Pirmadienio rytą Šilutėje užfiksuotas rekordinis vėjo greitis. Per visą orų stebėjimo istoriją pamaryje pirmą kartą automatinis vėjo greičio matuoklis užfiksavo 39,9 metro per sekundę vėjo greitį. Tačiau uraganas siautėjo vos dešimt minučių.
„Pagal vėjo greitį, jis turėtų būti vadinamas uraganu. Tai katastrofinis reiškinys, tačiau kadangi jis truko labai trumpai, jį reikėtų vadinti škvalu“, – tikino Šilutės hidrometeorologijos stoties viršininkas Igoris Osadčij.
Vėjo greičio matuokliai ankstyvą rytą Šilutėje buvo užfiksavę vos 10 metrų per sekundę vėjo greitį, tačiau apie 6.47 val. vėjas staiga sustiprėjo kone iki 40 m/s.
„Gamta šį kartą pajuokavo, toks vėjas siautė tik Šilutės hidrometeorologinės stoties kieme. Dviejų šimtų metrų ruože. Niekas negali paaiškinti, kodėl čia ir kodėl taip staiga jis pasiekė tokį greitį“, – stebėjosi I.Osadčij.
Specialistus nustebino tai, kad vėjas rekordinį greitį pasiekė per kelias sekundes.
„Niekas nematė, ar buvo sūkurys, nors ir požymių tokių nebuvo. Spėjame, kad škvalas praėjo siaura juosta. Labiausiai nukentėjo tik mūsų stoties kieme esantys įrenginiai. Vėliau vėjas per pievą pasiekė miškelį ir ten nulaužęs kelias šakas išsikvėpė“, – pasakojo I. Osadčij.
Škvalas nulenkė tik seno mechaninio vėjo matuoklio stiebą.
„Šilutėje iki šiol didžiausias vėjo greitis buvo užfiksuotas prieš kelis metus, jis siekė 34 m/s.
Lietuvoje tokių rekordų būta ir daugiau – 1986 metais toks rekordas fiksuotas Utenoje. O 1999 metų gruodžio 4-ąją ir Klaipėdoje vėjas per uraganą Anatolijus siekė 40 m/s“, – pasakojo I. Osadčij.
Tokio škvalo specialistai tikino nesitikėję, jokia prognozė nerodė, kad vėjas gali tiek sustiprėti.
„Žinojome tik tai, kad artėja ciklonas ir pūs pietvakarių vėjas, jis sieks iki 20 m/s. Tačiau įdomu tai, kad po tokio staigaus sustiprėjimo, vėjas grįžo į 9-12 m/s greitį“, – tikino specialistas.
Įdomu tai, kad škvalas siautėjo tik vienoje Šilutės pakraštyje esančioje Lakštingalų gatvėje, 25 metrų pločio ir 40 metrų ilgio atkarpoje.
Asta ALEKSĖJŪNAITĖ
