.
Kai žiniasklaida mirgėjo prieštaringais straipsniais apie galimą skalūninių dujų žvalgybą ir gavybą Lietuvoje, A. Butkevičius sakė: „Galutiniai sprendimai bus priimti tik įvertinus ir aptarus mokslininkų pateiktą medžiagą“. „Ši Vyriausybė ir skiriasi nuo ankstesnės tuo, kad atsižvelgia į visuomenės nuomonę. Gerų reitingų formulė šiuo atveju yra ne neveiklumas, o lėtas veiklumas“, – sakė A. Krupavičius.
Neskubėjimą per pirmuosius mėnesius nuveikti ką nors kraštutinio palaiko ir R. Rudzkis. Jo teigimu, šios Vyriausybės siekis gerai išanalizuoti padėtį svarbiausiose srityse prieš priimant sprendimus yra labai sveikintinas. „Kalbant apie MMA didinimą, tai vėlgi nebuvo spontaniškas veiksmas, jam buvo pribrendęs poreikis. To jau anksčiau reikėjo, nežinia, kodėl buvusi Vyriausybė to nepadarė. Dabar dar didinti MMA taip pat turės ateiti laikas, atsižvelgiant į infliaciją ir kitus faktorius“, – aiškino ekonomistas.
100 dienų be kategoriškų pasisakymų – taip galima būtų pavadinti naujosios Vyriausybės šimtadienį. Reitingams tai, atrodo, palanki dirva. Tiesa, yra ir kita nuomonė. Ekonomistė Rūta Vainienė mano, kad valdžia dabar yra palikusi žmones nežinioje. „Varge vargeli […] Trys klausimai valdžiai: ar bus progresiniai mokesčiai ir visuotinis nekilnojamojo turto mokestis, kokia bus pensijų ir sveikatos priežiūros sistema? Patys svarbiausi ir žmogui arčiausiai kūno esantys dalykai pastaruoju metu yra nuolatinio svarstymo ir neapibrėžtumo stadijoje“, – komentare LRT radijui sakė ekonomistė Rūta Vainienė.
Šansas išlaikyti populiarumą
Politologas A. Krupavičius pažymėjo, jog tai, ar Vyriausybei pavyks išsaugoti aukštus reitingus ir visuomenės prielankumą, priklausys nuo sudarytos veiksmų programos ir to, kaip seksis ją įgyvendinti.
Vyriausybės patvirtintame priemonių plane numatoma siekti didinti gyventojų užimtumą, ekonomikos augimą, skatinti emigrantus grįžti namo. Ministro Pirmininko tarnybos teigimu, pajudėjo nacionalinė daugiabučių renovacijos programa, kurią įgyvendinant žmonės nebus verčiami iš bankų imti paskolų, investicijos bus apmokėtos lėšomis už sutaupytą šildymą.
Gegužės mėnesį strateginiam Vyriausybės komitetui planuojama pateikti darbo grupės išvadas dėl nacionalinės energetikos strategijos. „Tik tuomet galėsime priimti sprendimą, kuriuo keliu suks Lietuva – su atomine elektrine ar be jos“, – žada Vyriausybė.
Be to, Visagino atominės elektrinės akcijos perduotos Finansų ministerijai. Tai esą yra įžanga į struktūrinę reformą siekiant sukurti aiškiai valdomą, kryptingą ir stiprią energetikos įmonių grupę.
Vasarį pakoreguota studijų krepšelių skyrimo tvarka, valstybė suformulavo užsakymą, kokių specialistų reikia: inžinierių, technologijų, agronomų, policininkų, slaugytojų. Valstybės finansavimas bus skiriamas nebe 13, o 19 studijų krypčių.
Ar programoje numatyti šie ir kiti planai bus įgyvendinti ir kaip jie atsilieps gyventojų gerovei bei Vyriausybės ir jos vadovo populiarumui, stebėsime jau po šimtadienio.
Kad ir ką opoziciją sakytų apie Vyriausybės neveiklumą ar „energetinę išdavystę“, šį mėnesį Vyriausybė pritarė vieno reikšmingiausių Lietuvos strateginių energetikos projektų –„NordBalt“ elektros jungties povandeninio kabelio – įgyvendinimui pagal „NordBalt“ jungties Klaipėdos apskrityje specialųjį planą. Vasarį pasirašyta sutartis dėl vieno svarbiausių Lietuvos-Lenkijos elektros jungties „LitPol Link“ objekto – aukštos įtampos nuolatinės srovės intarpo su skirstykla Alytuje.
Tad reikalai juda, o dėl greičio galima ginčytis: juk ir ankstesnė Vyriausybė vargu ar gali pasigirti toli pažengusi energetikos srityje ne tik gražiomis kalbomis, bet ir užbaigtais darbais. Ir nors opozicija ją kaltina „prorusiškais“ kėslais, A. Butkevičiaus Vyriausybė, užuot kariavusi bevaisius karus su „Gazprom“, galbūt iš tiesų ieško būdų, kaip sumažinti dujų kainas?..
