Šimonytės patarėja Gudlevičienė apie karantino laisvinimą: yra rizika vėl greitai užsidaryti

Trečiadienį pagaliau laukiama konkrečių sprendimų dėl karantino atlaisvinimų. Visgi jau dabar valdžia pasiruošusi spausti stabdį, jei atvėrus dalį paslaugų situaciją vėl imtų blogėti. Remdamiesi kitų šalių patirtimi ekspertai įspėja, kad atleidus draudimus ir plintat naujai viruso atmainai gali nepavykti išvengti trečiosios viruso bangos. 

Premjerės Ingridos Šimonytės patarėja sveikatos klausimais, buvusi Medikų sąjūdžio vadovė Živilė Gudlevičienė neslėpė, kad jei nebus laikomasi nustatytų sąlygų norint atverti verslus ir kitas kontaktines paslaugas, yra rizika, jog virusas vėl pradės plisti.

„O jei nepasiseks greitai išgaudyti židinių, ką rodo ir kitų šalių pavyzdžiai, susiduriama su trečiąją viruso banga. Juo labiau situaciją apsunkintų plintanti mutavusi viruso padermė, kuri jau nustatyta ir Lietuvoje. Tai yra labiau plintanti padermė, ja galima greičiau užsikrėsti ir komplikacijos jau yra sunkesnės“, – tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo ji.

Kokie laisvinimai laukia?

Karantino išvarginti ir išmokomis nepatenkinti smulkieji verslininkai su nekantrumu laukia rytdienos Vyriausybės sprendimų dėl karantino atlaisvinimo. Leidimo atsidaryti jie tikėjosi dar praėjusią savaitę, tačiau valdžią atsitraukti privertė ekspertai ragindami neskubėti, mat taip tik rizikuojama vėl sulaukti spartesnio viruso plitimo.

Pasak Ž. Gudlevičienės, šiandien visą dieną derinama, kam konkrečiai bus leista atsidaryti. Anot jos, tai pirmiausia būtų ne maisto prekių parduotuvės, turinčios išėjimą iš lauko pusės. Taip pat – įvairios grožio paslaugos, svarstoma ir apie kai kurių fizinio aktyvumo veiklų atlaisvinimą, kai lauke vienas treneris jomis galėtų užsiimti su kitu vienu asmeniu. 

„Taigi svarstomas tam tikras paslaugų paketas, nuo kurio galėtume pradėti veiklas laisvinti“, – sakė pašnekovė.

Ji pridūrė, kad, kalbant apie grožio paslaugas, masažo specialistai kol kas į laisvinamas sritis nepatenka, bet diskusijos dėl to vyksta.

Itin svarbu užtikrinti vėdinimą

Anot Ž. Gudlevičienės, pagrindinė rizika ta, kad atlaisvinamos kontaktinės paslaugos, žmogui su žmogumi kontaktuojant ilgiau nei 15 minučių. 

REKLAMA

„O rizika užsikrėsti yra minimali, jei toks kontaktas trunka trumpiau nei 15 min. Visos grožio paslaugos, kirpimai, nagų lakavimai tikrai trunka ilgiau. Taigi šias rizikas reikia labai gerai pasverti, ar nepadaugės kontaktų, ar nepadaugės užsikrėtimų virusu“, – pastebėjo ji.

I. Šimonytės patarėja pažymėjo, kad, be abejo, atsidaryti bus galima tik laikantis tam tikrų saugumo reikalavimų.

„Apie ką kalba ir ekspertai, tą patį siūlo ir Vyriausybės ir siūlys prie savo nutarimų ir kitų veiksmų, kad tos paslaugos būtų pradėtos saugiai. Ką tai reiškia? Jei neįmanoma išlaikyti atstumų, o tai yra kontaktinės paslaugos, tad jų išlaikyti tikrai neišeina, turi būti naudojamos apsaugos priemonės – kaukės, net ir apie respiratorius buvo kalbama.

Taip pat dezinfekcija – tos vietos, kur asmuo gavo paslaugas. Ir dar labai svarbus vėdinimas. Kodėl tos diskusijos užsitempė ir net spekuliacijos buvo, kad kodėl mažose įmonėse užsikritimo rizika irgi yra vertinama, tai visgi dažniausiai dėl to vėdinimo – blogesnio ar jo nebuvimo“, – dėstė ji.

Teiks testavimo rekomendacijas

Pašnekovė kartu akcentavo, kad norint paslaugas atverti saugiai įvedamos ir testavimo galimybės. Darbuotojai galėtų būti testuojami tiek atsidarant verslams, tiek įvedant periodinį testavimą.

