I. Šimonytė teigė, kad galimybių skolintis nėra, nes biudžeto deficitas yra numatomas 2,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o tai yra ant Mastrichto kriterijų ribos. Premjerės teigimu, kitų metų biudžete krašto apsaugai yra numatyta pakankamai lėšų.
„Nereikia prezidento patarėjai mokyti Vyriausybės, kokia svarbi krašto gynyba ir saugumas. Tikrai Vyriausybė visas pastangas deda, kad tos priemonės būtų įgyvendintos. Bet kai ponia patarėja labai lengvabūdiškai pasako, kad kiekvienas neprivalo būti buhalteris ir pasakyti, iš kur biudžete turi atsirasti lėšos kažkokiems dalykams daryti, tai taip pat yra netinkamas argumentavimas.
Ne buhalteris, tiksliau finansų apskaitos specialistas, įmonėje būna atsakingas už tai, kad įmonė uždirbtų pajamas ir gautų pelną. Šiuo atveju, tai politikų atsakomybė ir politikai, siūlantys kažkokias išlaidas didinti, turėtų pasiūlyti, kas tas išlaidas turi finansuoti“, – Žinių radijui ketvirtadienį teigė Vyriausybės vadovė.
Prezidentūra siūlys kitų metų biudžete numatyti ir galimybę gynybos reikmėms pasiskolinti iki 3 proc. nuo BVP.
„Prezidentas dėl gynybos iš tikrųjų mato vieną svarbų momentą – jeigu 2023 m. biudžete buvome įsitvirtinę teisę pasiskolinti gynybai iki 3 proc. BVP fiskalinio deficito ribose, tai dabar šitame biudžete to nenumatome.
Turint omenyje, kad gali atsirasti tos laisvės metų eigoje, plius gali atsirasti ir papildomi poreikiai gynybai – tikrai su tokia nuostata <...> net teoriškai negalime svarstyti galimybės žengti didesnio žingsnio link nacionalinės divizijos steigimo“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė.
Tuo metu finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad Lietuvos saugumas 2024 metais bus finansuojamas pakankamai stipriai – tiek, kiek leidžia biudžeto galimybės. Pasak jos, per šią Seimo ir Vyriausybės kadenciją krašto pasaugos finansavimas padidintas nuo 1 mlrd. iki 2 mlrd. eurų.
Finansavimas krašto apsaugai kitąmet turėtų siekti apie 2,06 mlrd. eurų, arba 2,71 proc. BVP. Tai numatyta antradienį Seimui teikiamame 2024 metų valstybės biudžeto projekte.
Didžiąją dalį šių lėšų – apie 1,93 mlrd. eurų arba 2,52 proc. BVP – sudarys biudžeto asignavimai. Likusi dalis finansavimo bus skiriama iš bankų solidarumo įnašo – šie pinigai galės būti naudojami tik infrastruktūrai.
G. Skaistės teigimu, solidarumo įnašas skirtas pasirengti spartesniam sąjungininkų priėmimui.
Paklausta, ar dėl situacijos Izraelyje jau yra kalbama apie galimybę kitų metų biudžete gynybai numatyti dar daugiau lėšų, G. Skaistė to nepatvirtino.
„Situacija mūsų regione yra įtempta jau kurį laiką ir papildomos grėsmės, kurios vyksta pasaulyje, jos neprisideda prie bendro pasaulio saugumo, bet įtemptoje situacijoje gyvename jau pakankamai seniai“, – antradienį teigė ji.
Ministrė kartojo, kad jeigu bus siūloma didinti kažkurias išlaidas, turi būti pasiūlyta, kaip jas sumažinti kitoje srityje.
Paklausta apie Prezidentūros idėją, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad visi siūlymai yra verti diskusijos.
„Saugumas ir gynyba, akivaizdu, šiandien yra pagrindas, bene svarbiausia sritis. Manau, kad diskutuosime“, – antradienį sakė parlamento vadovė.