Kaip teigė premjerės patarėja, kol kas numatyta, kad testai valstybės bus dalinai kompensuojami – po 12 eurų asmeniui.

„Tada jau priklauso, kokią testavimo metodiką pasirinks pati įstaiga ir į tą kompensaciją bus galima pretenduoti. Taigi dalinai valstybė rems šią testavimo paslaugą verslams“, – sakė Ž. Gudlevičienė.

Kiek dažnai galėtų vykti testavimas, priklauso nuo testų naudojimo.

„Jeigu PGR testas, tai įgalima kas savaitę daryti, jei tai greitieji antigenų testai, dažniausiai reikalavimas yra testuotis du kartus per savaitę“, – sakė premjerės patarėja.

Kartu ji pažymėjo, kad tai yra tik testavimo rekomendacijos ir pagal jas kiekviena įstaiga galės pasirinkti savo taktiką.

REKLAMA

Policininko prie kiekvieno grožio specialisto nepastatys

Anot Ž. Gudlevičienės, ruošiamas atsidarymas – lyg pabandymas pasižiūrėti, ar galime judėti toliau.

„Jei susitvarkome atidarydami nedidelius srautus verslų, nes yra ir numatyti parduotuvių plotai, verslininkams pavyksta tvarkytis, laikytis reikalavimų, testuotis, dezinfekuoti patalpas ir viruso plitimo nebus, t. y. sveikatos sistema nebepatirs didėjančio pacientų srauto, tai bus galima galvoti apie tolesnius žingsnius“, – aiškino ji.

Paklausta, ar dėl to verslai bus kažkaip konkrečiai kontroliuojami, pašnekovė sutiko, kad prie kiekvienos parduotuvėlės ar grožio specialisto policininko neišeina pastatyti, bet vylėsi pačių žmonių atsakingumo.

„Yra apeliuojama į sąmoningumą ir tas kompromisas turėtų būti abipusis. Jei verslai kažko prašo ir įsipareigoja, kad laikysis šių nurodymų, tai išties taip ir turėtų būti. Tada jau Vyriausybė suteikia pasitikėjimo kreditą ir tikrai nestatys po policininką prie kiekvienos parduotuvės. Kita vertus, kai buvo diskutuota su savivaldybių atstovais, patys merai teigia prisiimantys atsakomybę, kad jie sugebės sukontroliuoti, kaip viskas vyksta savivaldybėse“, – kalbėjo Ž. Gudlevičienė.

Savivaldybės laisvintų karantiną skirtingai?

Nors ekspertai svarstė galimybę atverti paslaugas skirtingose savivaldybėse vadovaujantis šviesoforo principu, šiandien galutinio sprendimo dėl to dar nėra.

„Galiu pasakyti, kad dar sprendimo nėra, ar tai bus nacionaliniu lygmeniu, ar išties bus leidžiama atsiverti tam tikroms savivaldybėms atskirai. Dar jo nėra, bet jis svarstomas ir gali būti, kad kai atsiras „žaliųjų“ savivaldybių, bus priimtas ir toks leidimas joms atsiverti greičiau.

Tačiau ką kartu jau patys merai akcentavo, kad nebus leidžiama į tas savivaldybes atvykti gyventojams iš kitų savivaldybių apsipirkti ar apsikirpti“, – sakė Ž. Gudlevičienė.

Kalbėdama apie vis dar galiojančios judėjimo tarp savivaldybių ribojimus ji pabrėžė, kad tai davė efektą. Todėl ir apie jų panaikinimo galimybę būtų galima kalbėti tik esant B scenarijuje. 

Portalas tv3.lt jau rašė apie planą, kokie atlaisvinimai lauktų pasiekus atitinkamą sergamumą 100 tūkst. gyventojų.


Rašyti komentarą...
M
Manau
2021-02-09 21:13:48
Pranešti apie netinkamą komentarą
Jai nenorit susirgti eikit buriuotis i maximas. Ten negalioja jokie reikalavimai. Ir viruso ten nera. O kitame versle laukia baisusis virusas uz kampo.
Atsakyti
-2

A
As
2021-02-09 21:07:51
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tai gal jau laikas užsidaryti kitai visuomenės daliai,kuriai dar neteko pajusti kaip yra smagu tris menesius negauti pajamų. Negi dabar ir drošit iki galo ta smulkų versla,griožio salonus ir restoranus. Laikas ir kitiems kažką paaukoti,kaip sakoma,ir likti namuose.
Atsakyti
-3

T
Taip
2021-02-09 21:21:06
Pranešti apie netinkamą komentarą
Koke simonyte toke ir patarėja DEBILES NEISMANELEI
Atsakyti
-4

SKAITYTI KOMENTARUS (32)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų